Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

Žiedinė ekonomika menkai įsuka automobilių dalių perdirbimą 

2018 lapkričio 30 d. 10:58
Per metus Lietuvoje parduodama apie 40 tūkst. tonų padangų, o perdirbama naudotų iki 12 tūkst. tonų./
Per metus Lietuvoje parduodama apie 40 tūkst. tonų padangų, o perdirbama naudotų iki 12 tūkst. tonų./
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dažniausiai keičiamos automobilių dalys yra padangos ir panaudota alyva. Jos surenkamos automobilių servisuose ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse turint tikslą perdirbti, tačiau plačiai propaguojamos vadinamosios žiedinės ekonomikos dalimi Lietuvoje tai galima pavadinti tik su didžiulėmis išimtimis.

Lietuvos gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lietuvos rinkai kasmet oficialiai patiekiama 25 tūkst. tonų transporto priemonių padangų, dar apie 10 tūkst. tonų jų „įvažiuoja“ su transporto priemonėmis, ir dar beveik 5 tūkst. tonų parduodama nelegaliai. Taigi kalbama apie maždaug 40 tūkst. tonų.

Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvoje kasmet turi būti surenkama ir (arba) perdirbama ar kitaip aplinkai saugiai sunaudojama 80 proc., arba 30–32 tūkst. tonų, rinkai patiekiamų padangų.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė beveik 22 tūkst. tonų įvairių rūšių alyvos, bet, specialistų vertinimu, tikrieji skaičiai yra gerokai didesni – per metus Lietuvoje parduodama iki 25–30 tūkst. tonų, o minimais metais surinkta 4,8 tūkst. tonų, arba vos 1,1–1,4 proc., rinkai tiekiamos alyvos.

Lietuvos rinkai kasmet oficialiai patiekiama 25 tūkst. tonų transporto priemonių padangų, dar apie 10 tūkst. tonų jų „įvažiuoja“ su transporto priemonėmis ir dar beveik 5 tūkst. tonų parduodama nelegaliai.

Kadangi alyvos nomenklatūrai priklauso ir pramoninė alyva, kurios kiekį rinkoje įvertinti itin sunku, jos surinkimo ir perdirbimo reikalavimai nenustatyti, nors anksčiau tokie buvo.

Taigi Lietuvoje alyva iš esmės liejasi laisvai.

Dangai, eksportui arba sudeginti

Lietuvoje yra kelios įmonės, perdirbančios naudotas padangas. Didžiausios iš jų, Alytaus UAB „Ekologistika“, vadovas Juozas Cicėnas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad dabar įmonės pajėgumas yra apie 7 tūkst. tonų padangų per metus.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, visų padangas galinčių perdirbti arba tą veiklą tęsiančių įmonių (taip ir „Ekobazės“, „Metaloido“, „Argimeto“) bendras pajėgumas gali siekti iki 12 tūkst. tonų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Taigi geriausiu atveju Lietuvoje įmanoma perdirbti iki trečdalio visų privalomai arba galimai surenkamų naudotų padangų, neskaitant tų, kurios ne pirmą dešimtmetį voliojasi miškuose bei pakelėse ir dar bent šimtmetį galėtų ten dūlėti, jei koks nors geradaris jų nesurinktų, nes padanga suyra per 120–140 metų.

Lietuvoje alyva iš esmės liejasi laisvai./ Scanpix/AFP nuotrauka
Lietuvoje alyva iš esmės liejasi laisvai./ Scanpix/AFP nuotrauka

Tai, ko nespėja perdirbti, „Ekologistika“ išveža į Lenkiją. Bendrovė planuoja pajėgumą didinti trečdaliu, iki maždaug 10 tūkst. tonų padangų per metus. Pasak J. Cicėno, produkcijos iš gumos poreikis yra ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau didžioji produkcijos dalis daugiausia eksportuojama į Baltijos valstybes, Baltarusiją ir Rusiją. „Ekologistika“ gamina gumos granules, guminę dangą ir įvairiaspalves gumos plyteles. Tai atlaikanti smūgius, parkrintant ne tokia pavojinga kaip asfaltas arba keramika danga. Ji yra skirta daugiausia sporto bei vaikų žaidimų aikštelėms.

„Dalį padangų eksportuojame, bet tik tai, ko nespėjame perdirbti. Mūsų tikslas – jas perdirbti, todėl priimame tik tiek padangų, kiek reikia gamybai“, – sakė bendrovės vadovas.

Jo teigimu, norėtųsi priimti tik padangas, kurios tinka gamybai, bet to daryti negalima, todėl priimama viskas, kas atvežama, o tik paskui rūšiuojama ir perdirbama.

Anot bendrovės vadovo, žaliavą įmonei tiekia daugiausia padangų importuotojai iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių, keli automobilių servisai ir kelios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Daugiau šaltinių nėra, nes įmonė, komercinę veiklą pradėjusi šių metų pavasarį, nesugebėjo laimėti pernai įvykusio padangų perdirbimo finansavimo konkurso.

Jį laimėjo daugiausia šios žaliavos eksportuotojai, save įvardijantys perdirbėjais. Jie ir turi didžiąją dalį rinkos. Pavyzdžiui, Kauno UAB „Atliekų perdirbimo grupė“, viena iš pernai įvykusio konkurso laimėtojų, „Lietuvos žinių“ duomenimis, padangų neperdirba ir visas surinktas eksportuoja į Lenkiją, kur jos smulkinamos ir iš jų gaminama produkcija. Šios bendrovės interneto tinklalapyje nurodyta, kad jai tenka apie 35 proc. Lietuvos naudotų padangų rinkos.

Taigi dalis padangų eksportuojama, kitos voliojasi miškuose, o dalis keliauja į Naująją Akmenę, kur deginamos ir virsta energija, nors visuotinai pripažįstama, kad tokia energijos gamyba turi būti pati paskutinė atliekų utilizavimo grandis.

Našlaitė alyva

Pasak V. Masalienės, panaudotos alyvos Lietuvoje neperdirba niekas. Asociacijos duomenimis, apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, taupydami šildymo išlaidas, Lietuvoje nelegaliai sudegina daugiausia ją surenkantys automobilių servisai. Tai labai žalinga veikla, dėl toksiškumo kenkianti aplinkai ir žmonių sveikatai.

Pasak asociacijos vadovės, alyvos atliekos yra ypač pavojingos, kai patenka į vandens telkinius, – vienas litras panaudoto tepalo gali užteršti milijoną litrų vandens. Panaudotą tepalą išpylus ant žemės, užteršiamas dirvožemis ir gruntinis vanduo. Daug taršos susidaro panaudotą tepalą deginant, tačiau kol kas nelegalaus alyvos atliekų deginimo nesustabdo nei kontroliuojančios institucijos, nei baudos.

„Deginant panaudotą tepalą, teršiama aplinka ir sunaikinama antrinė žaliava. Sena alyva gali būti deginama tik specialiuose atliekų deginimo įrenginiuose, kuriuose į orą išmetami teršalai yra išvalomi, – sakė V. Masalienė. – Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva parduoti ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai bei gamybos sąnaudos.“

Lietuvoje bazinės alyvos niekas negamina, todėl visa panaudota alyva, kuri surenkama, išvežama daugiausia į Latviją, kur jos perdirbimo nesikratoma.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"