Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Žemesnių pasiekimų mokykloms – papildomi 12 mln. eurų 

2018 rugsėjo 19 d. 10:45
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žemesnių pasiekimų mokykloms ugdymo kokybei gerinti nuo šio rudens papildomai numatyta skirti 12 mln. eurų.

Tikslinės lėšos, vadinamasis kokybės krepšelis, pasieks apie 180 mokyklų: 150 mokyklų, kuriose mokinių pasiekimai yra žemesni, taip pat ir 30 mokyklų, kurios dalysis gerąja patirtimi ir padės temptis esančioms apačioje.

Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčioje mokykloje kokybės krepšelis atneštų 127 papildomus eurus mokiniui, o turinčioms silpną geros mokyklos požymių raišką – 354 eurus mokiniui.

Pagrindinis dėmesys – 5–8 klasėms

Kokybės krepšelio modelį Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) trečiadienį pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius teigė, kad pagrindinis dėmesys teks 5–8 klasių moksleiviams, nes „čia įvyksta didieji praradimai“.

„Didieji praradimai įvyksta vaikams pereinant iš pradinės į dalykinę sistemą, todėl norime stiprinti šią poziciją – 5–8 klases“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad reikia ne tik padėti silpnesnėms mokykloms, bet ir sudaryti sąlygas augti gerosioms.

„Turime nepaleisti ir viršaus“, – sakė viceministras.

Kokybės krepšeliui iš ES struktūrinių fondų dvejiems metams numatoma skirti per 24 mln. eurų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šios lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti.

Atranka vyks konkurso būdu

Pasak viceministro G. Kazakevičiaus, 180 mokyklų, kurios dalyvaus projekte, planuojama atrinkti konkurso būdu. Mokyklų sąrašas turėtų būtų aiškus lapkričio mėnesį, o nuo sausio prasidėtų darbas.

„Tikimasi, kad mokyklų grupė turėtų būti vėliausiai lapkričio mėnesį ir nuo 2019 metų sausio pirmosios startas pačių mokyklų su jų idėjomis, planais ir skiriamu finansavimu“, – BNS sakė viceministras.

G. Kazakevičiaus teigimu, konkurso kelias pasirinktas, kad projekte dalyvautų mokyklos, nors ir esančios prastesnėje padėtyje, bet motyvuotos siekti pokyčių.

„Kokiu keliu eiti: ar ministerija nustato ir pasako, kad šitos mokyklos dalyvauja, ar mes norime, kad mokyklos pretenduotų į šį „grantą“ (liet. – dotacija)? Jei tik duodame pinigų, bet nematyti jokios idėjos, ambicijos? Norime, kad mokyklos turėtų motyvaciją ir parodytų mąstymą, kaip su penktokais, aštuntokais daryti proveržį“, – sakė G. Kazakevičius.

Kalbėdamas apie 30 aukštų pasiekimų mokyklų vaidmenį, viceministras teigė, kad jas mato kaip „savo patirčių multiplikatores į tas žemų pasiekimų mokyklas“.

Ketinama sukurti tinklą, kur stipri mokykla kuruotų kelias silpnesnes: dalytųsi patirtimi ir panašiai.

Komiteto nariai nori sąrašo

Seimo komiteto nariai sakė iš ministerijos laukiantys prasčiausių mokyklų sąrašo, nes skirdami pinigus kokybei gerinti politikai turėtų žinoti, kur juos nukreipti.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė tvirtino, kad sąrašo paviešinimas gali sukelti neigiamų pasekmių. Bendruomenėms sužinojus, kad jų mokykla įvertinta kaip prasčiausia, ten blogėtų mikroklimatas, galbūt prasidėtų bėgimas iš mokyklos.

Ji argumentavo, kad ir švietimo tyrimus atliekanti EBPO šalims neatskleidžia konkrečių mokyklų, kur pasiekimai buvo blogiausi, o valstybės paprastai nesiima savo mokyklų reitingavimo.

Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigė, kad šį sąrašą būtų galima pateikti ir uždaram posėdžiui, be patarėjų, dalyvaujant tik Seimo nariams, jei informacija yra tokia jautri.

E. Jovaiša taip pat kvestionavo ministerijos pasirinktą konkurso kelią dėl tikslinio finansavimo. Anot jo, nusprendus skirti lėšas prastesnių pasiekimų mokykloms procesas vyktų greičiau, o pinigai tektų būtent silpniausiems.

„Seimas skiria pinigus, 12 mln. eurų nemaži pinigai, ir ta dotacija turi ateiti ne kaip pliki pinigai, o kaip rimta pagalba toms mokykloms, kurioms sunkiau. Mes turime priežiūros institucijas, jos mums gali pasakyti tą sąrašą mokyklų, kurioms reikia pagalbos, šito mes norime, konkretumo, aiškumo“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Vertindamas pasirinkimą skelbti konkursą dėl dalyvavimo projekte E. Jovaiša teigė, kad tai „ginčytinas klausimas, ar gerai yra skelbti konkursą“.

„Sako: oi, kaip negerai, kai žinos, kad silpna mokykla. Bet ji eina į konkursą, ji save aplikuoja kaip mokykla, kuriai reikia pagalbos. Mano galva, ar ne geriau ir greičiau būtų, jei tie pinigai ateitų nustačius mokyklas, kurioms tų pinigų reikia. Daug būtų paprasčiau, bet demokratinėj visuomenėj visada norisi konkursų, gal jie ir pasiteisins“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Kaimo mokyklos vytųsi dvejus metus

Švietimo kokybės žemėlapis rodo, kad šiuo metu kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį reikėtų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų.

Taip pat ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse.

Mokinių pasiekimų skirtumai Lietuvoje vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių. Lietuva yra 55 vietoje, stipriai nutolusi nuo EBPO vidurkio.

Daugiau kaip pusėje savivaldybių mažiausiai 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio. Prasčiausia situacija – Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų, Elektrėnų, Birštono savivaldybėse.

Ministerijos tikslas – iki 2020 metų 10 proc. pagerinti moksleivių pasiekimus EBPO PISA tyrime, trečdaliu sumažinti atotrūkį tarp mokinių pasiekimų mieste ir kaime, geros vaikų savijautos, šimtaprocentinio patyčių prevencijos programų įgyvendinimo.

Siekiama, kad iki 2020 metų patyčių nepatiriančių vaikų skaičius padidėtų iki 70 proc., dabar tokių yra mažiau kaip pusė – 46 procentai (2016 metų duomenys).

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"