Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Sunkios kompromiso paieškos 

2018 lapkričio 30 d. 06:00
Palaikydami mokytojų siekius vakar prie Švietimo ir mokslo ministerijos piketavo kelios dešimtys moksleivių iš įvairių šalies mokyklų./
Palaikydami mokytojų siekius vakar prie Švietimo ir mokslo ministerijos piketavo kelios dešimtys moksleivių iš įvairių šalies mokyklų./
Alinos Ožič nuotrauka

Dėl neskaidrios ir neteisingos naujos darbo apmokėjimo tvarkos tris savaites streikuojantys pedagogai neatsisako dialogo su valdžia. Ši taip pat tikina esanti nusiteikusi konstruktyviai – su mokytojais dėl jų suformuluotų reikalavimų vakar derėjosi visą dieną.

Mokytojų protestai dėl etatinio darbo apmokėjimo tvarkos kai kuriose šalies mokyklose vyksta nuo lapkričio 12 dienos. Streiką inicijavusi viena iš kelių pedagogų interesams atstovaujančių profsąjungų – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) teigė palaikanti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, tačiau kritikavo Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) dėl klaidų, padarytų įvedant naujovę.

LŠDPS pateikė savo reikalavimus, kaip turėtų būti keičiama nauja tvarka. Visų švietimo sistemos darbuotojų profsąjungų pateiktus reikalavimus vakar ŠMM aptarė patys pedagogai, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vyriausybės bei ministerijų atstovai. Daugiausia diskusijų sukėlė LŠDPS reikalavimas nuo 2019 metų pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 procentų. Naktį prieš derybas grupė mokytojų praleido ŠMM. J. Petrauskienė tokį sprendimą pavadino nekonstruktyviu. Palaikydami mokytojų siekius vakar prie ministerijos piketavo kelios dešimtys moksleivių iš įvairių šalies mokyklų.

Lėšų numatyta

LŠDPS lyderis Andrius Navickas po vieno derybų etapo teigė, kad jo vadovaujama profsąjunga yra pasirengusi daryti nuolaidų dėl mokytojo etato struktūros ar klasių mažinimo, tačiau neatsitrauks nuo reikalavimo kitąmet didinti mokytojų algų koeficientus penktadaliu ir užtikrinti nekontaktines valandas priešmokyklinių įstaigų pedagogams. „Viskas yra Vyriausybės ir ministerijos rankose“, – teigė jis. Pasak ministrės J. Petrauskienės, kad būtų įgyvendinti visi panašūs reikalavimai, reikėtų papildomai rasti 200 mln. eurų. Skirti tiek pinigų esą neįmanoma.

Mokytojų streikai signalizuoja, kad prieita prie tam tikros kritinės ribos, nes šalies švietimas neturi aiškios krypties ir strategijos

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tikino, kad 2019 metais mokytojams atlyginimai tikrai didės, nes jau numatytos papildomos lėšos, kurios leis algas pakelti apie 10 procentų. Jo teigimu, 2019 metais švietimas – viena prioritetinių sričių, jai finansavimas papildomai didės 185 mln. eurų. 49 mln. eurų bus skirta etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui. Anot S. Malinausko, dalį reikalavimų, dėl kurių derėjosi švietimo darbuotojų profsąjungos, galima bus įgyvendinti iš minėtų 185 mln. eurų. Patarėjo nuomone, masiniams streikams nėra priežasties, derybos su profsąjungomis vyksta, tad tikimasi, kad streikai neplis.

Streikuojančius mokytojus palaiko mokiniai

Pasiekta kritinė riba

Buvusio ilgamečio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo, pedagoginės veiklos žinovo Valentino Stundžio požiūriu, švietimo situacija yra gana keista – „murdomasi ir kapstomasi vietoje“. Nors žadėta didelių pokyčių, Seimo kadencijai persiritus į antrą pusę, šie pažadai vis labiau tolsta.

