Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Žydų gimnazija puoselėja istorinį paveldą 

2016 spalio 22 d. 06:00
Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vaikai dainuoja keturiomis kalbomis - lietuvių, hebrajų, jidiš ir anglų.
Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vaikai dainuoja keturiomis kalbomis - lietuvių, hebrajų, jidiš ir anglų.
Gimnazijos archyvo nuotraukos

Šią savaitę Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai daug laiko praleido improvizuotoje palapinėje – Lietuvoje buvo minima septynias dienas trunkanti žydų šventė Sukotas. Per ją žydai pagal tūkstantmetę tradiciją turi išeiti iš namų ir gyventi sukoje – laikinai suręstame, palapinę primenančiame namelyje.

Lietuvoje gyvenančių žydų litvakų bendruomenėje Sukoto šventė dar vadinama kūčkomis. Ji vyksta praėjus penkioms dienoms po permaldavimo dienos – Jom Kipuro. Pagal tradiciją tą savaitę žydai privalo pagyventi varganame, šakomis dengtame namuke, kurį visi šeimos nariai surenčia tik prieš šventę. Sukotas primena vieną svarbiausių įvykių senovės žydų istorijoje – klaidžiojimą Sinajaus dykumoje pabėgus iš Egipto. Buvę egiptiečių vergai atsidūrę dykynėje išsigando laisvės. Jie turėjo keturiasdešimt metų klajoti glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Per šią šventę skatinama prie bendro stalo pakviesti varguolių. Dabartiniais laikais palapinėse jau niekas nebegyvena, tačiau šis simbolis – privaloma šventės tradicija. Lietuvoje ji atgimė po ilgų sovietizacijos dešimtmečių.

Gimnazijoje - tradicinė žydų berniukų pilnametystės šventė Bar Micva.
Gimnazijoje - tradicinė žydų berniukų pilnametystės šventė Bar Micva.

Ne tik žydams

Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pasakojo, kad ši žydų mokykla gyvuoja jau dvidešimt penkerius metus. Prieš porą metų ji persikėlė į atnaujintą pastatą sostinės Žvėryne. Gimnazija – pasaulietinė. Joje mokosi ne tik žydų, bet ir lietuvių, lenkų, kitų tautybių vaikai. „Gimnazijoje nedėstomas judaizmas ar kita tikyba, mūsų bendruomenė – itin demokratiška. Tiesiog būdami čia mes švenčiame visas žydų šventes, kiekvieną penktadienį vaikai rengia šabo pasirodymą. Tai labai susieja, jaučiamės kaip viena šeima. Gimnazijos mokytojai stengiasi parodyti vaikams, kokios buvo senosios žydų kultūros tradicijos, nepamiršti jų, puoselėti istorinį ir tautinį paveldą“, – kalbėjo M. Jakobas.

Gimnazijos pradinukų mokytoja ir choro vadovė Rasa Belgerienė pasidžiaugė, kad vaikai nuo pradinių iki aukščiausių klasių kas savaitę su užsidegimu rengia mokykloje šabą. Čia minimos visos tradicinės kalendorinės žydų bendruomenės šventės. „Šią savaitę vaikai lankėsi Sukoto šventės palapinėje, prisiminė žydų tautos istoriją. Netrukus bus minima Simchat Toros (Toros džiaugsmo) diena. Be tradicinių tautinių, mes švenčiame ir visas Lietuvos valstybines šventes. Taigi mūsų gimnazijoje šventė veja šventę“, – šypsodamasi tikino mokytoja. Jos teigimu, šeimose vaikai taip pat švenčia Kūčias, Kalėdas, neapsiribojama viena tradicinėmis žydų šventėmis.

Kas savaitę gimnazistai rengia šabo pasirodymus.
Kas savaitę gimnazistai rengia šabo pasirodymus.

Skamba senosios dainos

Gimnazijos direktorius minėjo, kad vaikai šioje mokykloje, be įprastų disciplinų, dar mokosi ir hebrajų kalbos, dvyliktokai laiko jos egzaminą. Hebrajų kalbą dėsto iš Izraelio atvykę mokytojai. Viena pagrindinių popamokinių gimnazijos moksleivių veiklų – žydiški šokiai ir choras. Jo vadovė R. Belgerienė sakė, kad vaikai jau nuo pirmų klasių mokosi dainų hebrajų, jidiš, anglų ir lietuvių kalbomis. „Daugiausia dėmesio, be abejo, skiriama hebrajų kalbai. Net pirmokėliai turi tris savaitines hebrajų kalbos pamokas. Mokinukai labai sėkmingai jos mokosi, ir tam labai padeda dainavimas chore – taip daug greičiau perprantamos kalbos subtilybės, tarimas. Mūsų hebrajų kalbos mokytojai irgi taiko savitą metodiką – moko kalbos ne sausai ją kaldami, o žaisdami su vaikais“, – aiškino pedagogė.

