Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Švietimui skiria milijonus, bet moksleivių rezultatai liūdina: pirštu beda į mažas mokyklas 

2018 gruodžio 11 d. 10:45
Nerija Putinaitė.
Nerija Putinaitė.
BNS nuotrauka

Pinigų skiriama vis daugiau, tačiau moksleivių pasiekimai – nė iš vietos. Taip galima apibūdinti situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuva. Skaičiuojama, kad pastarąjį dešimtmetį švietimui skiriama vis daugiau lėšų: į ugdymo turinio atnaujinimą investuota daugiau nei 30 mln. eurų, po truputį auga ir pedagogų atlyginimai. Tačiau švietimo kokybei tai, panašu, įtakos nedaro.

Neseniai į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) įstojusios Lietuvos moksleivių rezultatai šalį įtvirtino 55-oje pozicijoje iš 72. Tai reiškia, kad lietuvaičių žinių įvertinimai nesiekia EBPO vidurkio. Politikai ir ekspertai sutinka – švietimui lėšos skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai, o ugdymo turinys pasenęs ir turi būti skubiai atnaujinamas.

Daugiau nei 30 mln. eurų kokybei įtakos nepadarė

Kaip portalą LRT.lt informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pastarąjį dešimtmetį specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti dydis vis kito. 2009 metais jį siekė 641 mln. eurų, vėliau kiek krito ir 600 mln. eurų ribą vėl viršijo 2018 metais. Tiesa, daugiau nei 600 mln. eurų buvo skiriama ir 2011 metais.

Nerija Putinaitė: bendri Lietuvos moksleivių pasiekimai yra žemi ne todėl, kad visos mūsų mokyklos demonstruoja prastus rezultatus, o todėl, kad itin prastus rezultatus pasiekiančių mokyklų yra nemažai ir dėl jų nukrenta bendras šalies vidurkis.

Taip pat skaičiuojama, kad nuo 2016-ųjų augo ir pedagogų atlyginimai. Pasiremdama „Sodros“ duomenimis ŠMM nurodė, kad 2016-aisiais pedagogų vidutinis atlyginimas iki mokesčių buvo 783 eurai. Pernai jis siekė 822 eurus iki mokesčių, šiemet – 934 eurus. Numatoma, kad kitais metais vidutinis mokytojų atlyginimas iki mokesčių sieks 1044 eurų.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko, per pastaruosius dešimt metų taip pat augo į ugdymo turinio atnaujinimą investuojamos lėšos, tačiau ugdymo sistemos kokybės tai nepagerino:

„Per pastaruosius dešimt metų į ugdymo turinio atnaujinimą investuota per 30 mln. eurų Europos Sąjungos ir biudžeto lėšų, bet per šį laikotarpį ugdymo sistemos kokybė beveik nepakito. Pagal tarptautinio mokinių pasiekimo tyrimo PISA rezultatus, moksleivių pasiekimai yra žemiau EBPO vidurkio.“

ŠMM anksčiau šiemet pateikta statistika rodo, kad pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia patenkinamo matematikos žinių lygio. Taip pat skaičiuojama, kad tik mažiau nei trečdalyje Lietuvos savivaldybių beveik visi mokiniai pasiekia patenkinamą lietuvių kalbos žinių lygį.

Kaip pranešė ŠMM, Lietuvos moksleivių rezultatai šalį rikiuoja 55-oje vietoje iš 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Kitaip tariant, Lietuva gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio.

Arminas Varanauskas. BNS nuotrauka
Arminas Varanauskas. BNS nuotrauka

Lėšos naudojamos neefektyviai

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuva švietimo finansavimui skiria 5,2 proc. BVP, taip puse procentinio punkto lenkdama ES vidurkį ir vienu procentu lenkdama Vokietiją.

Pasak jo, problema yra ne švietimui skiriamų pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas – pustuščių klasių, auditorijų, perteklinių institucijų valdymas, administravimas, tvarkymas, šildymas ir t. t.: „Lietuva yra antroje vietoje ES pagal švietimo finansavimo dalį, atitenkančią ne ikimokykliniam, ne pradiniam, ne viduriniam ugdymui, ne aukštajam mokslui, o „kitiems reikalams“. Susitvarkykime tuos kitus reikalus ir žinokime, ko iš ko reikalauti.“

Arminas Varanauskas: „Per pastaruosius dešimt metų į ugdymo turinio atnaujinimą investuota per 30 mln. eurų Europos Sąjungos ir biudžeto lėšų, bet per šį laikotarpį ugdymo sistemos kokybė beveik nepakito.“

Problemų – daugiau nei viena

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavčius komentuodamas situaciją teigė, kad pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar lėšos švietimui yra skiriamos tikslingai. Anot jo, nuo maždaug nuo 2010–2012 metų šalies ekonomika auga, finansinės galimybės didėja, tačiau neaišku, ar lėšos skiriamos orientuojantis į ugdymo kokybės gerėjimą.

Kaip pavyzdį politikas paminėjo nuo rugsėjo mokyklas pasiekusį ir didžiulį triukšmą sukėlusį etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Pasak G. Steponavičiaus, tam buvo skirta keliasdešimt milijonų eurų, tačiau didžioji dalis šių lėšų nukeliavo į mažus krūvius turinčių mokytojų darbo valandų, nesusijusių su ugdymo procesu, apmokėjimą. Kaip teigė buvęs ministras, tai nepadeda siekti geresnių moksleivių rezultatų.

Gintaras Steponavičius./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Gintaras Steponavičius./ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Šią vasarą vyriausybė patvirtino mokyklų tinklo taisykles, kurios leidžia turėti ir jungtines ar labai mažas klases. Ar tai padeda pagal EBPO rekomendacijas ir rodiklius siekti geresnės kokybės? Nepadeda. Paimkime klasės krepšelį. Jis nukreiptas taip, kad švietimas būtų finansuojamas ne pagal mokinių skaičių, o pagal klasių komplektus. Tai irgi nėra nukreipta į kokybę“, – problemas vardijo G. Steponavičius.

Gintaras Steponavičius: švietimui skiriamos didesnės lėšos, bet jos skiriamos ne pagal aiškius kriterijus motyvuoti mokytojus, o finansuoti dalykus, kurie „įšaldo“ situaciją.

Pasak jo, šie ir kiti pavyzdžiai iliustruoja situaciją, kai švietimui skiriamos didesnės lėšos, bet jos skiriamos ne pagal aiškius kriterijus motyvuoti mokytojus, o finansuoti dalykus, kurie „įšaldo“ situaciją. Kaip kalbėjo buvęs ministras, šiuo metu dirbantis parlamente, sistema būtų aiški ir skaidri, jei pedagogo kontaktinė valanda būtų apmokama aiškiau ir brangiau.

„Švietimo sistema turėtų motyvuoti mokytojus, kad jie suprastų, jog už darbą, kurį jie daro ir daro gerai, yra atlyginama. Neturėtų būti atmesti ir papildomi mechanizmai, aiškiai motyvuojančios atlygio sistemos, skatinimai už dalyvavimą projektinėje veikloje ir pan.

Noriu pabrėžti, kad negalime orientuotis vien pagal mokinių pasiekimus. Geros mokyklos samprata nėra vien egzaminų įvertinimai ar pažymių vidurkiai“, – kalbėjo parlamentaras, pridurdamas, kad iki šiol nėra susitarta, kas turi būti keičiama mokyklas pasiekiančiose ugdymo programose.

G. Steponavičius taip pat pritarė N. Mačiulio žodžiams, kad svarbu sutvarkyti mokyklų tinklą, neišlaikant pustuščių patalpų, o skiriami pinigai būtų panaudojami tikslingai, finansuojant svarbiausias sritis ir motyvuojant pedagogus.

Nerija Putinaitė kalbėjo, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama švietime, yra neefektyvus lėšų panaudojimas.

„Mokinių pastarąjį dešimtmetį drastiškai mažėja. Negali dirbtinai liepti tėvams vesti vaikus į mokyklas, kurios neatitinka jų lūkesčių. Reikia leisti rinktis mokyklas, atsisakant dirbtinio mokyklų išlaikymo. Turėtume eiti šia linkme“, – sakė buvęs ŠMM vadovas.

Tarp sprendimo būdų – mažų mokyklų uždarymas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė kalbėjo, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama švietime, yra neefektyvus lėšų panaudojimas. Ji priminė 2017-aisiais Valstybės kontrolės atliktą analizę, kuri parodė, kad vienas mokinys mažoje kaimo mokykloje gali kainuoti iki šešių kartų daugiau nei rajono centro ar pilnoje mokykloje besimokantis moksleivis, o jo rezultatai dažniausiai yra gerokai žemesni.

„Tokių mokyklų Lietuvoje yra labai nemažai. Tai reiškia, kad savivaldybės finansuoja mažų mokyklų milžinišką infrastruktūrą, tuščias klases. Tokiose mokyklose būna po keliolika vaikų ir jiems reikia mokytojų. Visa tai daug kainuoja, bet yra paprasčiausiai neefektyvu.

Nerijus Mačiulis./ Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka
Nerijus Mačiulis./ Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

O taip yra todėl, kad keletą metų kalbama, kad mažuose miesteliuose privalo būti mokykla. Gal tai ir tiesa, bet kai mes žiūrime iš vaikų interesų pusės, pirmiausia mes pamatome, kad vaikams daroma didelė žala, nesudarant sąlygų mokytis didesnės mokyklose“, – komentavo VU TSPMI docentė.

Anot jos, didesnėse mokyklose mokiniams suteikiama galimybė pasirinkti daugiau mokomųjų dalykų. Be to, N. Putinaitės teigimu, vaikams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos labai svarbu patekti į aplinką, kurioje mokosi labai skirtingi mokiniai. Tuomet vaikai mato kitokius žmones, jų elgesį, pradeda kelti sau kitokius tikslus ir tai turi įtakos jų pasiekimams.

Docentė kalbėjo, kad bendri Lietuvos moksleivių pasiekimai yra žemi ne todėl, kad visos mūsų mokyklos demonstruoja prastus rezultatus, o todėl, kad itin prastus rezultatus pasiekiančių mokyklų yra nemažai ir dėl jų nukrenta bendras šalies vidurkis. Pasak N. Putinaitės, Lietuvoje yra daug mokyklų, kuriose rezultatai nors ir nėra aukščiausi, bet yra gan geri ir jei visos mokyklos turėtų tokius rezultatus, Lietuva smarkiai pakiltų ir EBPO reitinge.

Kaip kalbėjo docentė, su prastais rezultatais susijusi daugelį metų nespręsta mokyklų tinklo problema. Anot N. Putinaitės, nors savivaldybė sprendžia ar mokykla išliks, ar ne, ŠMM galėtų nustatyti labai aiškias taisykles ir neskirti lėšų toms mokykloms, kuriose itin mažas mokinių skaičius.

Paklausta, ko reikėtų imtis pirmiausia, kad Lietuvos moksleivių rezultatai gerėtų, VU TSPMI docentė teigė, kad pirmasis žingsnis – išspręsti problemas, susijusias su etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu: „Reikia darbo užmokestį susieti su kontaktinėmis valandomis. Taip atsiras teisingumo jausmas tarp mokytojų.“

N. Putinaitė taip pat kalbėjo, kad reikia nebijoti uždaryti mažai mokinių turinčias mokyklas. Pasak jos, visoje šalyje uždarius apie 150 mokyklų, pagerėtų ir mokinių rezultatai. Kaip sakė docentė, kiekvienoje savivaldybėje yra mokyklų, kuriose mokosi po keliolika moksleivių ir ministerija galėtų žengti žingsnius link tokių įstaigų uždarymo.

„Aišku, per vieną dieną to nepadarysi, reikia organizuoti vaikų pavėžėjimą, bet tai nėra neišsprendžiamos problemos. Manau, kad tai pirmasis žingsnis, kurį reikėtų padaryti. Jeigu būtų uždaryta apie 150 mokyklų, tai mūsų rezultatams padarytų labai didelę įtaką.

O antras žingsnis, pagrindinis klausimas – ugdymo turiniai. Labai daug lėšų skiriama programų atnaujinimui, bet atrodo, kad niekas nesusitarė, kur link tie ugdymo turiniai turi judėti. Reikia labai aiškiai dėl to susitarti. Dabar tiek daug visko prikišta ir atrodo, kad žinios nustumiamos į trečią planą. Reikia aiškiai susitarti ir kuo greičiau, nes tuo priklauso pasiekimai, ugdymo turinys yra pasenęs“, – komentavo VU TSPMI docentė N. Putinaitė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"