Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Harlanas Cobenas: noriu, kad dėl mano knygos pavėluotų į traukinį 

2018 sausio 29 d. 12:10
Rašytojo Harleno Cobeno knygos neretai pavadinamos lokaliomis, nes jos susietos su konkrečia vietove./ Užsienio spaudos nuotrauka
Rašytojo Harleno Cobeno knygos neretai pavadinamos lokaliomis, nes jos susietos su konkrečia vietove./ Užsienio spaudos nuotrauka

Trilerių gerbėjai 2017-uosius gali vadinti pačiais geriausiais metais – beveik visi šiuolaikiniai šio literatūros žanro autoriai davė žinoti apie save: Jo Nesbo, Peteris Jamesas, Henningas Mankellis, Dennisas Lehane‘as ir kt. Viešoje erdvėje vis dar „skaičiuojami viščiukai“, gausu geriausiųjų 2017-ųjų metų knygų sąrašų. Šįkart dėmesio sulaukė mįslingasis detektyvo žanras.

Internetinis knygų klubas „The Real Book Spy“ paskelbė geriausių detektyvinių istorijų sąrašą.

Įtempto siužeto („Best Suspense Thrillers“) kategorijoje – amerikiečių rašytojas Harlanas Cobenas su knyga „Don‘t let go“.

Edgaro, Shamuso ir Anthony'o Awardo premijų laimėtojo kūriniai yra pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei keturiasdešimt kalbų. Parduotų knygų egzempliorių skaičius jau perkopė 60 mln.

Užsienio rašytojas puikiai žinomas Lietuvoje, į lietuvių kalbą išversta ir išleista nemažai jo kūrinių (leidykla „Jotema“). „Laikykis stipriai“, „Miškai“, „Netikėtas smūgis“, „Niekam nesakyk“, „Dviveidis“, „Pažadėk man“, „Staigus atsitraukimas“, „Kitos progos nebus“, „Namai“.

Dažniausiai H. Cobeno romanuose figūruoja praeityje neišnarpliotos arba nebaigtos nagrinėti bylos (žmogžudystės, nelaimingi įvykiai ir pan.), kurių veiksmas vyksta gimtosiose rašytojo vietose – Niuarke ir Naujajame Džersyje.

H. Cobenas mokėsi Livingstono mokykloje, Naujajame Džersyje. Vėliau Amhersto koledže studijavo politikos mokslus. Kartu su savo geru draugu rašytoju Danu Brownu priklausė bendraminčių „Psi Upsilon“ brolijai.

Studijuodamas paskutiniame kurse suprato norįs rašyti romanus, tačiau gavęs politologijos mokslų diplomą, dar kurį laiką dirbo seneliui priklausančioje firmoje. Pirmą savo romaną parašė būdamas 26 metų.

1995-aisiais pradėjo rašyti knygų seriją apie sporto agentą Mironą Bolitarą, kuris laisvalaikiu užsiima nelaimėn pakliuvusių draugų gelbėjimu. Iš viso išleista vienuolika šios serijos knygų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

2006-aisiais H. Cobeno detektyvas „Tik niekam nesakyk“ buvo ekranizuotas Prancūzijoje. Filmas sulaukė tarptautinės sėkmės , gausybės apdovanojimų. Kino juosta buvo nominuota net devyniems cezariams (prancūzų oskarams) – keturis jų laimėjo.

H. Cobenas yra kelių televizijos šou prodiuseris, taip pat kultinio televizijos kriminalinio serialo „The Five“ kūrėjas.

Dabar penkiasdešimt šešerių H. Cobenas gyvena Ridžvude, Naujojo Džersio valstijoje, su žmona, gydytoja pediatre Anne Armstrong-Coben ir keturiais vaikais: Charlotte, Benu, Williu ir Eve.

Rašytojo knygos neretai pavadinamos lokaliomis, nes jos susietos su konkrečia vietove. Amerikiečių interneto portalo „The Huffington Post“ publikuotame straipsnyje H. Cobenas šį teiginį patvirtina – vietos elementas egzistuoja. Lokalizavimas – tarsi galimybė skaitytojams susitapatinti su pasakojama istorija. Įprasta aplinka leidžia rašyti apie tai, ką geriausiai išmanai. Autorius prilygina savo rašymą amerikietiškai svajonei – tai tarsi noras turėti namą, du automobilius, du vaikus ir gyvenimo idilę. Populiarus autorius šiai vizijai prisipažino turįs savo versiją – kiek iškreiptą.

