Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Ugdymo reforma virs turgumi? Sprendimas – 100 tūkst. rankose 

2018 lapkričio 8 d. 10:00
Tačiau Lietuva savo vaikus moko kitų dalykų nei dauguma pažangiausių valstybių./
Tačiau Lietuva savo vaikus moko kitų dalykų nei dauguma pažangiausių valstybių./
LŽ archyvo nuotrauka

Jau 2022 metais visi – nuo ikimokyklinukų iki abiturientų – mokysis pagal naujas visų dalykų ugdymo programas. Ką konkrečiai reikia keisti, bus tariamasi su daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o įgyvendinant reformą planuojama įtraukti visą milijoną. Tai panašiau į turgų negu į norą siekti permainų.

Startas: šį mėnesį darbą pradeda ekspertų grupės bendrojo ugdymo programų turiniui atnaujinti. Didžiausias iššūkis – sutarti, ko ir kaip mokyti šiuolaikinius vaikus. Kad tai nebus lengva, buvo girdėti ir iš forumo „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“ tribūnos, o dar labiau – iš replikų per pertrauką.

Perspėjimą, kad jei reforma nepatiks mokytojams, jie ją tiesiog boikotuos, palydėdavo plojimai. O boikotuoti reformas mūsų mokytojai moka.

Tarp pažangių šalių mūsų nėra

Kad reikia keistis, argumentų yra daug. Tarptautiniuose PISA tyrimuose mūsų mokinukų pasiekimai – žemiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkio. Ketvirtadalis net nepasiekia bazinio matematikos, gamtos mokslų, skaitymo lygmens. Pasiekimų skirtumus galima priskirti lygių galimybių pažeidimams, nes statistiniam kaimo vaikui pasiekti sostinės bendraamžio rezultatus prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų. Mokymasis nėra patrauklus ir įtraukus: tik 14 proc. pamokų mokiniai aktyviai mokosi. Lietuva yra autsaiderė pagal naudojimąsi gamtos mokslų laboratorijomis: tokią galimybę turi tik 2 proc. ketvirtokų (tarptautinis vidurkis – 38 proc.), 11 proc. aštuntokų (tarptautinis vidurkis – 85 proc.). Prie geresnių ugdymo rezultatų neprisideda vaikų savijauta mokykloje – apie trečdalis jų mokykloje jaučiasi vieniši ir svetimi, trys iš dešimties patiria patyčias.

Šiuos neguodžiančius faktus pateikęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius vardijo, ką norima keisti. Atnaujinant ugdymo turinį bus siekiama „nuo pločio eiti į gylį“ – programų apimtis mažės, jos bus konkretesnės. Kad būtų parankiau mokytojams, bus pateikti mokinių kompetencijų (kritinio mąstymo, socialinių ir emocinių gebėjimų ir kt.) aprašai, aiškūs ir suprantami pasiekimų lygių aprašymai, įvairių disciplinų integravimo galimybės. Neliks atskirų egzaminų programų. Mažės standartizuotų testų. Bus atnaujinami ir mokymo metodai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdai, mokymo priemonės. Ugdymas taps labiau individualus, labiau įtraukiantis mokinius, formaliojo ir neformaliojo ugdymo riba bus santykinė. Mokyklos taps savarankiškesnės – joms bus leista parengti nuo 10 iki 30 proc. savo unikalaus ugdymo turinio.

Pokyčiais tikimasi bent 10 proc. pagerinti lietuviukų pasiekimus PISA tyrime, trečdaliu sumažinti atotrūkį tarp mokinių rezultatų ir to, kad mokykloje jauni žmonės įgis šiuolaikiniame gyvenime būtinų kompetencijų.

Toje nuomonių įvairovėje paskęsta reformos esmė – ko reikia ne ekspertui ar mokytojui, o mokiniui.

Reformuojant ugdymo programas žadama nepamiršti tęstinumo, o akcentuojant kompetencijų ugdymą neignoruoti, kad vaikas mokykloje turi gauti ir nemažai žinių.

