Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Z karta nori mokytis kitaip 

2018 lapkričio 23 d. 13:02
Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos nuotrauka

Šiuolaikiniai vaikai, vadinamoji „Google“ generacija, patys moka ieškoti informacijos, modernias technologijas išmano geriau nei jų mokytojai, jie –individualybės, nenorinčios būti suniveliuotos.

Tyrėjais tampama Paberžėje

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje nuo mažens tampama tyrėjais. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marijana Prusakaitė-Semionova pasakoja, kad jau ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai mokosi žaisdami su gamtos medžiaga. Jie turi įvardyti daiktų savybes (spalvą, formą, kvapą, skonį), taip lavinami jų erdviniai gebėjimai ir kūrybiškumas. Kiekvieną rudenį mažieji dalyvauja integruotose pamokėlėse, kurias veda ne tik jų, bet ir dalykų mokytojai, vyresniųjų klasių mokiniai. Pavyzdžiui, chemijos mokytoja padeda suprasti, kodėl svarbu žinoti, ką valgome ir geriame, demonstruoja cheminius virsmus maišydama įvairius reagentus iš artimos vaikams aplinkos. Fizikas paaiškina, kas yra žaibas ir kaip nuo jo apsisaugoti. Biologė moko naudotis mikroskopais. Pradinių klasių mokiniai tyrinėja daržoves, vabzdžius, žmogaus organus, mikroskopu tiria audinius.

Anksčiau Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje tyrinėta mokyklos istorija, o šiandien mokiniai tiria istoriją mokykloje, ir visos tarpukarį menančios jos erdvės tampa dinamiška ugdymo aplinka./Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos nuotrauka
Anksčiau Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje tyrinėta mokyklos istorija, o šiandien mokiniai tiria istoriją mokykloje, ir visos tarpukarį menančios jos erdvės tampa dinamiška ugdymo aplinka./Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos nuotrauka

Vyresniųjų klasių mokiniai netradiciškai mokosi klasikinių ir moderniųjų biotechnologijų. Dirbdami mažomis grupelėmis, pagal visus biotechnologijų reikalavimus jie gamina varškę, girą, jogurtą ir kepa mielines bandeles. Gamtos pamokose jie atlieka mokslinius tyrimus, stebi aplinką. Pavyzdžiui, atlieka geriamojo ir gamtinio vandens bei oro užterštumo kokybinius tyrimus, tiria floros ir faunos skaitlingumo pokyčius, gilinasi į paveldimumo ir kintamumo dėsningumus, tiria maisto produktų kokybinę sudėtį. Jie mokosi apdoroti duomenis ir formuluoti hipotezes bei išvadas. Gimnazijoje kasmet organizuojamose gamtamokslinėse konferencijose mokiniai pristato savo veiklą ir teikia rekomendacijas Paberžės bendruomenei.

Mokiniams patinka pamokos netradicinėse erdvėse – Vilniaus universiteto Botanikos sode, Medicinos istorijos ir anatomijos, Geologijos, Zoologijos muziejuose. Aleksandro Stulginskio universiteto sodininkystės katedroje jie mokėsi skiepyti obelaites ir klonuoti. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto veterinarijos klinikose jie stebėjo naminių gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos procesą. Vilniaus universiteto Anatomijos muziejuje mokiniai aiškinosi, kaip ir kodėl atsiranda žmogaus organų patologijos ir kaip jų išvengti.

Gimnazijoje rengiamų netradicinių, integruotų pamokų-projektų metu mokiniai pristato darbus, kuriuos bendrai kuria visų klasių atstovai. Pasak gimnazijos direktoriaus pavaduotojos M. Prusakaitės-Semionovos, mokymosi metu, per įvairiausią praktinę tiriamąją veiklą galima integruoti skirtingus dalykus, į bendrą darbą įtraukti įvairaus amžiaus ir gebėjimų mokinius. Taip pavyksta pasiekti aukštesnių ugdymo rezultatų, nes vaikams patinka mokytis patrauklia forma, tai padeda geriau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdo kūrybiškumą ir norą daugiau žinoti, plečia mokinio supratimą apie pasaulį, ugdo vertybes.

