Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

Patogios automobilių aikštelės šalia daugiabučių – misija neįmanoma? 

2018 lapkričio 20 d. 11:45
Senos statybos daugiabučių namų kiemuose esančiose aikštelėse automobiliams vietos nebepakanka. / Romo Jurgaičio nuotrauka.
Senos statybos daugiabučių namų kiemuose esančiose aikštelėse automobiliams vietos nebepakanka. / Romo Jurgaičio nuotrauka.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Penkiolika metų Vilniaus valdžia nesėkmingai bando išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių trūkumą miegamuosiuose rajonuose. Spręsti sunku, kai kasmet į sostinės gatves išrieda tūkstančiai naujų automobilių. Jiems nepakanka vietos nei daugiabučių (net naujų) kiemuose, nei miesto aikštelėse, nei šalia prekybos centrų. 

Į Vilniaus gatves sutelpa daugiau nei 4 Klaipėdos

Valstybinės įmonės „Regita“ duomenys rodo, kad automobilių skaičius šalyje kasmet sparčiai auga. Pavyzdžiui, per šiuos metus jau įregistruota daugiau nei 221 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 80 proc. sudaro lengvieji automobiliai. Tuo tarpu išregistruota per šiuos metus 116,5 tūkst. lengvųjų transporto priemonių. Reiškia, per nepilnus metus Lietuvos gatvėse prie esamų transporto priemonių prisidėjo papildomai 57,5 tūkst. lengvųjų automobilių. Per praėjusius metus šis skaičius siekė 26,8 tūkst.

Iš paviešintų suvestinių matyti, kad iki šių metų lapkričio 1 d Vilniaus mieste buvo įregistruota 294,4 tūkst. lengvųjų automobilių. Lyginant su šių metų sausio 1 dienos duomenimis, tai yra 22,7 tūkst. automobilių daugiau. Kaune lapkričio 1 dienos duomenimis įregistruota kone perpus mažiau nei Vilniuje – 16,4 tūkst. lengvųjų transporto priemonių. Klaipėdoje viso įregistruotos 65 tūkst. lengvųjų automobilių 4,5 karto mažiau, nei sostinėje.

Didėjantis automobilių skaičius Vilniuje aštrina automobilių aikštelių problemą miegamuosiuose rajonuose. Mat dauguma sostinės gyventojų visgi yra įsikūrę daugiabučiuose. Labiausiai dėl vietų stygiaus kenčia senos statybos daugiabučių kvartalų gyventojai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tik 12 proc. visų vilniečių gyvena individualiuose namuose, kur ši problema neaktuali. Didžiausia dalis – 88 proc. – gyvena daugiabučiuose. Daugiau nei 65 proc. visų sostinės daugiabučių yra statyti prieš 25 metus ir senesni. Greta suformuoti kišenės dydžio kiemai nebeatitinka gyventojų poreikių.

Aikštelėse netelpantys automobiliai rikiuojami gatvėse, ant šaligatvių, ant kadaise žėlusių vejų. Net baudos nebegąsdina, nes dažnas gyventojas tvirtina, kad kitos išeities tiesiog nėra. Į tokį daugiabučio kiemą vakare sunkiai privažiuos greitosios pagalbos ar gaisrinės automobilis.

Gyventojai patys tvarkytis nenori

Iš paviešintų suvestinių matyti, kad iki šių metų lapkričio 1 d Vilniaus mieste buvo įregistruota 294,4 tūkst. lengvųjų automobilių. Lyginant su šių metų sausio 1 dienos duomenimis, tai yra 22,7 tūkst. automobilių daugiau./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Iš paviešintų suvestinių matyti, kad iki šių metų lapkričio 1 d Vilniaus mieste buvo įregistruota 294,4 tūkst. lengvųjų automobilių. Lyginant su šių metų sausio 1 dienos duomenimis, tai yra 22,7 tūkst. automobilių daugiau./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Apie problemos mastą byloja ir sostinės politikų rinkiminės programos – automobilių aikštelių miegamuosiuose rajonuose klausimas rikiuojasi kiekvienos iš politinių partijų programų penketuke. Pavyzdžiui, pirmoje Artūro Zuoko kadencijoje savivaldybė lėšų aikštelių plėtrai miegamuosiuose rajonuose nebuvo numačiusi, tačiau žadėjo suformuoti aikštelei tinkamą sklypą, jeigu jame aikštelę bendruomenė įsirengtų savomis lėšomis. Norinčių neatsirado.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

2007 m. Juozo Imbraso vadovaujama Vilniaus savivaldybė buvo numačiusi 23 mln. litų (6,7 mln. eurų) arba dešimt kartų daugiau lėšų daugiabučių kiemų tvarkymui, nei Artūro Zuoko kadencijos metu. Tiesa, čia taip pat apeliuota į pačių gyventojų iniciatyvą, tačiau kiemų tvarkymas į masinę automobilių aikštelių statybą nepavirto.

