Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Švietimo ministrė: nepolitikuoti, neskleisti gandų, neboikotuoti pokyčių 

2018 rugpjūčio 29 d. 10:25
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš priimdami kiekvieną švietimo srities sprendimą turėtume pagalvoti, ar juo tikrai sprendžiame vaikų, o ne mūsų, suaugusiųjų, klausimus. Tai daryti savo metiniame pranešime apie šalies švietimo būklę vakar ragino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministrė švietimą metaforiškai pavadino laivu, kuriuo Lietuvoje plaukia apie milijoną žmonių. Jos vertinimu, laivas plaukia gera kryptimi.

Pasak ministrės, vaikas švietimo sistemoje paverstas pinigų krūvele. Kyla klausimas, ar norime užtikrinti švietimo kokybę, ar prisirinkti tų krepšelių.

Tačiau, kaip rodo pateikti švietimo būklės rodikliai ir prognozės, kai kam tame laive teko labai prasta kajutė, iš kurios vargu ar įmanoma pakilti į denį ir pamatyti atsiveriančius horizontus.

Atotrūkis – milžiniškas ir vis didėja

Lietuvos moksleivių rezultatai tarptautiniame PISA tyrime prastesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis ir turi tendenciją mažėti. O mūsų kaimynai estai sugebėjo reformuoti savo švietimo sistemą ir pavijo, o kai kur net pralenkė Europoje lyderiaujančius suomius.

Tiesa, kai kuriuose tarptautiniuose tyrimuose ir Lietuva sulaukė gerų žinių: pavyko sustabdyti nuo 2001 metų trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni nei tarptautinis vidurkis, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius.

Tačiau vidutinio statistinio Lietuvos moksleivio pasiekimų kartelę kelia stiprios, dažniausiai – didesnių miestų – mokyklos, o kaip rodo EBPO tyrimas, mūsų šalies kaimuose berniukai kone beraščiai. Mokinių pasiekimų skirtumai – vieni didžiausių tarp 72 EBPO PISA tyrimo šalių.

Ministrė J. Petrauskienė konstatavo, kad šis atotrūkis net didėja. Kai kuriose savivaldybėse rezultatai geri arba nuosekliai gerėja, bet yra ir tokių, kur taip pat nuosekliai prastėja. Net ir geriausio švietimo savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniuje, tarp 57 mokyklų atskirtis milžiniška. „Geros mokyklos turėtų būti visur, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto, demografinės situacijos. Ragintume mokyklų savininkių savivaldybių politikus ir švietimo administratorius labiau analizuoti savo regiono švietimo būklę ir ieškoti tinkamų priemonių švietimui tobulinti“, – sako J. Petrauskienė. Tiesa, anot jos, kai kurios savivaldybės iškėlusios gražių iniciatyvų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rugsėjį žada pateikti jų apžvalgą, kad ir kitos savivaldybės galėtų jomis pasinaudoti.

„Yra mokyklų, kurios atsirenka vaikus, o tiksliau – tėvus, galinčius investuoti į savo vaikų mokslą. Bet yra savivaldybių ir mokyklų, kurios geba pasiekti gerų rezultatų nepaisydamos prastos ekonominės socialinės aplinkos, nors, kaip rodo tyrimai, tai turi įtakos mokinių pasiekimams. Kupiškio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų savivaldybėse, kuriose socialinis kontekstas prastesnis, mokinių pasiekimai palyginti geri. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad tai galima sumažinti švietimo priemonėmis ir suteikti vaikams šansą turėti geresnę ateitį“, – neabejoja ministrė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Diktuoja demografinė situacija

Disbalansą tarp savivaldybių lemia ir demografinių prognozių nepaisymas. Pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokinių skaičius, kai kur net iki 22 proc., mažėjo Pagėgių, Skuodo, Pakruojo rajono savivaldybėse, o šiek tiek (iki 6 proc.) augo vos trijose iš 60 savivaldybių – Vilniaus mieste ir rajone bei Klaipėdos mieste. Prognozės rodo, kad 2022 metais vaikų bus padaugėję tik didmiesčiuose, Kauno ir Klaipėdos „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. O sparčiausiai jų mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Jau dabar savivaldybės turi šiuos duomenis ir remdamosi jais, o ne emocijomis, turi priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigų tinklo ir mokytojų poreikio.

Kai kuriose savivaldybėse mokytojų net per daug, o kai kur jų labai trūksta. Didžiausias trūkumas – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, pernai jų stigo pusėje savivaldybių. Mokytojo profesijai kai kur gresia išeiti į pensiją: 2014–2017 metais vyresnių nei 60 metų mokytojų padaugėjo iki 15 proc., o jaunesnių nei trisdešimtmečių sumažėjo iki 3 procentų.

Mokykloms trūksta stiprių vadovų: trečdalis ikimokyklinių ir ketvirtadalis bendrojo ugdymo mokyklų direktorių yra 60 metų ar vyresni. Pasak ministrės, tai nereiškia, jog vyresnio amžiaus vadovas – blogai, bet kai nemažai jų šias pareigas eina per 40 metų, akivaizdu, kad kaita reikalinga, tad bus kuriamas jų rezervas.

Atotrūkis tarp savivaldybių didžiulis ir pagal mokytojų kvalifikaciją. Vienur 67 proc. pedagogų turi tinkamą kvalifikaciją, o kitose savivaldybėse tokių tėra16 procentų.

Pinigai naudoti ir ne pagal paskirtį

Akivaizdu, kad švietimo sistemoje būtini pokyčiai. Dažnai visos bėdos aiškinamos pinigų stygiumi. „Ar pinigų pakanka? Ne. Bet ar jie naudojami efektyviai? Tikrai ne, – kėlė klausimus ir pati į juos atsakė J. Petrauskienė bei pridūrė: – Bet skirtingų savivaldybių situacijos skirtingos.“

Lietuvos švietimo metinis biudžetas – apie 1,4 mlrd. eurų. ŠMM analizavo, kur nueina tie pinigai, ir pasiūlė nuo rugsėjo įsigaliosiančius naują finansavimo modelį bei etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

Dabar švietimo finansavimo sistema savivaldybėse neefektyvi, daug lėšų tenka ūkiui ir administravimui, o ne ugdymui. „Analizuojant mokinio krepšelio sistemą akivaizdu, kad vaikas švietimo sistemoje paverstas pinigų krūvele. Klausimas, ar norime užtikrinti švietimo kokybę, ar prisirinkti tų krepšelių“, – retoriškai klausė ministrė ir pabrėžė, kad švietimas – ne verslas. Ji siūlė nebepolitikuoti ir objektyviai pažvelgti į faktus. Žinoma, mokinių skaičius tikrai lemia pinigų kiekį, bet reikia atsižvelgti ir į kitus parametrus.

Nauja darbo užmokesčio sistema labai aiškiai atskirs ugdymui ir atlyginimams skirtas lėšas, nes, ministrės teigimu, iki šiol jos buvo naudojamos ne tik pagal paskirtį. Todėl ir mokytojų atlyginimai nebuvo tokie, kokie galėjo būti. Įvedamas pradedančiojo mokytojo etatas leis padidinti atlyginimą jauniems mokytojams. Pedagogų trūkumą regionuose mažins galimybė mokytojams tapti dviejų dalykų mokytojais.

Mokyklų vadovai piktinasi, kad įvedus naują finansavimo modelį mažėja administravimui skirtos lėšos. Tačiau J. Petrauskienė siūlo analizuoti faktus. Pavyzdžiui, vienoje Kauno mokykloje, kurioje mokėsi 150 vaikų, buvo 50 darbuotojų, direktorius ir trys pavaduotojai. Taigi komentarai tarsi ir nereikalingi.

Labai trūksta lėšų specialiajai pagalbai, bet ir jos buvo panaudojamos ne visai pagal paskirtį. Pagal naują finansavimo tvarką tokių landų nebeliks. „Švietimas – smarkiai politizuota sritis, ypač kai kuriose savivaldybėse. Vis dėlto prieš priimdami kiekvieną sprendimą švietimo srityje turėtume pagalvoti, ar juo tikrai sprendžiame vaikų, o ne mūsų, suaugusiųjų, klausimus“, – ragino J. Petrauskienė.

Laukia permainos

Rudenį ŠMM pasiryžusi plėtoti gamtos mokslų ugdymą, o sudominti mokinius padės moderniomis priemonėmis aprūpinti STEAM centrai dešimtyje savivaldybių. Tai būtent ta sritis, kurią labiau plėtoti mums pataria tarptautiniai ekspertai. Skirtumus tarp savivaldybių ir mokyklų turėtų sumažinti nuo rugsėjo įvedamas „kokybės krepšelis“ – 180 mokyklų papildomai skiriami 11 mln. eurų mokinių pasiekimams gerinti. 5 mln. eurų skiriama moksleivių kultūros pasui – nedaug, tačiau tai pirmas žingsnis. Kitų metų biudžete daugiau lėšų prašoma skirti neformaliajam švietimui.

Pradėta esminė pedagogų rengimo pertvarka – veiks trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose.

Per dvejus metus mokyklas turėtų pasiekti ir daugiau naujovių. Numatoma atnaujinti visas ugdymo programas, nes, pasak ministrės, šiandien jos per daug instruktyvios. Ketinama įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą. „Egzaminai dabar per daug sureikšminami, o vertinimo sistemos, tarsi loto iškrintantys trys ar penki kamuoliukai, lemia, kas įstos į aukštąją mokyklą“, – dabartinę sistemą kritikuoja J. Petrauskienė. Jau išbandomas visos dienos mokyklos modelis. Netrukus informatikos bus mokoma nuo pradinių klasių, įvedamas platesnis integralus gamtos mokslų ugdymas.

Ministrė apgailestauja, kad siūloma pertvarka susiduria su pasipriešinimu, erzeliu, manipuliavimu duomenimis, nepagrįstais gandais. Tačiau visuomenės lūkesčiai švietimo sistemai, mokyklai, mokytojui labai dideli, tad turime daryti viską, kad jaunas žmogus mokykloje galėtų įgyti visa, kas šioje valstybėje yra geriausia.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"