Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Skandalas: studijoms atliko milijonų 

2018 spalio 16 d. 10:20
Jei nepanaudoti krepšeliai būtų „nurašyti“, preliminariais skaičiavimais, aukštosios mokyklos per trejus ketverius metus prarastų 25-30 mln. eurų.
Jei nepanaudoti krepšeliai būtų „nurašyti“, preliminariais skaičiavimais, aukštosios mokyklos per trejus ketverius metus prarastų 25-30 mln. eurų.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lyg iš fantastikos srities – pinigų stygiaus nuolat stekenamame švietimo sektoriuje atliko apie 8 mln. eurų vien šių metų pabaigai. Dabar politikai sprendžia, kur juos panaudoti. Tačiau esminis klausimas – kaip galėjo nutikti, kad švietimo strategai taip apsiskaičiavo skirstydami studijų krepšelius, mat beveik trečdalis valstybės finansuojamų vietų liko tuščios.

„Per šių metų priėmimą įvyko nekaip nuteikiantis dalykas: aukštosiose mokyklose liko 5,3 tūkst., profesinėse – 3 tūkst. nepanaudotų krepšelių. Tad aukštosiose mokyklose liko pakibę apie 2,6 mln. eurų, profesinėse mokyklose – apie 6 mln. eurų. Iš viso – per 8 mln. eurų, galėjusių patekti į studentų ir juos išlaikančių tėvų kišenes“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje piktinosi komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša.

Nesiginčijama – pinigai turi likti švietimo sistemoje. Tačiau esama įvairių nuomonių, kaip juos panaudoti. Vakar vykusio Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), universitetų ir kolegijų vadovų pasitarimo dauguma dalyvių buvo už krepšelių indeksavimą. Tačiau ŠMK trečiadienį dar turės priimti protokolinį nutarimą, o galutinio sprendimo teisė priklauso Vyriausybei.

Seimo ŠMK pirmininkas E. Jovaiša komiteto posėdyje siūlė kitą variantą – atlikusius milijonus perskirstyti tiems, kurie buvo priversti mokėti už mokslą iš savo kišenės. „Būtų socialiai jautru ir tėvų, ir vaikų atžvilgiu. Vyriausybė linksta pritarti tokiam variantui“, – sakė jis.

ŠMK narys Gintaras Steponavičius tokį pasiūlymą kritikavo. „Visi žinojo žaidimo taisykles, pasirašytos sutartys, yra įsipareigojimai, ir staiga paaiškėja, kad daliai įstojusiųjų į mokamą vietą tenka laimingas loterijos bilietas. Šokinėčiau iš džiaugsmo iki lubų, valstybė atrodytų esanti ypatinga geradarė. Bet teisėtų lūkesčių ir veikiančios sistemos požiūriu tai būtų labai blogai“, – dėstė jis. Be to, kiekvienas sprendimas privalo turėti ne tik įgyvendinimo logiką, bet ir teisines galimybes, tad kyla klausimas, ar asmenį, įstojusį mokytis savo lėšomis, teisiškai galima atleisti nuo to mokesčio.

G. Steponavičiaus nuomone, jei krepšeliai būtų išdalyti įstojusiesiems mokytis savo lėšomis, būtų dar labiau iškreipta valstybės užsakymo, planavimo sistema. Pavyzdžiui, į mokamas medicinos studijas įstojo daug asmenų su aukštais balais. Bet ar valstybei reikia mokėti už daugiau, nei būtina Lietuvai, medikų rengimą? „Kokį signalą pasiųstume? Kad keičiame žaidimo taisykles jau priėmę sprendimą? Ir ką tai turi bendra su valstybės poreikių tenkinimu?“ – retoriškai klausė jis. G. Steponavičius siūlė indeksuoti krepšelius. Į juos yra įtrauktos dėstytojų algos, studentų stipendijos, todėl toks žingsnis leistų bent nedaug pakelti dėstytojams atlyginimus, paskatinti studentus stipendijomis.

E. Jovaišos tokia idėja nesužavėjo. Jo manymu, dėstytojams algas tai pakeltų nedaug, be to, Vyriausybė ir taip jas padidino 20 proc., o kitąmet yra numačiusi jas kilstelėti dar 16 procentų.

Planavimo fiasko

Vis dėlto kaip galėjo nutikti, kad atliko tūkstančiai krepšelių ir milijonai jiems skirtų lėšų? „Kodėl skaičiavimai patyrė visišką fiasko?“ – klausė ŠMK pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vyriausybė deklaravo tikslą didinti studijų prieinamumą ir papildomai skirta net 2,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų žadėtoms nemokamoms bakalauro studijoms, tačiau priėmimo rezultatai rodo priešingą rezultatą. Savo lėšomis studijuojančių pirmakursių pernai buvo 35 proc., o šiemet jų yra 42 procentai. Beveik trečdalis – 5,3 tūkst. – valstybės finansuojamų vietų liko tuščios ir beveik 3 mln. eurų aukštųjų mokyklų nepasiekė.

Kodėl? Versijos skiriasi. Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas tikino, kad priežastis yra aiški. „Lėmė bendras abiturientų skaičiaus mažėjimas ir ne visada pakankamas jų pasirengimas studijoms. Tačiau pagrindinė priežastis – deklaruoti valstybės poreikiai ir lūkesčiai neatitiko jaunų žmonių susiplanuotų ateities projekcijų“, – aiškino jis.

Juozas Augutis: „Kalbama apie valstybės poreikio nustatymą, tačiau niekas nežino, koks tas mistinis mechanizmas, kaip nustatoma, kiek ir kam skirti krepšelių."
Juozas Augutis: „Kalbama apie valstybės poreikio nustatymą, tačiau niekas nežino, koks tas mistinis mechanizmas, kaip nustatoma, kiek ir kam skirti krepšelių."

Patarėjo manymu, dėl prasto profesinio orientavimo akmenėlį į savo daržą turėtų priimti ir bendrojo ugdymo mokyklos. Nors tendencijos gerėja (susidomėjimas socialiniais mokslais nebe toks didelis kaip prieš keletą metų, labiau domimasi gamtos mokslais), vis dėlto kai kurių vadinamųjų prestižinių studijų paklausa vis dar išpūsta. Planuojant, kam ir kiek skirti krepšelių, A. Varanausko teigimu, dalyvavo Ūkio ir kitos ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, tad buvo kruopščiai analizuojama darbo rinkos situacija ir su ja susijusios prognozės.

Skriauda jauniems žmonėms

Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Juozo Augučio įsitikinimu, priežastys, kodėl taip „nusiplanuota“, kiek kitokios. „Kalbama apie valstybės poreikio nustatymą, tačiau niekas nežino, koks tas mistinis mechanizmas, kaip nustatoma, kiek ir kam skirti krepšelių. LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti – red.) duomenys rodė, kad nebus tiek norinčiųjų ir galinčiųjų studijuoti technologijų programas ar besirenkančiųjų ne universitetų, o kolegijų sektorių“, – dėstė jis.

Rektorius piktinosi, kad padaryta didelė skriauda jauniems žmonėms. Statistika rodo, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais jaunų žmonių emigracija šoktelėjo į viršų, daugiausia – dėl išvykstančiųjų studijuoti, ir šios „skolos“ visiškai sugrąžinti nebeįmanoma.

J. Augutis sakė besibaiminantis, kad jei būtų pasirinkta krepšelius indeksuoti, kitais metais jų gali likti nebe 17 tūkst., kiek buvo planuojama skirti šiems mokslo metams, o 12 tūkst. – kiek liktų atmetus tuos 5 tūkst. nepanaudotų. Tokiu atveju, įspėjo VDU rektorius, kai kurios sritys, pavyzdžiui, žemės ūkio ar pedagogikos, gali likti be studentų. Rektorius piktinosi, kad šiemet VDU įsteigtoms naujoms mokytojų rengimo programoms krepšelių teskirta tiek, kad net kai kurie įstojusieji į gamtamokslinio ugdymo programas turi mokėti už studijas, nors atitinka nustatytus reikalavimus studijoms. „Tai koks čia planavimas, jei gamtos mokslų mokytojų trūksta, o studentai turi mokėti už studijas. Kreipėmės į ŠMM, bet gavome atsakymą, kad nieko nepakeisime“, – kalbėjo J. Augutis.

Eugenijus Jovaiša: "Atlikusius milijonus reikia perskirstyti tiems, kurie buvo priversti mokėti už mokslą iš savo kišenės. Tai būtų socialiai jautru ir tėvų, ir vaikų atžvilgiu."
Eugenijus Jovaiša: "Atlikusius milijonus reikia perskirstyti tiems, kurie buvo priversti mokėti už mokslą iš savo kišenės. Tai būtų socialiai jautru ir tėvų, ir vaikų atžvilgiu."

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas atkreipė dėmesį, kad daugiausia krepšelių liko ten, kur jų skaičius, atliepiant rinkos poreikius, buvo tikslingai padidintas – kolegijose, taip pat gamtamoksliniam ugdymui, kurio specialistų labiausiai trūksta. Pasak analitiko, matyt, nebuvo pakankamai iškomunikuota, kokia nauda rinktis šias programas, nepaaiškinta, kad tokių specialistų trūksta, ir studijos garantuos darbo vietą.

Parlamentaro G. Steponavičiaus manymu, įtakos turėjo ir neatsakingas kelių šimtų studijų programų akreditavimo, ir kelių aukštųjų mokyklų tolesnės veiklos faktinis sustabdymas jau prasidėjus priėmimui, taip pat aukštesnio minimalaus balo tiek universitetuose, tiek kolegijose nustatymas ir nepakankamas bendrojo lavinimo mokyklų absolventų pasirengimas studijoms. Atotrūkį tarp planų ir faktų lėmė ir neatsakingas valstybės finansuojamų vietų didinimas universitetuose bei kolegijose, taip pat profesinėse mokyklose. Nors į profesinio mokymo infrastruktūrą investuotos didelės lėšos, daroma nepakankamai, kad jo patrauklumas didėtų.

Kas marina aukštąjį mokslą

„Likę per 5 tūkst. krepšelių ir keli milijonai jiems skirtų eurų – nemažai. Juos perskirstant galima gauti naudos, bet galima padaryti ir žalos. Populistiškai paprasčiau sakyti, kad vaikai įstojo į mokamas vietas, o mes suteikiame šansą studijuoti nemokamai. Vyriausybę dabar užgriuvus skandalams ir neramumams, tai būtų saldainis visuomenei. Bet jis sukeltų blogas pasekmes aukštajam mokslui“, – neabejojo MOSTA analitikas G. Jakštas.

Jis priminė, kad krepšeliai neindeksuojami daug metų, tad dabar, pasinaudojus proga, kai atsirado „laisvų“ milijonų, reikia padidinti jų finansavimą, užuot svarsčius alternatyvą – padalyti juos mokantiesiems už mokslą. Jei krepšeliai po priėmimo vis tiek padalijami, kaip norima, visai nebūtų prasmės juos planuojant remtis darbo rinkos analize. Krepšelių indeksavimas, pasak G. Jakšto, būtų investicija į studijų kokybę, leistų pakelti dėstytojams atlyginimus ir studentams stipendijas.

Aukštosiose mokyklose liko 5,3 tūkst., profesinėse – 3 tūkst. nepanaudotų krepšelių.

Skaičiuojant naudą visam studijų ciklui, tai būtų nemaža investicija į aukštąjį mokslą. Jei nepanaudoti krepšeliai būtų „nurašyti“, preliminariais skaičiavimais, aukštosios mokyklos per trejus ketverius metus prarastų 25–30 mln. eurų.

ŠMK pirmininkas E. Jovaiša piktinosi vis keliama stojamojo balo kartele – šiemet ji buvo 2 balai stojantiesiems į kolegijas ir 3,6 balo – į universitetus. „Kol bendrasis ugdymas negali prisivyti kartelės, reikia sustoti ją kelti, nes paliksime Lietuvą be aukštojo mokslo“, – sakė jis.

Parlamentarai svarstė, ar reikia toliau didinti minimalų stojamąjį balą, kitų metų priėmime atsisakyti klaidinančio planavimo ir smulkaus valstybės finansuojamų vietų paskirstymo pagal studijų kryptis ir grupes.

Tačiau Lietuvos aukštąjį mokslą turbūt labiau marina ne kartelė ar socialinio jautrumo stygius, o menka kokybė.

. . .

Liko per 7,7 tūkst. krepšelių

Pernai universitetams skirtos 7622 valstybės finansuojamų ir studijų stipendijų studijų vietos, šiemet – 7801; pernai kolegijoms – 6841, šiemet – 9011; pernai profesinio mokymo įstaigoms – 20 302, šiemet – 20 139.

Universitetuose liko 676, kolegijose – 4024 krepšeliai, profesinio mokymo įstaigose – 3014 neužimtų vietų.

Daugiausia laisvų vietų universitetuose liko žemės ūkio, inžinerijos ir technologijos moksluose, kolegijose – fiziniuose, informatikos, inžinerijos ir technologijos moksluose; profesinio mokymo įstaigose – gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijų, transporto srityse.

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"