2009 m. meras Vilius Navickas buvo kategoriškesnis ir automobilių aikštelių bei spūsčių problemą siūlė spręsti apmokestinant transporto priemones. Esą tokiu atveju gyventojas dukart pagalvotų, ar tikrai verta įsigyti ir išlaikyti automobilį. Galbūt, pigiau naudotis viešuoju transportu ar dviračiu. Automobilio mokesčio savivaldybė visgi įvesti neišdrįso. Mat anksčiau Vyriausybės planuotas analogiškas žingsnis iššaukė gyventojų protestus.

Net jeigu aikštelė įrengiama iš dalies finansuojant patiems gyventojams, „žaliaisiais koriais“ gali naudotis visi vairuotojai be išimties. Mat šios aikštelės įrengiamos bendro naudojimo teritorijose.

2011 m. prie sostinės vairo grįžęs Artūras Zuokas jau kalbėjo apie daugiaaukštes aikšteles miegamuosiuose rajonuose. Tiesa, siūlyta, kad dalį projekto finansuotų patys gyventojai. Planuota už vieną automobilio vietą rinkti nuo 8,5 iki 30 eurų per mėnesį. Kitas svarstytas variantas – žemę šalia daugiabučių namų, kuri šiuo metu priklauso savivaldybei, atiduoti valdyti patiems daugiabučių gyventojams, kad šie ja disponuotų pagal savo poreikius. Planas vėlgi gyventojų nesudomino.

Remigijus Šimašius siūlo „žaliuosius korius“

2015 m. į valdžią atėjęs Remigijus Šimašius pasirinko tarpinį variantą – vadinamuosius „žalius korius“. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojo Arūno Visocko, per pastaruosius dvejus metus Vilniuje greta daugiabučių namų įrengtos 26 aikštelės automobiliams. Iš viso sukurta 1,4 tūkst. naujų automobilių stovėjimo vietų. Daugiausiai tokių „žaliųjų korių“ įrengta tankiai gyvenamuose miegamuosiuose rajonuose: Fabijoniškėse, Justiniškėse, Karoliniškėse, Žirmūnuose ir t.t.

„Norintys susitvarkyti savo gyvenamąją aplinką ir įsirengti tokias automobilių aikšteles vilniečiai kviečiami naudotis Kaimynijų programa. Savivaldybė skiria 10 eurų už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos kiemuose. Vilniečiai taip pat gali pasinaudoti programos „50 ir 50“ skiriama parama – kai vilniečiai kartu su savivaldybe per pusę moka už kelių, apšvietimo ar kitus infrastruktūros darbus. Pirmiausia pasirenkami tvarkyti kiemai, kuriuos tvarkant prisideda ir patys gyventojai ar juose įsikūrusios įmonės“, – sakė Arūnas Visockas.

Per šiuos metus Lietuvoje jau įregistruota daugiau nei 221 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 80 proc. sudaro lengvieji automobiliai./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Per šiuos metus Lietuvoje jau įregistruota daugiau nei 221 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 80 proc. sudaro lengvieji automobiliai./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tiesa, yra vienas keblumas. Net jeigu aikštelė įrengiama iš dalies finansuojant patiems gyventojams, „žaliaisiais koriais“ gali naudotis visi vairuotojai be išimties. Mat šios aikštelės įrengiamos bendro naudojimo teritorijose. Nusprendusiems tokiose aikštelėse įrengti pakeliamus užtvarus ar vietas rezervuoti kuoliukais gresia baudos už viešosios tvarkos pažeidimą.

Ieškant būdų, kaip teisėtai įrengti papildomas automobilių statymo vietas miegamuosiuose rajonuose, Rygos valdžiai liko vienintelė išeitis – nemokamas automobilių aikšteles statyti greta miegamųjų kvartalų.

Nuo programos pradžios Vilniaus savivaldybė į aikštelių automobiliams įrengimą investavo daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina apie 23 eurus. Visos iki šiol įrengtos „žaliųjų korių“ aikštelės buvo finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Ryga įkūrė aikšteles už kvartalų

Su panašiomis aikštelių stygiaus problemomis susiduria ir kitos postsovietinės šalys. Artimiausi kaimynai, latviai bei estai, taip pat trečias dešimtmetis suka galvą, kaip išspręsti automobilių stovėjimo vietų stygių miegamuosiuose rajonuose.

Čia problemos analogiškos: tie patys sovietmečiu statyti daugiabučiai, toks pat kvartalų išplanavimas, nedidelės automobilių aikštelės. Rygoje apie 72 proc. visų gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose namuose.

Rygos miesto architektų biuro duomenimis, didžiausias stabdys – Latvijoje vykdytas žemės grąžinimas. Į grąžintiną teritoriją buvo įtraukti ir daugiabučius namus supantys kiemai. Atkūrus teises į žemę savivaldybė tapo neįgali vykdyto projektus privačioje valdoje, o tai stabdo ir pačių daugiabučių renovaciją. Su pastarąja siejamas ir gerbūvio aplink namą sutvarkymas. Kitas niuansas – butai atkūrus nepriklausomybę buvo privatizuoti, tačiau pačių pastatų nuosavybė nebuvo nustatyta ir dauguma teisių priklauso daugiabučius administruojančioms bendrovėms.

Remigijaus Šimašiaus „žaliųjų korių“ idėja Taline bandyta įgyvendinti prieš penkerius metus, tačiau nesėkmingai.

Ieškant būdų, kaip teisėtai įrengti papildomas automobilių statymo vietas miegamuosiuose rajonuose, Rygos valdžiai liko vienintelė išeitis – nemokamas automobilių aikšteles statyti greta miegamųjų kvartalų.

R. Šimašiaus idėja – Talino kopija

Estijoje situacija klostėsi labai panašiai, kaip ir Lietuvoje. Išsprūdus iš sovietų gniaužtų, dalis Talino gyventojų, turėjusių galimybę įsigyti transporto priemonę, masiškai ėmė keltis gyventi į užmiesčio rajonuose esančius sodus, kurie palaipsniui pavirto į individualių namų gyvenvietes. Likę daugiabučiuose ėmė stumdytis miniatiūrinėse aikštelėse, vis dažniau automobilius palikdami gatvėse ar ant žalių vejų. Nuvažinėta žolė virto purvinais kiemų lopais, o nelikus žolės išnyko ir teisinis pagrindas baudai išrašyti.

Pavyzdžiui, antrame pagal dydį Talino rajone Mustamäe valdžia dar 2012 m. ėmėsi trijų priemonių aikštelių problemai šalia daugiabučių spręsti. Miesto pareigūnai siūlė pagalbą gyventojams rengiant aikštelių planus, teikė patarimus bei iš dalies finansavo aikštelių įrengimo darbus. Planas kone analogiškas Remigijaus Šimašiaus „žaliesiems koriams“ ir čia miesto valdžia taip pat dengia iki 50 visų aikštelės įrengimo išlaidų. Likusią dalį susimoka patys gyventojai. Taip šiandien yra ir Vilniuje: miesto finansavimas aikštelių įrengimui yra, tačiau jis ribotas, konkurencingas ir priklauso nuo pačių gyventojų iniciatyvos.

Ne tik Taline, bet ir Vilniuje žaliosios pievelės dažnai atstoja trūkstamą parkingą šalia daugiabučių./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Ne tik Taline, bet ir Vilniuje žaliosios pievelės dažnai atstoja trūkstamą parkingą šalia daugiabučių./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Skirtumas tik tas, kad privatizuojant butus gyventojams buvo leidžiama privatizuoti ir aplink daugiabutį esančią žemę. Dalis šia teise pasinaudojo. Likusiems valdžia leido 15 metų išsinuomoti šalia daugiabučio esančią automobilių aikštelę, su prievole ją prižiūrėti ir esant poreikiui – remontuoti savomis lėšomis.

Abu Talino valdžios planai didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė dėl teisinio reguliavimo stokos. Pagrindinė nesėkmės priežastis – kad daugiabučio bendrijos lėšomis sutvarkyta aikštele visgi buvo galima naudotis ir aplinkinių namų gyventojams.

2013 metais Talino valdžia ėmėsi dar vienos gudrybės – sostinės gyventojams pasiūlė nemokamą viešąjį transportą. Tačiau, užuot išsodinusi gyventojus iš automobilių, tokiu būdu valdžia į autobusus sulaipino dalį besinaudojusių dviračiais. 2016 metų duomenimis pusė visų Talino gyventojų turėjo automobilius, po ketvirtadalį naudojosi viešuoju transportu ir dviračiais.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"