„Noriu, kad mano knygos skaitytojas, ketinęs tik šiek tiek paskaityti prieš miegą, negalėtų nuo jos atsiplėšti. Netikėtai atsitokėjęs pastebėtų, kad jau keturios ryto, o naktis nemiegota.“

„Noriu, kad mano knygos skaitytojas, ketinęs tik šiek tiek paskaityti prieš miegą, negalėtų nuo jos atsiplėšti. Netikėtai atsitokėjęs pastebėtų, kad jau keturios ryto, o naktis nemiegota. To tikrai trokštu: kad dėl mano knygos, kas nors pavėluotų į traukinį arba į svarbų susitikimą. Jeigu nieko panašaus nenutiks skaitant Cobeną – jausiuosi įžeistas“, – dienraščiui sakė rašytojas.

– „Tau atrodo, kad žinai tiesą, o tiesa yra tokia, kad nieko nežinai“ – taip skambėjo vieno iš herojų mintis, kuri tapo beveik visų knygų motyvu. Viskas yra kitaip, nei iš karto gali pasirodyti?

– Man patinka staigūs posūkiai. Patinka apgauti savo skaitytoją – pirmą kartą, vėliau antrą, trečią... Kai jau galvojama, kad viskas yra jau žinoma, pasielgiu taip, kaip tai daroma siaubo filmuose – prikeliu lavoną iš kapo. Negaliu susilaikyti...

– Pirmieji leidiniai nesusilaukė didelės sėkmės. Negalvojote nustoti rašęs?

– Tikra tiesa, nebuvo didelių laimėjimų... Jeigu kas nors turi mano pirmąjį leidinį „Play Dead“ – tikriausiai įsilaužė į mano rūsį (juokiasi). Tebuvo parduoti devyni egzemplioriai. Tačiau manęs būta labai užsispyrusio. Taupiau pinigus gyvendamas pas tėvus, jų namuose. Tikėjau, kad jei liksiu žaidime, galiu laimėti. Kaip boksininkas ringe, kuriam tenka atlaikyti skaudžius smūgius. Šansas nokautauti savo priešininką – visada yra.

– Reikalai pasisuko kita linkme, knygos labai populiarios. Nebijote, kad vieną dieną magiška formulė išsprūs iš rankų?

– Galvojimas apie tai, parduosiu ar ne – neturi jokios prasmės. Niekas nepirks Šuniškos Da Vinčio Kodo versijos vien todėl, kad Danas Brownas yra perkamas autorius, o knygos apie šunis yra madoje. Rašymą turi traktuoti taip, kaip bet kurį kitą darbą – pasodink savo sėdynę ant kėdės – ir dirbk, dirbk, dar kartą dirbk. Taip pat reikia prisiminti, kad yra laikas skirtas rašymui. Kai imi ieškoti pasiteisinimo, tam nėra jokio pateisinimo.

Harlanas Cobenas su sutuoktine Anne prie savo namų.nytimes nuotrauka
Harlanas Cobenas su sutuoktine Anne prie savo namų.nytimes nuotrauka

– O jeigu nepavyksta prisiversti rašyti?

– Tada darau tai, ko nekenčiu. Nejungiu mėgstamos muzikos, tiesiog imu skaityti telefonų knygą. Jau po penkiolikos minučių tokio skaitymo tampa taip nuobodu, kad su malonumu grįžtu prie rašymo. Telefonų knyga gali išgelbėti rašytoją...

– Panašu, kad gyvenate šalia gangsterio namų, Tony Soprano prototipo...

– Užaugau Naujajame Džersyje. Apie patį miestą sklando daug mitų ir legendų. Viena tokių – apylinkėse gyvenantis nusikaltėlis, susitepęs krauju rankas, aukas užkasantis tiesiog savo kieme... Tad jei pasiklystum ir atsidurtum jo valdose, savo dienas užbaigtum kaip grilio dešrelė (juokėsi).

Kita legenda – neva miestelyje yra priešraketinė bazė... Tiesa, po daugelio metų šie mitai pasitvirtino – pasirodo, miestelyje iš tikrųjų buvo įkurta slapta karinė bazė. Tiesa ir tai, kad šalia mūsų namų gyveno mafijozas Richardas Boiardo, taip pat žinomas, kaip „Richie the Boot“. Taip, jis tikrasis Tony Soprano prototipas.

Tai praplėtė mano suvokimą – regis, banali realybė, bet žemiau jos dedasi kažkas labai keisto. Be šios patirties būčiau visai kitoks rašytojas...

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"