Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

PSO: Lietuva 2018-aisiais keliuose sugebėjo išsaugoti daugiau gyvybių 

2019 sausio 8 d. 15:45
BNS nuotr.

Skaudžių netekčių Lietuvos keliuose mažėja – tai patvirtina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2018-ųjų gruodį paskelbusi naujausią pasaulinę mirtinų eismo įvykių ataskaitą. Pernai šalyje 100 tūkst. gyventojų teko 8 mirtys keliuose, palyginti su 10,6 mirties atvejų 2015 m.

Draudimo bendrovės BTA atstovo teigmu pagrindine problema vis dar išlieka vairuotojai bei pėstieji.

„PSO vertinimais, 2018 metais šimtui tūkstančių mūsų šalies gyventojų teko vidutiniškai 3,7 keliaujančiųjų automobiliu ir 3,1 pėsčiųjų mirčių. Gerokai mažiau netekčių yra tarp motociklininkų – 0,5 ir dviratininkų – 0,7. Nors situacija šalies keliuose per kelerius metus akivaizdžiai pasitaisė, vis dar didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia automobilių eismas ir čia turime kur tobulėti, privalome tapti dar atsargesni, budresni“, – sako A. Žiukelis.

PSO ataskaitos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, eismo įvykiuose žuvo 4,6 automobiniu važiavę asmenys, 4 pėstieji.

Skaudžiais eismo įvykiais paprastai pasibaigia važiavimas nesaugiu, pernelyg dideliu greičiu. Lietuvos policijos vertinimu, tai 70 proc. skaudžių eismo įvykių priežastis. Už nepakankamus greičio ribojimus Lietuva netenka „taškų“ ir PSO reitinge.

PSO vertindama šalyse leidžiamą greitį naudoja du pagrindinius kriterijus. Pirma – būtina, kad miestuose jis neviršytų 50km/h. Antra – savivaldai turi būti leista mažinti leidžiamą greitį, atsižvelgiant į specifines vietos sąlygas. Tik 46-ios valstybės pasaulyje atitinka šias abi sąlygas.

Eksperto vertinimu, šiais metais bendra situacija keliuose irgi turėtų gerėti, nors smulkesnių eismo įvykių vis dar apstu. Viena pagrindinių priemonių, skatinanti vairuotojus važiuoti lėčiau ir laikytis saugaus greičio – naujieji sektoriniai matuokliai, fiksuojantys vidutinį automobilio greitį kelio atkarpoje.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliose įrengti 25 sektoriniai greičio matuokliai.

PSO reitinge bendra Baltijos šalių rikiuotė nesikeičia. Palyginti su 2015-aisiais, pernai saugiausia buvo Estijos keliuose, o Latvija nuo Estijos ir Lietuvos atsiliko.

Estijos keliuose pernai 100 tūkst. gyventojų teko 6,1 mirtis kelyje, iš jų 3,2 – tarp automobiliu keliavusių asmenų ir 1,9 pėsčiųjų. Tuo tarpu Latvijos keliuose pernai vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų teko 9,3 mirtys keliuose, tarp automobiliu važiavusių4,2, o tarp pėsčiųjų – 3,2.

Pagal bendrą mirtingumo eisme rodiklį pati saugiausia pasaulio šalis yra Maldyvai – čia pernai eisme įvyko vos 0,9 mirtino įvykio 100 tūkstančių gyventojų, kai nesaugiausioje Liberijoje – net 35,9.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"