Mokykla rengia ne robotus

„Japonijoje teko matyti robotuką Pepą, kuris atsakydavo į įvairiausius jam pateiktus klausimus. Bet švietimo sistema turi rengti ne robotukus, o žmones. Tačiau Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, per daug orientuota į žinių suteikimą, o ne į praktinį jų panaudojimą, kompetencijų ugdymą“, – forume kalbėjo EBPO programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas, Sidnėjaus universiteto profesorius Philas Lambertas, turintis ilgametę patirtį konsultuojant ugdymo turinį atnaujinančias šalis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jis priminė, kad gyvename vadinamajame VUCA pasaulyje (VUCA – angliškų žodžių „kintamumas, neapibrėžtumas, sudėtingumas ir dviprasmiškumas“ akronimas), ir kitaip nebebus. Tad mokykla turi išmokyti jaunus žmones tokiame sudėtingame pasaulyje ne tik prisitaikyti, bet ir klestėti, o kartu puoselėti ir visos šalies gerovę. Todėl, pasak eksperto, be esminių pokyčių dabar vaikams dėstomas ugdymo turinys gali nebūti gyvenime naudingas.

Philas Lambertas: "Tartis - gerai, bet nesistenkite patikti visiems, nes tokiu atveju kompromisų bus daugiau nei pokyčių."Renatos Česnavičienės (smm.lt) nuotrauka
Philas Lambertas: "Tartis - gerai, bet nesistenkite patikti visiems, nes tokiu atveju kompromisų bus daugiau nei pokyčių."Renatos Česnavičienės (smm.lt) nuotrauka

Keisdama ugdymo turinį, kiekviena šalis turi nusistatyti prioritetus, kokios kompetencijos bus reikalingiausios žmogui ir valstybei. Japonija nusistačiusi tris, Suomija ir Australija – po septynias (pavyzdžiui, kad vaikai būtų kalbiškai, matematiškai ir technologiškai raštingi, gebantys lanksčiai keistis keičiantis aplinkybėms, inovatyvūs, kritiškai mąstantys, pasitikintys savimi ir kitais).

P. Lambertas prisiminė, kaip Australijoje keičiant ugdymo programas ir sprendžiant, kokias kompetencijas įvardyti kaip prioritetines, pasigirsdavo ironijos, esą negi matematikos pamokoje mokysimės empatijos ar bendradarbiavimo. „Daug metų buvo manoma, kad mokykloje vaikas turi įgyti žinių, o vertybės turi būti ugdomos namuose. Dabar vis plačiau pripažįstama, kad tokia prielaida nėra teisinga. Kai kuriose šeimose vaikai išsiugdo gerų savybių, bet tikrai ne visose. Mokykla turi moralinę atsakomybę parengti jauną žmogų gyvenimui“, – pabrėžė P. Lambertas.

Tačiau Lietuva savo vaikus moko kitų dalykų nei dauguma pažangiausių valstybių. Pagal EBPO atliekamos šalių ugdymo programų analizės preliminarius vertinimus, mūsų bendrojo ugdymo programose daug dėmesio skiriama raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai bei atsakomybei ugdyti, bet menkai ugdomas kūrybiškumas, verslumas, finansinis raštingumas, empatija, pilietiškumas, gebėjimas save vertinti pozityviai, kompiuterinis ir finansinis raštingumas, gebėjimas analizuoti duomenis. Visai nuošalėje likęs pasitikėjimo ugdymas, tad nereikia stebėtis, jei jo visuomenėje tiek mažai. Mažai mokoma globalių kompetencijų, mokiniai nepakankamai sužino apie pasaulį. Koncentruojamasi į žinių perteikimą, o ne kaip jų patiems įgyti – juk mokytojo visą laiką šalia nebus.

Kad vaikams būtų garantuota galimybė pasiekti tokių pačių rezultatų, reikia labai daug žinių turinčio mokytojo. Retorinis klausimas: ar visi mūsų mokytojai tokie?

„Ugdymo turinys gali tapti nebeaktualus, jei neugdo tų kompetencijų, kurių reikia šiandien sparčiai besikeičiančiame gyvenime. Tad dabar ugdymo turinys kuriamas maždaug 7–10 metų. O Lietuvoje ugdymo planai pasižymi ir tuo, kad yra labai perkrauti, tačiau nenukreipti į konkrečius tikslus“, – atkreipė dėmesį EBPO ekspertas. Pasak jo, kad pokyčiai būtų kokybiški, visų dalykų programų turinys turi būti suderintas tarpusavyje – atitikti bendrą viziją. Tik taip mokymasis bus išsamus, o ne tūkstančių skaičių ar faktų kalimas.

