Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Svajoti galima, bet kas mokės 

DEIMANTĖ GRUODĖ, lsveikata.lt
2019 kovo 4 d. 06:00
BNS nuotrauka

Nemokamos bakalauro studijos visiems – ką žada švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius – skamba gražiai. Bet kas už tai mokės, ar nuo ko bus nutraukta šilta antklodė – neaišku. Kaip kalba skeptiškai nusiteikę parlamentarai, valstybės biudžetas vargiai patemptų tokią naštą, kuri prilygtų plytai po kaklu.

Svajoti galima, bet kas mokės

Švietimo, mokslo ir sporto ministro ketinimus bakalauro studijas padaryti nemokamas visiems specialistai vertina itin atsargiai, ypač žinant, kad artėja ne vieneri rinkimai.

Faktai

Šių metų sausio 31 d. duomenimis, Lietuvos sveikatos mokslų universitete vientisųjų lietuvių kalba dėstomų Medicinos studijų programoje už mokslą moka 1002 studentai, iš jų 219 studentų – pirmakursiai. Per 2018–2019 m. mokslo metus vienam 1–3 kurso medicinos studijų studentui už mokslą tenkanti suma – 3,2 tūkst. Eur, 4–6 kurso studentui – 4,2 tūkst. Eur.

Medicinos studijų kaina Vilniaus universitete pernai siekė 3300 Eur (metinė).

Sumažėjo iki kritinės ribos

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius prakalbo apie tai, kad visi norintieji įgyti bakalauro laipsnį privalo turėti galimybę studijuoti nemokamai.

„Stojančiųjų į aukštąjį mokslą skaičius sumažėjęs iki kritinės ribos. Praėjusiais metais daugiau nei penki tūkstančiai krepšelių liko nepanaudota“, – Seime kalbėjo ministras. Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kirto valdantiesiems, kad svaidydamiesi tokiais pažadais šie žaidžia rinkimų žaidimus.

„Ar jūs norite, kad pirmakursiai nemokėtų už mokslą? Atrodo, kas galėtų pasakyti ne. Tačiau atsakingi politikai turėtų užduoti klausimą, kas už tai sumokės? Mano supratimu, sumokės dėstytojai, kuriems algos tiesiog nekils ir to „valstiečiai“ prieš rinkimus nepasako“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Emigracijos stabdymas

„Tik valstybė gali sumokėti, aišku, kad ne aukštosios mokyklos. Pastarosios tikrai nėra pajėgios sumokėti už mokslą, nes jos ir taip iš valstybės asignavimo gauna mažai lėšų. Jei bakalauro studijos bus nemokamos ir valstybė įsipareigoja mokėti, aišku, kad vertiname gerai“, – sakė Klaipėdos universiteto laikinasis rektorius prof. Artūras Razbadauskas.

Pasak jo, vienas tikslų – kad jauni žmonės nevažiuotų studijuoti į užsienį.

„Klaipėdos universiteto strateginis partneris yra Groningeno universitetas Šiaurės Olandijoje, kur studijos kainuoja (olandams irgi) keturis tūkstančius eurų per metus. Ne kiekvienas mūsų gali leisti sau tiek sumokėti. Tačiau jei valstybė prisiimtų tokius įsipareigojimus, tai būtų viena emigracijos stabdymo priemonių. Ypač kalbant apie talentus, kuriuos žūtbūt reikia išlaikyti Lietuvoje. Tad ministrui pritariu. Būtų gerai, kad tai neliktų vien pažadai. Kas valstybės biudžete atseikėtų bene dvidešimt milijonų? Nemanau, kad tai yra labai dideli pinigai“, – sako A.Razbadauskas.

Anot profesoriaus, dauguma Sveikatos mokslų fakulteto studentų moka už studijas, nes valstybės finansuojamų krepšelių yra nedaug. „Jei į bakalauro studijas įstojo apie šimtą studentų, iš jų tik penktadalis yra finansuojami valstybės, o likusieji sumoka patys. Tad jie arba eina dirbti, arba finansuoja tėvai. Dažniausias pastarasis variantas, nes pirmakursis dar neturi susitaupęs pinigų“, – sako A.Razbadauskas.

Nežino, kiek reikia specialistų

„Su medicinos studijomis sudėtingesnė situacija, nes valstybė tiksliai nežino, kiek ir kokių specialistų jai reikia: kiek reikia gydytojų, farmacininkų, odontologų, kineziterapeutų? Daug problemų iškyla ne tik su specialistų ruošimo planavimu, bet ir restruktūrizavimo, visuomenės senėjimo klausimais. Gydytojai, išėję į pensiją, toliau dirba kiek gali. Dėl to, kad mažos pensijos. Jų vietoje neatsiranda jaunų specialistų“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Jo teigimu, Lietuvos sveikatos mokslų universitete už medicinos studijas moka apie 40 proc. studentų. O būsimų medikų paruošimas, be abejonės, kainuoja žymiai brangiau nei kitų specialistų.

„Kaip tik vizituojame veterinarinę mediciną. Neįsivaizduojate, kaip brangiai ji kainuoja. Tai, ką valstybė dabar moka, reikia dauginti mažiausiai iš dviejų, kad galima būtų duoti tai, ko reikia dabartiniams studentams esamomis sąlygomis. Reikia dėstytojams atlyginimų, knygų, programų, dar praktikos mokymai, studentų skatinimas. Sumos galėtų būti panašios, kiek moka užsieniečiai – šešis septynis, dešimt tūkstančių galėtų susidaryti per metus. Jei kokybe mėgstama lygintis su užsienio universitetais, tuomet reikia žiūrėti, kokios sumos skiriamos už studijas bent aplinkinėse šalyse“, – sako K.Petrikonis.

Komentaras

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gelūnas:

– Man atrodo, kad tai (nemokamas bakalauras visiems – red.) nelabai realu. Šiek tiek nustebino, kad ministras imasi tokio įpareigojančio ir daug finansinių resursų galimai pareikalausiančio pažado. Žinant istoriją su mokytojų etatinio darbo užmokesčio epopėja, galvoju, kaip toks radikalus posūkis paveiktų universitetinį sektorių. Juolab kad dar nesibaigusi universitetų tinklo pertvarka. Aišku, svajoti galima, bet atsargiai vertinčiau. Kas mokės ir ar verta? Kalbama apie tai, kad nemažai studentų patenka į universitetus, kurie dėl žemo žinių lygio neturėtų ten būti. Nežinau, ar tikrai šiandien tai yra būtent tas dalykas, į kurį ministrui pirmiausiai reikėtų kreipti dėmesį. Atrodo, yra daug kitų „degančių“ taškų ir tikrai yra ką veikti.

Gražu būtų, jei visi absolventai gautų neblogas darbo vietas savo krašte. Bet štai sveikatos įstaigų tinklas irgi nėra iki galo aiškus – iš sveikatos apsaugos ministro iniciatyvų galima suprasti, jog kai kurias regionines ligonines buvo siekiama uždaryti. Tad ar tikrai visiems absolventams yra kokybiškų darbo vietų Lietuvoje.

Be to, artėja daug rinkimų, todėl į tokius garsius pasiūlymus reikėtų šiek tiek atsargiai reaguoti, nes dabartinis laikotarpis jautrus lozungams ir pažadams.

Studentų nuomonė

LSMU SA prezidentė Danielė Bučinskaitė:

– Apie nemokamas bakalauro studijos kalbama jau nebe pirmą kartą. Kad tai įvyktų reikia nemažo vyriausybės pasiruošimo, todėl į klausimą ar tai realu atlikti iki šių metų rugsėjo pirmosios galėtų atsakyti nebent vyriausybės atstovas.

Medicinos studijos iš tiesų kiek kitokios. Jos trunka 6 metus ir yra priskiriamos vientisųjų studijų grupei (baigus studijas suteikiamas magistro laipsnis ir medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija). Šiame kontekste svarbus ir tikslus specialistų poreikio apskaičiavimas. Labai svarbu, kad visi studentai, kurie studijoms atidavė ilgus metus, turėtų įsidarbinimo galybes Lietuvoje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika