Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

Ministro reklama duobių keliuose nelygina 

2019 sausio 15 d. 10:29
Lietuvos ir užsienio ekspertai konstatavo, kad net per 80 proc. ruožų yra mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis, nustatė daugybę kitų pažeidimų.
Lietuvos ir užsienio ekspertai konstatavo, kad net per 80 proc. ruožų yra mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis, nustatė daugybę kitų pažeidimų.
Alinos Ožič (LŽ) nuotr.

Pernai birželį Susisiekimo ministerija paskelbė stulbinamą žinią: net 90 proc. naujai nutiestų ar remontuotų kelių brokuoti. Žadėta, kad už blogą darbą atsakys brokdariai. Tačiau jie pataisė toli gražu ne viską. O kai kur brokdarė pasirodė esanti pati valstybė: ko prašė, tą ir gavo.

Susisiekimo ministerijos (SM) iniciatyva atliktas auditas nustatė, kad kelių būklė ir pribloškianti, ir atitinkanti liūdną tikrovę, apie kurią jau ne vienus metus pavojaus varpais skambina kelininkai. Iš audito tirtų 33 kelių 29 – brokuoti, iš jų 18 – su tokiais esminiais pažeidimais, dėl kurių jie apskritai neturėjo būti priimti, o be defektų – vos keturi. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – penkeriais metais (arba ketvirtadaliu) trumpesnis, nei privalo būti, kelių eksploatavimo laikas.

Išsireikalauti iš rangovų atsakomybės dėl brokuotų kelių pasirodė nelengva, o kai kuriais atvejais ir neteisinga, nes iš tikrųjų dėl kelių kokybės buvo kalti visai ne jie.

„Audito rezultatai patvirtino blogiausias prognozes. Tai – stebinantys skaičiai, jie atskleidžia rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita bei statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą. Auditas vertina, kad padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala. Privalo keistis pats suvokimas, jog kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – skelbiant audito rezultatus sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Tačiau išsireikalauti iš rangovų atsakomybės pasirodė nelengva, o kai kuriais atvejais ir neteisinga, nes iš tikrųjų dėl kelių kokybės buvo kalti visai ne jie.

Broko taisyti neskubama

Kelių kokybės tyrimus atlikę ekspertai iš Kelių ir transporto tyrimo instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo ir Švedijos nacionalinio kelių ir transporto tyrimo institutų konstatavo, kad net per 80 proc. ruožų yra mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis, nustatė daugybę kitų pažeidimų. Dėl to keliuose formuojasi provėžos ir duobės, greičiau senėja danga, ji korėja, atsiranda plyšių, juose kaupiasi drėgmė, tada didesnis ardomasis šalčio poveikis ir kita.

Bendra tikrintų kelių rekonstrukcijos ir statybos kaina – 67 mln. eurų, o galimi nuostoliai dėl nekokybiškų darbų, audito vertinimu, siekia 16 mln. eurų. Tikrinti 2008–2017 metais tiesti arba rekonstruoti keliai, o paslėptiems defektams galioja 20 metų garantija. Atrodytų, auditu užbėgta už akių dideliems valstybės nuostoliams. Buvo galima tikėtis, kad per pusmetį kelininkų sąskaita brokas bus ištaisytas ar bent pradėtas taisyti. Deja.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie SM Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čereška aiškina, kad po audito direkcija rengė susitikimus su rangovais, derino nustatyto broko šalinimo būdus ir terminus. Konkretūs sprendimai jau yra dėl penkių iš 29 brokuotų ruožų, iš jų trijuose rangovai ištaisė defektus, kurie buvo lokalūs. Dėl likusių ruožų derybos vis dar vyksta.

Rimvydas Gradauskas: "Dažnu atveju ko užsakovas tuo metu prašė, tą ir gavo. Jei būtų prašęs kitko, būtų gavęs ir kitą rezultatą, bet, žinoma, ir kaina būtų buvusi atitinkamai didesnė.“ / Alinos Ožič nuotrauka
Rimvydas Gradauskas: "Dažnu atveju ko užsakovas tuo metu prašė, tą ir gavo. Jei būtų prašęs kitko, būtų gavęs ir kitą rezultatą, bet, žinoma, ir kaina būtų buvusi atitinkamai didesnė.“ / Alinos Ožič nuotrauka

„Minėtų kelių paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų, rangovai šiuos defektus turi pašalinti savo ištekliais per suderintus terminus. Šiems darbams didelę įtaką turi sezoniškumas, taip pat darbų įgyvendinimo terminas priklauso nuo rangovų noro bendradarbiauti. Planuojama, kad defektai bus pašalinti iki 2019 metų pabaigos“, – tikisi M. Čereška.

Pasak jo, svarbus atlikto audito rezultatas – kelių kokybės reikalavimų patikslinimas nustatant mažesnius leistinus konstrukcijos storio nuokrypius, taip siekiant išvengti kelio dangos ploninimo. Nuspręsta, kad visų priduodamų objektų sluoksnių storis turi būti patikrintas VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto. Šiuo metu LAKD atnaujina Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles, kad ateityje būtų išvengta audito nustatytų projektavimo klaidų.

Ko imtasi, jei bendrovės atsisako ištaisyti savo darbo broką? „LAKD surengtuose Statybos dalyvių prievolės per garantinį terminą vykdymo kontrolės komisijos posėdžiuose rangovai supažindinti su audito išvadomis. Rangovui nesutikus pašalinti defektų ir jų masto, defektų pašalinimą organizuos LAKD, o patirtos išlaidos bus išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka“, – aiškina M. Čereška.

Užsakovas ko prašė, tą gavo

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas abejoja, kad broką visais atvejais turi savo lėšomis taisyti kelininkai, nes dažnu atveju ne jie dėl to buvo kalti. „Auditas buvo atliekamas be rangovų žinios. Paprastai, jei kas nors tikrinama ir pareiškiami kaltinimai, apkaltintajam taip pat suteikiamas žodis pasiaiškinti. Bet šiuo atveju pirma buvo paskelbtos išvados, o tik dabar išklausomi rangovai. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie jų gali kreiptis į teismą. Be kita ko, kai kurie objektai dėl trūkumų nebuvo priduoti, nors audito ataskaitoje minimi kaip priduoti“, – stebisi kelininkų atstovas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, 2012–2016 metais ėjusio susisiekimo ministro pareigas Rimanto Sinkevičiaus nuomonė dėl audito tokia: „Reikia mažiau ieškoti vagių, o daugiau atlikti konkrečių organizacinių darbų. Skambių pasakymų, kad kažkas kažką pavogė, jau nebegirdėti. Pasirodo, kad daug kur buvo „kaltos“ metodikos, standartai ir panašiai.“

Seimo Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos nuomone, auditas dėl kelių kokybės buvo naudingas, tik parlamentaras abejoja, ar jo rezultatus bus galima teisiškai panaudoti. / Alinos Ožič (LŽ) nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos nuomone, auditas dėl kelių kokybės buvo naudingas, tik parlamentaras abejoja, ar jo rezultatus bus galima teisiškai panaudoti. / Alinos Ožič (LŽ) nuotr.

Seimo Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos nuomone, auditas dėl kelių kokybės buvo naudingas, tik parlamentaras abejoja, ar jo rezultatus bus galima teisiškai panaudoti. Mat rangovai nebuvo informuoti apie tikrinimus, todėl teismuose gali reikšti pretenzijas, kad auditas atliktas ne pagal reikalavimus. „Kad tik tai nebūtų vien reklaminis šūvis“, – nuogąstauja J. Razma.

Maža to, kaip pabrėžia R. Gradauskas, atsivėręs brokas ne visada priklausė nuo to, kokia buvo darbų kokybė. Dažniausiai jis atsirado dėl netinkamos kelio priežiūros, blogos eksploatacijos: laiku neišvalytų pralaidų, užakusių griovių, nesutvarkyto vandens nutekėjimo ir panašiai. „Kuo dėtas rangovas, jei šeimininkas neprižiūri jam priduoto objekto? Be to, dažnu atveju ko užsakovas tuo metu prašė, tą ir gavo. Jei būtų prašęs kitko, būtų gavęs ir kitą rezultatą, bet, žinoma, ir kaina būtų buvusi atitinkamai didesnė“, – pabrėžia R. Gradauskas.

Pastarosios aplinkybės neneigia ir auditas: jis atskleidė, kad kompromisai dėl kelių kokybės buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos sąnaudas. Tokiu atveju tikroji brokdarė – valstybė arba savivaldybė, o ne kelininkai.

Kelių būklė kelia nerimą

O kelių situacija prasta. „Jų nusidėvėjimas didesnis, nei jiems remontuoti skiriama pinigų“, – apgailestauja parlamentaras R. Sinkevičius. Jis priduria, jog Ekonomikos komitetas darė viską, kad kelių plėtrai ir priežiūrai skiriamų pinigų 2019 metais nors kiek padaugėtų. To pavyko pasiekti.

R. Gradauskas skaičiuoja: „Nors lėšų kitąmet padaugės, bet tą menką jų padidinimą „suvalgys“ infliacija. Giriamasi, kad kitąmet pinigine išraiška bus pasiektas prieškrizinis 2008 metų lygis. Tačiau suremontuotų kilometrų bus kur kas mažiau, nei už tokią pat pinigų sumą padaryta prieš dešimtmetį. Pabrango absoliučiai viskas – ir bitumas, ir skaldos, ir dyzelinas, ir technika, o darbo užmokestis pakilo.“

Kelininkų atstovas piktinasi, kad dėl valstybės požiūrio į kelių būklę jie nusidėvi. Juos reikės atstatyti, ir tai kainuos gerokai brangiau, nei nuolat tvarkingai prižiūrėti. Lietuvoje per metus atnaujinama tik apie penktadalis kelių, kuriuos reiktų atnaujinti.

Jis nenustoja stebėtis, kad ši sritis menkai finansuojama, bet vis atlieka pinigų, jie nepanaudojami ir vis perkėlinėjami į kitus metus. Tačiau juk visi supranta, ką reiškia, jei pinigai guli, o ne „dirba“. R. Gradauskas neabejoja, kad įmonės sutiktų darbus daryti ir „į priekį“, palaukti atlyginimo, kad tik išlaikytų specialistus ir užsidirbtų.

Jį stebina, kad valstybė neturi šios srities strategijos. „Nebent tokią, kad norima kelininkų bankrotų. Kaip sumažėjo užsakymų kelininkams per krizę nuo 2009-ųjų, taip ir liko lig šiol. Kai politikams pasakai, kad iš 9 tūkst. kelininkų per porą metų liko tik 6 tūkst., taigi, dingo 3 tūkst. darbo vietų, reakcijos nesulauki. O kai iš Lietuvos išeina „Coca-Cola“, kurioje dirbo 70 žmonių, žiniasklaidoje apie tai apstu žinių, ir politikai „susirūpina“, – piktinasi R. Gradauskas.

Jo duomenimis, 2018-ieji kelininkams buvo prasti, jie turėjo per mažai darbo. Dabar šioje rinkoje dirba 40 rangovų, pernai penki bankrutavo, kelios bendrovės restruktūrizuojamos, girdėti, kad dar kelios netrukus neišvengs bankroto.

Kelių situacija netenkina ir Seimo. Seimo Ekonomikos komitetas pernai nusprendė vykdyti nuolatinę transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, šį klausimą 2018 metais svarstė net tris kartus. Komiteto pirmininko R. Sinkevičiaus vertinimu, po posėdžių matyti pajudėjimas į gera. Sumažėjo pinigų perkėlimo į kitus metus, nutarta, kad 25 proc. lėšų likučio reikia atiduoti vietiniams keliams prižiūrėti, remontuoti.

SM ir LAKD įpareigotos geriau planuoti kelių plėtros ir priežiūros darbus. Pasak J. Razmos, Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo projekte siūloma įrašyti, kad šios programos sąmata kasmet būtų patvirtinta iki vasario 1 dienos. Dabar ji patvirtinama balandį, o kartais ir gegužę, ir tik tada pradedami rengti vieši projektavimo ir darbų konkursai. Tad kelininkai į kelius išvyksta geriausiu atveju rugsėjo pabaigoje, kai geriausias laikas tokiems darbams būna prarastas.

O kol kas vis dažniau Lietuvos keliais dardame, o ne važiuojame. Visai ne retorinis taps klausimas, kas tuomet bus po 2020-ųjų, kai šiek tiek nuseks ES pinigų upės. Dažniau dardėsime nei važiuosime?

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika