Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Švietimas nukrito į nematytas žemumas 

2018 rugsėjo 25 d. 13:00
Saulius Jurkevičius: "Dėl nepasitikėjimo švietimo sistema kalta ne vien ši valdančioji dauguma. Tačiau akivaizdu, kad ji paspartino tokias tendencijas." /
Saulius Jurkevičius: "Dėl nepasitikėjimo švietimo sistema kalta ne vien ši valdančioji dauguma. Tačiau akivaizdu, kad ji paspartino tokias tendencijas." /
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Švietimu pasitiki mažiau nei keturi iš dešimties žmonių. Tai pats menkiausias vertinimas per 20 metų, kai sociologai matuoja šį rodiklį. Nepalankiai vertinančiųjų švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės veiklą nuo liepos padaugėjo dešimtadaliu.

„Pasitikėjimas švietimu turėtų būti dar žemesnis“, – mano vienos geriausių Lietuvos mokyklų, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, pridurdamas, kad toks menkas visuomenės pasitikėjimas švietimo sistema rodo ir prastą mūsų valstybės ateitį, nes švietimas – jos išeities taškas.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kadencijos pradžioje švietimu pasitikėjo pusė visuomenės. Per beveik dvejus metus šis pasitikėjimas smuko iki lig tol nebūtų žemumų – 39,6 proc. visuomenės.

Valdančiųjų manymu, toks menkas visuomenės pasitikėjimas – reakcija į didžiules šios srities reformas, kurias planavo, bet neįgyvendino ankstesnės Vyriausybės ir Seimas.

Buvo ir 70,5 proc., liko 39,6 proc.

„Tai žemiausias švietimo vertinimas nuo pat šio rodiklio vertinimo pradžios“, – konstatuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys. Kai prieš 20 metų visuomenės pirmą kartą paklausta, ar ji pasitiki švietimu, „taip“ atsakiusiųjų dalis svyravo tarp 56,3 ir 60,1 procento. „Vilmorus“/“Lietuvos ryto“ apklausose šis rodiklis kelerius metus didėjo – 2004-ųjų gegužę pasitikinčiųjų buvo net 70,5 procento. Po to pamažu jų ėmė mažėti: 2007-aisiais buvo 50–56 proc., o metų pabaigoje pirmą kartą nebesiekė pusės. 2008-ųjų pabaigoje-2009-ųjų pradžioje pasitikėjimas keliems mėnesiams vėl šoktelėjo, kai kada net iki 57,4 proc., bet metų pabaigoje vėl krito iki 42,2 proc. 2010–2013 metais šis skaičius balansavo ties 45 proc., tai nukrisdamas iki 40,9 proc., tai pakildamas iki 53 procentų. 2014–2015-aisiais pasitikinčiųjų vėl buvo daugiau kaip pusė, kai kuriais mėnesiais net per 56 procentų.

Į valdžią atėjus dabartinei valdančiajai daugumai švietimu pasitikėjo pusė visuomenės. Deja, per beveik dvejus kadencijos metus „valstiečiai“ šį pasitikėjimą sumažino 10,4 procentinio punkto iki lig tol nebūtų žemumų – rugsėjį švietimu pasitikėjo vos 39,6 procento visuomenės. Tai 1,8 karto mažiau nei prieš 15 metų.

Dar drastiškesni pokyčiai įvyko švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės reitinguose: kadencijos pradžioje ją palankiai vertino penktadalis visuomenės (20,3 proc.), nepalankiai – 8,7 procento. Kelis pirmuosius kadencijos mėnesius gausėjo tiek palankių, tiek nepalankių nuomonių – 2017-ųjų gegužę jų buvo beveik po lygiai (teigiamai – 22,5, neigiamai – 22,3 proc.). Po to kreivės ilgam išsiskyrė ir atotrūkis didėjo ne ministrės naudai, kol rugsėjį pasiekė prarają: J. Petrauskiene nepasitiki net 40,4 proc., o pasitiki vos 10,6 procento žmonių. Nepasitikinčiųjų per porą mėnesių pagausėjo rekordiškai – beveik 10 procentinių punktų (liepą nepasitikinčiųjų buvo 30,9 proc.).

Ministrės reitingus nusmukdė ne tik švietimo būklės vertinimas, bet ir abejonės dėl skaidrumo, paviešinus faktus, kad jos vyro bendrovė laimėjo nemažai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viešųjų pirkimų konkursų.

Reformos ar pseudoreformos

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Blogai. Labai skaudu, kad taip yra“, – taip Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Eugenijus Jovaiša reagavo į faktą, kad pasitikėjimas švietimu krito į iki šiol nematytas žemumas.

Pasak jo, viena to priežasčių gali būti tai, kad šią kadenciją Seimas ir Vyriausybė daro daug švietimo srities reformų arba esminių pakeitimų. „Pavyzdžiui, prezidentės iniciatyva nustatytos mokyklų vadovų kadencijos sulaukė didžiulio triukšmo, nors daugelis žmonių supranta, kad direktorių karaliavimas mokykloje po 30 ar 50 metų negeras dalykas greitai besikeičiančiai švietimo sistemai. Kita prezidentės teikimu priimta profesinio mokymo pertvarka taip pat sulaukė įvairių vertinimų. Daug ginčų kilo dėl mokytojų etatinio apmokėjimo, nors tik dvi ES šalys yra išlaikiusios apmokėjimą už pamokas, nes mokytojo darbas – ne tik pamokos. Jau 20 metų kiekviena Vyriausybė bandė įvesti etatinį apmokėjimą, bet jo neįvedė, nes susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Nepasitenkinimo sulaukė ir 10 dienų pailginti mokslo metai“, – vardijo E. Jovaiša. O, anot jo, permainos sunkios, visuomenė išvarginta pasikeitimų, kiekvienas nori, kad permainos jam asmeniškai būtų į gera, tad sunku tikėtis palankios viešosios nuomonės. Prie švietimo vertinimo nuosmukio prisidėjo ir kritikos banga dėl ministrės vyro bendrovės, nors E. Jovaiša primena, kad dar nepriimta galutinio sprendimo, ar buvo pažeisti įstatymai.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kadencijos pradžioje švietimu pasitikėjo pusė visuomenės. Per beveik dvejus metus šis pasitikėjimas smuko iki lig tol nebūtų žemumų – 39,6 proc. visuomenės.
Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kadencijos pradžioje švietimu pasitikėjo pusė visuomenės. Per beveik dvejus metus šis pasitikėjimas smuko iki lig tol nebūtų žemumų – 39,6 proc. visuomenės.

„Dirbu ne dėl trumpalaikių reitingų. O pokyčiai būtini, jei norime sukurti ilgalaikę, tvarią, kokybišką sistemą. Švietimo sistemoje daug iššūkių, problemų, kurie formavosi ilgus metus. Didelis mūsų visų lūkestis jas išspręsti, užtikrinti švietimo sistemos kokybę, mažinti didėjančią atskirtį, atitikti šiuolaikinio pasaulio poreikius. Šios Vyriausybės programoje švietimas – prioritetinė sritis, čia dabar vyksta daug pokyčių, ir tai be abejonės visuomenei sukelia daug klausimų“, – švietimo ir jos pačios vertinimų kritimo nesureikšmina ministrė J. Petrauskienė.

Ji pabrėžia, kad pokyčius kuria ne vien ministerija – ir savivaldybės, ir švietimo institucijos, ir jų vadovai, ir mokytojai, ir visa švietimo bendruomenė. Todėl tik nuo visų gebėjimo dirbti viena kryptimi, įsiklausant vieniems į kitus, priklauso švietimo sistemos sėkmė. O švietimo reformų rezultatai pastebimi negreit – ne per vieną ir net ne per dvi kadencijas.

Mokykla tapo pajuokos objektu

Puikiais auklėtinių rezultatais garsėjančio Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus nestebina, kad visuomenė vis mažiau pasitiki švietimo sistema: „Nuolatinės reformos, tiksliau, tik pseudoreformos, atvedė prie to, kad ne tik neturime stabilumo bei aiškios švietimo sistemos krypties, bet ir bendrame kontekste prastėja mūsų mokinių mokymosi rezultatai.“ Pasak pedagogo, viešumoje aiškinama, kad rezultatai gerės, tačiau nematyti, kad jie galėtų keistis, todėl toliau riedame žemyn.

„Trūksta kvalifikuotų mokytojų, o artimiausiu metu situacija dar blogės. Sovietmečiu buvo parengta pedagogų, o sumažėjus mokinių skaičiui jų buvo net per daug. Tačiau specialistų rezervai senka. Trejų penkerių metų laikotarpiu mokyklas paliks stiprių mokytojų karta, vien iš mūsų licėjaus išeis penki tvirčiausi mokytojai. Profesinės sąjungos ir jų reikalavimai pakrypo smulkmeniška skaičiavimo linkme, tai nuvedė prie mokytojo profesijos autoriteto praradimo. Švietimo politikoje kvestionuojama mokyklos paskirtis – mokykla turi būti tai vienokia, tai kitokia. O to kokteilio rezultatas yra tai, kad nematyti sistemos gerėjimo perspektyvų“, – S. Jurkevičius vardija, kas griauna pasitikėjimą švietimu.

Pasak jo, nevaldome ugdymo turinio, neturime institucijų, kurios suvoktų, kokios turėtų būti ugdymo programos – viskas vyksta UAB‘ų projektėlių lygmeniu: susėda keli asmenys ir parengia lietuvių kalbos programą, kurioje matyti net žalos jaunimo mentalitetui elementas. „Kur bedursi – visur problemos. Visuomenė tai mato, todėl ir pasitikėjimas švietimo sistema menksta. Atgauti pasitikėjimo greitai nepavyks, nes sugriauti lengva, o atstatyti sunku“, – prognozuoja S. Jurkevičius.

Velnias slypi detalėse

Tačiau valdantieji kelia lyg ir teisingus tikslus, nes mokinių rezultatai kitų šalių kontekste prastėja, pinigai investuojami ne į mokytoją, mokinį ar studentą, o į nepamatuotai išbujojusį bendrojo ir aukštojo mokslo tinklą, mokytojų rengimo sistema stagnuoja. Tad, atrodytų, reikėtų tik sveikinti 2016-aisiais į valdžią atėjusių „valstiečių“ ir jų ministrės užmojus ilginti mokslo metus, keisti švietimo įstaigų finansavimo principus, kad pinigai būtų skiriami mokymui, o ne infrastruktūrai išlaikyti, atnaujinti mokyklų direktorių korpusą, telkti universitetus, prie rinkos poreikių priartinti profesinį ugdymą.

Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius primena, kad ir anksčiau švietime nebuvo keliami nederami tikslai, išskyrus kelias ryškias klaidas. Pavyzdžiui, jo vertinimu, etatinis apmokėjimas – daugiau nei absurdas, nes jis sugriauna tikslingą mokytojų darbą. Taip pat neapgalvotai atliktas ir mokyklų skaidymas į gimnazijas, keturmetes mokyklas.

Tačiau, direktoriaus vertinimu, pompastiški šios Vyriausybės bandymai nepasiekia tikslo. „Net geri sumanymai įgauna prastą raišką, nes ne vietoje dėliojami akcentai. Nesuvokiant realybės žiauriai šaudoma pro šalį, kai viešai deklaruojama, kad nereikia skirti namų darbų, kad mokykla – institucija, kuri užima vaikus, kvestionuojami brandos egzaminai – vienintelis siūlas, kuris dar nors kiek laiko Lietuvos švietimą. Sistema „makalojama“, bendruomenės įaudrintos, sukiršintos“, – mano S. Jurkevičius.

Seimo ŠMK pirmininko E. Jovaišos vertinimu, švietimo permainos kreipiamos teisinga kryptimi. „Tačiau velnias slypi detalėse: labai svarbu, kaip tai įgyvendinama, kaip pasirengiama permainoms“, – pabrėžia parlamentaras. Jis sako negalintis nepastebėti nuoširdžių ŠMM pastangų, kad etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimo procesas būtų kuo sklandesnis. Tačiau klaidų sunku išvengti. Komiteto pirmininkas prisipažįsta raginęs ŠMM daugiau lėšų skirti reformai viešinti žiniasklaidoje, iš karto reaguoti į bet kokį mokytojų skundą.

S. Jurkevičius pripažįsta, kad dėl nepasitikėjimo švietimo sistema kalta ne vien ši valdančioji dauguma,. „Tačiau akivaizdu, kad ji paspartino tokias tendencijas. Jei permainos būtų diegiamos atsargiai ir sumaniai, visuomenės vertinimas būtų geresnis. Dabar visi, pradedant mokyklų direktoriais, mokytojais, visa švietimo sistema ir jos reforma, paversti pajuokos objektais. Kaip ir daugelis dabartinių valdančiųjų inicijuotų reformų“, – kerta autoritetingas pedagogas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"