Latviai jau išbando naują turinį

Kaip pokyčius ne tik sumanyti, bet ir įgyvendinti, patirtimi dalijosi Latvijos nacionalinio švietimo centro (pavaldaus Švietimo ministerijai) projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė Zanė Olina. Dabar baigiasi antri metai iš penkerių, per kuriuos bus pakeisti ugdymo planai. Projektui numatytas 14 mln. eurų biudžetas, iš jų 12 mln. – iš ES fondų. Pačiam ugdymo turinio planui tenka mažiausia dalis, o daugiausia investuojama į pagalbą mokytojams, specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą. Projektui parengti atrinkta 320 ekspertų, kiekvienoje jų grupėje dirba ir akademikų, ir praktikų, ir jaunų žmonių. Šiuo metu permainos išbandomos 100 mokyklų.

Z. Olina pasakojo, kad pokyčių viziją jie pradėjo formuoti nuo klausimo, kokių kompetencijų turi turėti mokyklą baigiantys jauni žmonės. Remtasi įvairių šalių patirtimi, bet atsirinkta tai, kas labiausiai atitinka Latvijos poreikius. Taip iš daugybės siūlytų liko šešios kompetencijos: problemų sprendimas, kūrybiškumas, verslumas, bendradarbiavimas, savarankiškas mokymasis, skaitmeniniai įgūdžiai. Siekiama, kad mokytojas nebūtų tik žinių teikėjas, o taptų tuo asmeniu, kuris padeda vaikams sužadinti smalsumą, išsiugdyti universaliąsias savybes. Suformuota labai aiški sistema, kaip to pasiekti. Mokyklos gaus naują ugdymo programą, ugdymo standartų aprašą, ką vaikas turėtų mokėti baigęs darželį, pradžios ar bendrojo lavinimo mokyklą, išsamius paaiškinimus, kaip reikia ugdyti tuos gebėjimus, pavyzdinę mokomąją medžiagą kiekvienam dalykui.

Į reformos rengimą planuojama įtraukti apie 105 tūkst. žmonių, o į jos įgyvendinimo procesą – net milijoną, vadinasi, vos ne kas antrą valstybės pilietį, skaičiuojant nuo pirmoko iki senolio.

Reformos sėkmei nepakanka vien gero plano, reikia ir tam pasirengusių mokytojų. Projekto partneriai – visi mokytojus rengiantys Latvijos universitetai, nes naujas ugdymo turinys turi derėti su pedagogų rengimo programomis. Iš projekto lėšų finansuojami lyderių – bandomųjų mokyklų vadovų – mokymai. Šiose mokyklose aiškinamasi, su kokiais sunkumais susiduriama diegiant naujoves, kokių teisės pokyčių dar reikėtų. Pavyzdžiui, dabar teisiškai reglamentuota, kiek valandų reikia skirti matematikai ar socialiniams mokslams, o mokykloms reikia suteikti daugiau lankstumo planuojant veiklą, kad mokinius galėtų dažniau vesti į parodas ar renginius.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasakodama apie organizacinius pokyčius Z. Olina vardijo, kad vietoj dabar labai fragmentuoto ugdymo turinio atsirado integruotų dalykų, vietoj fizinio lavinimo – sporto ir sveikatos pamokos (jų bus nebe dvi, o trys per savaitę), namų ūkio ekonomikos užsiėmimai bus papildyti dizainu, o meno srities – dramos užsiėmimais, informatika bus dėstoma nuo pirmos klasės (dabar nuo ketvirtos). Gimnazijų klasėse bus sumažintas dalykų skaičius, moksleiviai galės rinktis – kelis mokytis aukštesniu iš trijų lygių, o kitus – žemesniu.

Prie naujos ugdymo programos bus pereinama pamažu, o 2021-aisiais pagal ją mokysis jau visi Latvijos moksleiviai.

Tikslas nėra padaryti mokytojus laimingus

Lietuvoje, atrodo, esminis iššūkis bus susitarti, ko mokyti, kokios turi būti tos šešios ar septynios prioritetinės kompetencijos, kaip nacionalinius iššūkius derinti su pasauliniais, kai vieni nori ugdyti pasaulio piliečius, o kitiems atrodo, kad reikia gilintis į tautines peripetijas. O toje nuomonių įvairovėje paskęsta reformos esmė – ko reikia ne ekspertui ar mokytojui, o jaunam žmogui.

Forumo kuluaruose vieni apgailestavo, kad mūsų Švietimo ir mokslo ministerija, užuot prisiėmusi atsakomybę už reformas, yra valdoma feisbuko – jei kas pakritikavo, tuoj metamasi pataikauti tai nuomonei, kad tik sušvelnėtų kritika. O juk, kaip pabrėžė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas, reformos negali daryti anoniminės, kas nors turi prisiimti atsakomybę.

Kiti nerimavo, ar nekils turgus, jei, kaip informavo švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius, į reformos rengimą planuojama įtraukti apie 105 tūkst. žmonių, o į jos įgyvendinimo procesą – net milijoną, vadinasi, vos ne kas antrą valstybės pilietį, skaičiuojant nuo pirmoko iki senolio. Tačiau kai kam atrodo, kad nepakankamai tariamasi. Kilo klausimų, kokiu principu atsirenkami ekspertai. Kiti pažymėjo, kad į forumą nepakviestas nė vienas mokinys. Perspėjimą, kad jei reforma nepatiks mokytojams, jie ją tiesiog boikotuos, palydėdavo plojimai. O boikotuoti reformas mūsų mokytojai moka.

„Pokyčius pavyks įgyvendinti, jei mokytojai jaus, kad tai ir jų pokyčiai, todėl siekėme, kad mokyklos prisidėtų prie reformos kūrimo. Bet tai nereiškia, kad reikia daryti kompromisus“, – pabrėžė Latvijos atstovė Z. Olina.

Zanė Olina: „Projektui parengti atrinkta 320 ekspertų, kiekvienoje jų grupėje dirba ir akademikų, ir praktikų, ir jaunų žmonių. Šiuo metu permainos išbandomos 100 Latvijos mokyklų.“

EBPO ekspertas P. Lambertas taip pat įspėjo, kad dažnai reformos vizija yra viena, o planas ne visai atspindi jos turinį, ir taip dažniausiai nutinka po ilgų tarimųsi su visomis suinteresuotomis grupėmis. „Tartis – gerai, bet nesistenkite patikti visiems, nes tokiu atveju kompromisų bus daugiau nei pokyčių. Nereikia galvoti, kad būtent vienų ar kitų grupių požiūris yra teisingas ir turi būti įtrauktas į planą. Kartais vieno žmogaus nuomonė svarbesnė nei šimto. Jei mesitės į kompromisus, sukursite programą, kuri galbūt padarys laimingus mokytojus, bet neįgyvendins vizijų. Reformos tikslas – suteikti jauniems žmonėms reikiamų kompetencijų, užtikrinti jų interesus ir poreikius, o ne padaryti mokytojus laimingus. Jei tikrai siekiate pokyčių, tie, kam suteikta atsakomybė sudaryti mokymo planą, turi nuspręsti, kas dera su vizija, o kas ne“, – samprotavo P. Lambertas. Jis pripažino, kad kiekviena šalis gali pasirinkti, ar ugdymo turinys bus tik tarsi rėmas, o mokytojui paliekama spręsti, kaip ir ko mokyti. Bet, pabrėžia ekspertas, kad vaikams būtų garantuota galimybė pasiekti tokių pačių rezultatų, reikia labai daug žinių turinčio mokytojo. Retorinis klausimas: ar visi mūsų mokytojai tokie?

Pagaliau reikia žinoti, kiek resursų reformai turime. Latvijoje tam numatyta 14 mln. eurų, Lietuvoje perpus mažiau – 7,8 milijono. O juk pokyčiai turi būti kompleksiniai: keičiant vien ugdymo turinį efekto nebus, tad reikia keisti ir mokytojų rengimą, jų kvalifikacijos augimą, ir vertinimą, ir finansavimą, ir ugdymo programas. Be kita ko, jau kilo skandalas dėl tų milijonų panaudojimo viešų konkursų skaidrumo. Milijonų švietimui skirtų eurų nemokame panaudoti nei skaidriai, nei efektyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė priminė, kad per pastaruosius 10 metų į ugdymo turinio atnaujinimą investuota per 30 mln. eurų, tačiau ugdymo kokybė beveik nepakito.

Tad nelabai stebina, kad latviai, nuo 2021 metų visose klasėse įdiegsiantys naujas ugdymo programas, jas jau testuoja bandomosiose mokyklose, o Lietuva, naujoves užsibrėžusi įvesti nuo 2022 metų (nors anksčiau taip pat planavo tai padaryti metais anksčiau), tik pradeda apie tai diskutuoti su milijonu šalies piliečių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"