„Auksinis protas“ moko literatūros

Sakoma, kad šiuolaikiniai vaikai per mažai skaito grožinės literatūros, nesidomi lietuvių autoriais. Kad moksleiviai geriau juos pažintų ir suprastų, Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokytoja Jūratė Zautraitė lietuvių kalbos ir literatūros pamokas sumanė paįvairinti viktorinomis, panašiomis į televizijų intelektinius žaidimus (pavyzdžiui, į „Auksinį protą“ ir kitus). Vaikai gilinasi į rašytojų asmenybes, apie jas kuria vaizdo reportažus, įkelia į „YouTube“ ar socialinius tinklus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak J. Zautraitės, Z karta gyvena virtualioje erdvėje, kur daug įvairios informacijos, tačiau sunku kritiškai ją atsirinkti. Tad būtina ugdyti jaunimo kritinį mąstymą, aiškinti, kaip atsirinkti šaltinius, kurie jų svaresni, patikimesni. Tam mokytoja taiko įvairius metodus. Pavyzdžiui, savarankiškai rengdamasis pamokai kiekvienas mokinys iš, pavyzdžiui, trijų šaltinių (rašytojo kūrybos, jo laiškų, kitų rašytojų atsiliepimų apie jį ir pan.) sužinojęs apie kūrėjo asmenybę, turi sugalvoti tris įdomius klausimus ir kiekvienam pateikti du atsakymus. Tik vienas jų turi būti teisingas, bet ir klaidingas atsakymas turi atrodyti įtikinamas. Pamokos metu mokiniai suskirstomi poromis, kiekvienas jų pabūna ir klausėju, ir atsakinėtoju. Mokytoja džiaugiasi, kad mokiniai suranda tikrai įdomių, netikėtų klausimų. Pavyzdžiui, už ką Vaižgantas buvo suimtas? Ar už tai, kad jo palaidas šunelis aplojo niekuo dėtą praeivį ar kad basomis vaikščiojo po Kauno centrą? Paaiškėjo, kad rašytojas mėgo po miestą vaikščioti basas.

Mokytojai rūpi, ar interaktyvūs ir integralūs mokymosi metodai jos auklėtinius skatina labiau domėtis literatūra, ar ugdo bendrąsias kompetencijas. Tad paprašė jų užpildyti anketas, jose vaikai ne tik parašė, kurie mokymosi metodai jiems patinka ir ko jie padeda išmokti.

Auklėtinių mintys nudžiugino pedagogę. Jie rašė, kad toks mokymasis ugdo pasitikėjimą savimi ir atsakomybę už savo mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, žinodami, kad vaizdo siužetas bus viešai publikuojamas, jie stengiasi savikritiškai pažvelgti į save iš šalies, ugdytis savo kultūrą, emocinį intelektą, jaučiasi esantys svarbūs, nes gali mokyti ir kitus, o tai didina pasitikėjimą savimi. Vaikai anketose minėjo, kad kurdami filmuodami pasirinko legalų garso takelį, taigi, taip ne tik mokomasi literatūros, bet ugdomos įvairios kompetencijos, plečiamas ir kitų sričių pažinimas. Vaikams labai patinka dirbti grupėmis, o toks interaktyvus mokymasis moko bendrauti ir bendradarbiauti.. „Mokytis gali būti smagu“, – anketose džiaugiasi mokiniai.

Nors J. Zautraitės bandymai surasti kelią link kiekvieno mokinio, ji pabrėžia, kad mokytojui reikia nuolat ieškoti vis naujų ugdymo metodų, juos keisti. Pasak pedagogės, labai svarbu siekti, kad mokiniai būtų aktyvūs, patys pajustų esantys proceso kūrėjai, ir tada mokymosi rezultatai džiugins.

Muziejus Kauno mokykloje ar mokykla – muziejus

Muziejai mokyklose – nykstantis reiškinys, tačiau tik ne Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje. Tiesa, pasak progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Rūtos Songailienės, kyla klausimų, ar tai muziejus mokykloje ar mokykla muziejus, nes visą progimnaziją apima skaitmenines technologijas ir istorinius eksponatus sujungiantis interaktyvus muziejus.

„Novatoriška muziejaus veikla iš esmės pakeitė jo sampratą – mūsų muziejus yra ne viename kabinete, o visoje mokykloje, joje „eksponatai rankomis liečiami“. Anksčiau užsiėmimų metu buvo tyrinėjama mokyklos istorija, o šiandien mokiniai tiria istoriją mokykloje, ir visos tarpukarį menančios jos erdvės tampa dinamiška ugdymo ir ugdymosi aplinka – ji stimuliuoja mokymąsi, skatina mąstymą, kūrybiškumą“, – sako R. Songailienė.

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje per praktinę tiriamąją veiklą mokomasi integruotų skirtingų dalykų, o į bendrą darbą įtraukiami įvairaus amžiaus ir gebėjimų mokiniai.

Šiemet mokykla švęs 100-metį, o jos pastatas tarpukariu buvo moderniausia Lietuvoje mokykla, jai, kaip ir kitiems 43 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektams, suteiktas Europos paveldo ženklas. Istorinis pastatas sulaukia nemažai ekskursantų, bet mokytojai susigriebė, kad tokį istorinį išskirtinumą per mažai panaudoja mokinių ugdymui. Dabar pastato tarpukario modernizmo architektūra, interjeras ir eksterjeras tapo atvira erdve mokytis įvairių dalykų, kūrybiniams eksperimentams ir atradimams. Vaikai fotografuoja, piešia, matuoja, rengia parodas.

Pavyzdžiui, į istorinę mokyklos ekskursiją mokiniai ateina nešini mobiliais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Tad jie gali matyti muziejaus fondus: pavyzdžiui, atsiverčia 1939 metų nuotraukas, kuriose ką tik pastatyti 6-osios gimnazijos rūmai, o sveikinimo kalbą sako prezidentas Antanas Smetona. Iš nuotraukų į juos žvelgia prieškario mokytojai ir mokiniai, skamba to laiko muzika. Toks „muziejus išmaniajame“ padeda mokiniams nusikelti į „tada“ ir objektą palyginti su „dabar“, suvokti, kad istorija yra ne tik vadovėlyje, bet ir artimiausioje aplinkoje. Taip atsiranda galimybė per mokyklos istoriją pažinti ne tik miesto, bet ir savo šalies istoriją bei kultūrą.

Mokiniams patinka mokytis žaidžiant orientacinius žaidimus: pagal iš anksto parengtus žemėlapius mokyklos aplinkoje jie ieško atsakymų į užduotis – taip mokyklos erdvėse atranda šalies istorijos ženklus. Progimnazijoje prie įvairių objektų, interjero detalių užklijuoti QR kodai. Juos nuskenavę, vaikai gali pamatyti aprašą, pavyzdžiui, mokyklos apvalių langų ar seno medinio suolo istoriją. Tai ne tik pažintinės ekskursijos – mokiniams pateikiamos užduotys, ką reikėtų suskaičiuoti ar pamatuoti. Pavyzdžiui, mokyklos pastato architekto Stasio Kudoko projekto kopijos leidžia mokytis braižybos, matuoti, perprasti mastelį ir kita.

Mokyklos muziejaus fondai – taip pat mokymo priemonės. 1990-ųjų Kovo 11-osios ar 1991-ųjų sausio įvykius aprašiusi žiniasklaida naudojama lietuvių kalbos ir istorijos pamokose. Vaikai muziejuje varto ano meto laikraščius, bando atpažinti to laiko problemas. Jie mokosi istorijos ir per savo šeimos gyvenimus. Pavyzdžiui, parodai kariuomenės dienai vaikai atnešė savo artimųjų, tarnavusių tarpukario ar dabartinės Lietuvos kariuomenėje, nuotraukų. „Jie taip užsidegė, taip didžiuojasi, kad yra garbingų asmenų palikuoniai“, – džiaugiasi R. Songailienė.

Bendra mokinių ir mokytojų integruotų užsiėmimų veikla taip išsiplėtė, kad „išėjo į išorę“ – prie jos prisidėjo mokyklos alumnai, senjorai, Žemųjų Šančių bendruomenė, VšĮ „Gražinkime Kauną“, Kauno miesto muziejus, Kauno technikos kolegija, Kultūros paveldo departamentas. Kartu rengiamos ekskursijos, projektai, konferencijos, parodos, kuriose kaip lygiaverčiai partneriai dalyvauja ir KTU Vaižganto progimnazijos mokiniai.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos sukurtoje „Džiaugsmų ir rūpesčių knygelėje“ kiekvienas vaikas užsibrėžia, ko jis (kaip žmogus ir kaip mokinys) siekia, įvardija savo silpnybes ir numato tris konkrečius žingsnius, ką norėtų patobulinti./Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos nuotrauka
Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos sukurtoje „Džiaugsmų ir rūpesčių knygelėje“ kiekvienas vaikas užsibrėžia, ko jis (kaip žmogus ir kaip mokinys) siekia, įvardija savo silpnybes ir numato tris konkrečius žingsnius, ką norėtų patobulinti./Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos nuotrauka

Mažieji radviliškiečiai mokosi tobulėti

„Prieš ketverius metus gavome spyrį – išorės vertinimo išvadą, kad tinkamai nematuojame vaikų individualios pažangos. Prarijome kartėlį ir ėmėme galvoti, kaip tai daryti geriau ir ko tuo siekti. Galima vadovautis formaliais dalykais, bet norėjome, kad kiekvienam vaikui tai būtų ir įdomu, ir naudinga“, – pasakoja Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė Rasa Dagienė.

Taip progimnazija pradėjo kurti savo mokinių „Džiaugsmų ir rūpesčių knygelę“. Ją kuriant dalyvavo mokyklos mokytojai, vertino psichologai. Pedagogai norėjo, kad paprastais, jam suprantamais dalykais vaikas užsibrėžtų, ko jis (kaip žmogus ir kaip mokinys) siekia, matytų, kas sekasi, o ką dar reikia padaryti, į kokių vertybių ugdymą ateityje dar reikės atkreipti dėmesį.

Penktokas gauna knygelę ir joje sudėlioja savo lūkesčius, pats surašo konkretų planą, ką jam reikėtų tobulinti – įvardija savo silpnybes ir numato tris konkrečius žingsnius, ką nori patobulinti. Pavyzdžiui, vaikas įvertina, ar jis žino savo stiprybes, ar laikosi duoto žodžio, ar sveikai gyvena. Ketverius metus progimnazijoje moksleivis stebi, kaip jis pats ugdo savo skirtingas kompetencijas: asmenines (ar mokosi iš savo klaidų, ar dalyvauja klasės veikloje), pažinimo (ar moka rasti informaciją ir ją pateikti kitiems, ar turi savo nuomonę), komunikavimo (ar priima kitą tokį žmogų, koks jis yra, ar namie turi pareigų, ar laikosi taisyklių), socialinių (ar yra aktyvus ir organizuoja kokią veiklą), iniciatyvumo ir kūrybingumo (ar savarankiškai sprendžia problemas, ar supranta, kodėl mokosi) ir panašiai.

Klasės auklėtojui, mokytojams, psichologui ši knygelė – geras atspirties taškas vertinant vaiko pokyčius. Į individualios vaiko pažangos vertinimą įsitraukia ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir tėvai. Knygelėje įrašyti sakinukai, kuriuos jie turi pabaigti, taip paskatindami savo vaiką siekti vienų ar kitų dalykų.

Du tris kartus per metus vaikas pats įvertina, kaip jam sekėsi. Baigiantis mokslo metams kiekviena šypsenėlė paverčiama balais, ir taip paaiškėja, kuri vaiko bendroji kompetencija stipriausia, o kurią dar reikia patobulinti. „Kai vaikas mato, kad jam pavyko ko nors pasiekti, kad jis patyrė sėkmę, tai skatina jį turėti naujų ambicijų“, – rezultatus akcentuoja R. Dagienė. Pedagogė tikisi, kad vaikui patrauklios formos, nebiurokratiškas savo pažangos įvertinimas, suguldytas į knygelę, ir jam suaugus bus malonus prisiminimas, koks jis buvo mokykloje ir kaip siekė tobulėti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"