Gimnazijos pradinukai dainuodami chore per metus išmoksta keletą naujų kūrinių. Kol dar gerai nemoka hebrajų kalbos, dainų tekstus jiems lietuviškai paaiškina vadovė. Mokytoja Rasa prisipažino, kad pati beveik nemoka hebrajų kalbos, tad nuolat konsultuojasi su gimnazijoje dirbančiais specialistais – išsiverčia tekstus į lietuvių kalbą, įsiklauso į jų patarimus dėl taisyklingos tarties. „Be abejo, dainos siejamos su šokiu, todėl mes ne tik dainuojame, bet ir šokame žydų šokius. Jų moko kolegė Natalija Rapoport. Šiltai bendraujame su mokinių tėvais“, – tvirtino mokytoja.

R. Belgerienė teigė, jog chorą lanko visi pirmokai, bet aukštesnėse klasėse vaikai patys sprendžia, ar nori dainuoti toliau. Gimnazijos mokytojai leidžia mokiniams rinktis tokią veiklą, kuri teiktų malonumą ir nebūtų privaloma našta. Aukštesnėse klasėse popamokinius užsiėmimus dar reikia derinti ir su gana dideliu mokymosi krūviu, tad užklasinė veikla nėra privaloma, tačiau skatinama. R. Belgerienės vadovaujamas choras koncertuoja ne tik Šolomo Aleichemo gimnazijoje, bet ir įvairiuose Lietuvos žydų bendruomenės renginiuose, kviečiamas į kitų tautinių bendrijų šventes, moksleiviai lankosi senelių globos centruose, vaikų onkologijos ligoninėse. „Per choro repeticijas mokomės po vieną ar dvi žydų dainas, negalime į repertuarą greitai įtraukti naujų. Lietuviškas dainas išmokstame nesunkiai – sava kalba, suprantami žodžiai. Mokantis žydų dainų reikia ne tik įvaldyti dar nesuprantamą kalbą, bet ir suvokti turinį, nes jos be galo prasmingos. Tai – ne vieno ar dviejų posmelių kūriniai, jais dažniausiai perteikiama visa gyvenimo istorija“, – atskleidė choro vadovė.

Per žydų Sukotą lankomasi senas tautos klajones primenančioje palapinėje.
Per žydų Sukotą lankomasi senas tautos klajones primenančioje palapinėje.

Tradicija ir per maistą

Penktadieniais rengdami mokykloje šabo pasirodymą gimnazistai apžvelgia šios šventinės dienos tradiciją, gilinasi į žydų tautos istoriją. Pasak R. Belgerienės, prisimenamos įvairios šventės, per jas valgomi tradiciniai patiekalai: obuoliai su medumi, granatai, chala – baltos duonos pynutė, įdarytos žuvys. Gimnazijos direktorius M. Jakobas pabrėžė, kad tradicinio žydų maitinimosi pagrindų paisoma ir mokyklos valgykloje. „Nors gimnazijos valgiaraštyje nėra tikro košerinio maisto, kai kurių žydų tautos mitybos taisyklių laikomės. Mūsų valgykloje negaminama patiekalų iš kiaulienos, taip pat pagal senąją žydų tradiciją draudžiama kartu vartoti mėsos ir pieno produktus. Mes to nedraudžiame, bet patiekdami vaikams, tarkime, mėsišką kopūstų sriubą nededame grietinės. Tačiau ji visada pastatyta šalia – kas nori, gali įsidėti“, – pasakojo gimnazijos direktorius.

M. Jakobas pridūrė, kad per ilgus netekčių ir nepriteklių šimtmečius žydams susiformavo maisto kultas: jo tautiečiai visame pasaulyje pripažįstami kaip daugiausia maisto perkantys žmonės. Mokyklos vadovas sakė su didžiule nostalgija prisimenantis močiutės ir mamos gamintus žydiškus patiekalus – jų kvapas lydi iki šiol. „Žydų šeimos šaldytuve visada turi būti pilna maisto. Atėjusio svečio pirmiausia klausiama, ar jis ne alkanas. Pamaitinti atėjusį žmogų tiesiog privaloma, o jeigu jis atsisako valgyti, tada bent pagirdyti kava ar arbata su vyšnių uogiene. Net ir šiandien gimnazijoje pamatęs nusiminusį vaiką pirmiausia paklausiu, ar jis nėra alkanas. Tik paskui jau aiškinamės kitas liūdesio priežastis“, – gerai nusiteikęs kalbėjo gimnazijos vadovas.

Pradinių klasių mokytoja ir choro vadovė Rasa Belgerienė gimnazistams per dainavimą padeda greičiau išmokti hebrajų kalbą. /Alinos Ožič nuotrauka
Pradinių klasių mokytoja ir choro vadovė Rasa Belgerienė gimnazistams per dainavimą padeda greičiau išmokti hebrajų kalbą. /Alinos Ožič nuotrauka

.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"