„Kitas vertus, jau žengti žingsniukai neturi perspektyvos. Ir tai baisiausia. Tai galima pasakyti ir apie universitetų optimizavimą, ir apie kolegijų, profesinių mokyklų pertvarką. O bendrojo ugdymo srityje sukeltas visiškas chaosas. Absoliučiai nepasirengta net ne esminei, o viso labo buhalterinei-techninei kaitai – vieną modelį pakeisti kitu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Stundys.

Mokytojų profsąjungos ir ministrė susirinko į derybas dėl etatinio apmokėjimo
GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot jo, toks sąmyšis ir mokytojų streikai signalizuoja, kad prieita prie tam tikros kritinės ribos, nes šalies švietimas neturi aiškios krypties ir strategijos. „Man tas streikas viltingas tuo požiūriu, kad visuomenė – tėvai, vaikai jau pradeda suvokti švietimo svarbą ir eina kartu su mokytojais. Tai rodo, kad gali įvykti pirminis visuomenės lūžis. O ministerija, mano akimis, toliau velkasi uodegoje, visiškai neprojektuoja viltingų tikslų ir neprognozuoja galimų pasekmių“, – dėstė pašnekovas.

Jis mano, kad geriausia išeitis iš susidariusios situacijos būtų ministrės atsistatydinimas. „Jai, ne politikei, labai sunku laviruoti tarp dviejų ugnių – pedagogų bendruomenės, visuomenės bei politinio spaudimo. Ministrė jau nebegali valdyti procesų“, – pažymėjo V. Stundys.

Anot jo, turi atsirasti esminis susitarimas, ar einame didesnio investavimo į švietimą keliu, ar galvojame apie veiksmingą investavimą – duodantį naudos, grąžos ir pridėtinės vertės. „Man regis, kad ši valdančioji dauguma pasirinko plataus, geraširdiško finansavimo kelią, bet pamiršo veiksmingumo kriterijų. Ne viskas švietimo sistemoje jau veikia veiksmingai – reikalingos reformos. Jau seniai buvo pasakyta, kad valstybė švietimui vargu ar galės skirti daugiau lėšų, negu skiria dabar. Todėl turime galvoti apie efektyvesnę, lankstesnę struktūrą. Tačiau valdžia, matyt, tikėjosi, kad etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelis iš esmės sutvarkys ir švietimo tinklą, savivaldybės ims mažinti mokyklų tinklą, uždarys mažas mokyklas. Deja, taip nenutiko ir kol kas negali nutikti, nes nėra jokios perspektyvos ar vizijos, kaip švietimas atrodys ateityje“, – kalbėjo V. Stundys.

Laukia išbandymai

Ateinančią savaitę J. Petrauskienės laukia išbandymas Seime – opozicinės frakcijos yra pateikusios ministrei interpeliaciją. Ją svarstyti planuojama antradienį. Ministrė kaltinama nesusitvarkanti su situacija švietimo srityje įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Dar vienas iššūkis jos laukia trečiadienį. Tądien Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) palnuoja skelbti išvadą dėl ministrės sutuoktinio įmonės „Ecotur“ laimimų pirkimų ministerijai pavaldžiose įstaigose. Premjeras Saulius Skvernelis prieš porą dienų pareiškė, kad jei VTEK išvada patvirtins, jog J. Petrauskienė pažeidė įstatymą, postą ji turės palikti.

Mokytojų streikas: susitikimas su ministre

Jau kurį laiką kalbama, kad ministrės veikla, kilęs nepasitenkinimas dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo netenkina net Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos. Todėl J. Petrauskienė esą be gailesčio bus paaukota. Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė vakar pareiškė, kad ministrė padarė daug klaidų, todėl opozicija ne veltui jai inicijavo interpeliaciją. Jos teigimu, vienas didžiausių priekaištų J. Petrauskienei – nebendravimas, negirdėjimas ir negebėjimas susitarti. Pirmadienį ministrė kviečiama pasiaiškinti į LVŽS frakciją.

Kalbama, kad pakeisti ministrę turėtų LVŽS frakcijai priklausantis Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Kaip galima įpėdinė minima ir „valstietė“ Aušra Papirtienė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"