Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Simultanas, kurį laimi visi 

2019 kovo 7 d. 12:00
Pasitelkę šachmatus vaikai mokosi mieliau, nes pamokos tampa įvairesnės ir įdomesnės.
Pasitelkę šachmatus vaikai mokosi mieliau, nes pamokos tampa įvairesnės ir įdomesnės.
Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos nuotrauka

Tauragė, bent jau iki šiol, šachmatų didmeistrių Meka nebuvo. Bet būtent šio miesto „Šaltinio“ progimnazija Lietuvoje buvo pirma, įvedusi šachmatų pamokas visiems pirmokams. Tiesa, taip siekiama ne ugdyti čempionus, o lavinti įvairių sričių gebėjimus.

Prieš ketverius metus „Lietuvos žinios“ rašė, kaip Tauragėje visus pradinukus imta mokyti draugauti su šachmatais. Tuomečiai „Šaltinio“ progimnazijos pirmokai, pirmieji turėję atskirą visiems privalomą šachmatų pamoką, dabar jau yra ketvirtokai.

„Neturime tyrimais pagrįstų duomenų, kokią įtaką vaikų pasiekimams turi šachmatai, nes nepavyko rasti, kas profesionaliai atliktų tokius tyrimus. Bet plika akimi galima matyti, kad poveikis akivaizdus“, – džiaugiasi mokyklos direktorė Jūratė Lazdauskienė.

Tinka visoms pamokoms

Tauragiškių niekas nei ragino, nei skatino to daryti. Pirmas postūmis buvo, kai remiantis nacionaliniais mokinių pasiekimų matavimais, kuriuos vykdo Nacionalinis egzaminų centras, pastebėtas poreikis tobulinti vaikų aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. J. Lazdauskienė pasakoja, kad tai daryti bandyta pateikiant vaikams spręsti daugiau uždavinių – nesuveikė. Tuomet imtos grupuoti dalykų užduotys – norimo rezultato irgi dar nebuvo. Galiausiai pasidomėta užsienio šalių patirtimi – visur, kur mokyklose įdiegti šachmatai, tai padarė didelį teigiamą poveikį. Tad ir progimnazija nutarė pamėginti.

Tais metais mokykloje mokėsi 147 pirmokai. Pasitarus su jų tėveliais įvestos visiems vaikams privalomos šachmatų pamokos. „Jau po poros mėnesių pastebėjome, kad vaikai, kuriems įvestos šachmatų pamokos, daug greičiau susikaupia, gerėja visų dalykų mokymosi rezultatai“, – prisimena direktorė.

Pirmokai žaisminga forma susipažįsta su šachmatų figūromis, įgyja žaidimo pradmenis. Nuo antros iki ketvirtos klasės šachmatai integruojami į kitų dalykų pamokas, o jie tinka visoms – pradedant darbeliais, daile ir baigiant matematika, lietuvių kalba ar pasaulio pažinimu.

Pavyzdžiui, kai lietuvių kalbos pamokoje skaitoma pasaka apie karalius, pasitelkus šachmatų figūras, galima kalbėti apie Vytį, kitus Lietuvos simbolius, o skaitydami apie gyvūnus vaikai aiškinasi, kuo skiriasi arklys nuo žirgo. Šachmatai mokykloje nėra skirti vien jais žaisti – per jų figūras, žaidimo sistemą, istoriją galima mokytis ir pasaulio pažinimo, ir istorijos apie karalius ir kovas, ir lietuvių kalbos ar matematikos.

Šachmatų dėka vaikai mokosi mieliau, nes pamokos tampa įvairesnės ir įdomesnės. Per ketverius metus vaikai susidraugauja su šachmatais, bet mokykla nekelia tikslo siekti aukšto jų sportinio meistriškumo – tie, kurie nori toliau lavintis profesionaliau, eina į sporto mokyklą. Mokykla siekia, kad šachmatai lavintų vaikų gebėjimą susikaupti, loginį mąstymą, atmintį, kūrybiškumą, reakciją. Tačiau aukštesniuosius mąstymo gebėjimus vyresnėliams lavinti jau reikia ieškoti kitų priemonių, tad inkorporuoti šachmatų į dalykų mokymą kol kas neplanuojama.

Jūratė Lazdauskienė: „Jau po poros mėnesių pastebėjome, kad vaikai, kuriems įvestos šachmatų pamokos, daug greičiau susikaupia, gerėja visų dalykų mokymosi rezultatai.“

Pirmeivių dalia

Pirmeiviams teko patiems skintis kelius. Šachmatams į ugdymo sistemą diegti progimnazija nėra gavusi paramos iš „valdiškų“ institucijų. Ji pati kūrė vaikams edukacinę erdvę, tam skirtas priemones, iš mokymo priemonių lėšų pirko šachmatų lentas ir figūras – jau turi tiek jų komplektų, kad vienu metu gali žaisti visa klasė. Ugdymo įstaiga pati pradėjo kurti metodologiją, kaip pradinukus mokyti šachmatų. Visus tuos metus dirbo mokytojų entuziastų grupė, išbandinėjo užduotis, kūrė programą. Jiems talkino Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklai vadovavęs šachmatų entuziastas Audrius Bitinas.

„Rengdamiesi naujovei ieškojome, kas galėtų vaikus to mokyti – juk didmeistriai į Tauragę neatvažiuos. Bendradarbiavome su sporto mokykla, buvome priėmę dirbti vieną jų trenerį, turintį pedagogo išsilavinimą. Paskui radome savo mokytojus, gebančius žaisti, kiti to mokėsi ir toliau mielai tobulina savo gebėjimus. Dabar šachmatais žaidžia visi penkiolika pradinių klasių mokytojų“, – pasakoja J. Lazdauskienė.

Dvikovos be pralaimėtojo

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje užsikrėtusiųjų šachmatais – vis daugiau. Mokykloje vyksta šachmatų dienos. Turnyruose žaidžia visi, kas tik nori – ne išrinktieji. Būna gražu žiūrėti, kaip prie šachmatų lentų palinksta pradinukai, o jų mokykloje – beveik 500. Į šachmatų dienas ateina ir tėveliai, kartu su vaikais džiaugiasi jų pasiekimais, o kai kurie ir patys sėda prie šachmatų lentų.

Pralaimėjusiųjų nebūna. Visi dalyviai gauna medalius, kokią nors šachmatus simbolizuojančią dovanėlę, o laimėtojai – turnyro taures. Žinoma, būna, jog pralaimėjęs vaikas nubraukia ašarą, bet, pasak direktorės, dabar jų jau mažiau, nes su vaikais daug kalbamasi apie tai, kad reikia mokytis priimti nesėkmę, gebėti pralaimėti. Labai gražus tas vieno kitam rankos paspaudimas prieš žaidimą ir po jo, pasidžiaugimas draugų sėkme.

Tas, kuriam prasčiau sekasi, galbūt pralaimės dvikovą, bet susitiks su įdomiais žmonėmis, suaugusiais šachmatininkais. Į šventes pakviečiami sportininkai ar šiaip žymūs žmonės, mėgstantys šachmatus. Štai Seimo narys Julius Sabatauskas yra su tauragiškiais vaikais žaidęs simultaną, dalyvavęs ne vienoje šachmatų dienoje.

J. Lazdauskienė pasakoja mielas jos širdžiai istorijas, rodančias, kaip šachmatais susidomi ištisos šeimos. Štai pirmokas mokė senelį žaisti šachmatais. Anūkas laimi, nes senelis tik pradeda mokytis. Bet šiam kyla azartas revanšuotis. Taip pamažu visa šeima tampa šachmatų entuziastais. Arba sutinka tauragiškę, perkančią šachmatus anūkei. Sako – vis piešia tas figūras, pagaliau reikia nupirkti tikrą šachmatų lentą, nes akivaizdu, kad vaikas tikrai neapleis šio žaidimo, o ir kiti šeimos nariai galės kartu pažaisti.

Jūratė Lazdauskienė: „Jau po poros mėnesių pastebėjome, kad vaikai, kuriems įvestos šachmatų pamokos, daug greičiau susikaupia, gerėja visų dalykų mokymosi rezultatai.“/Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos nuotrauka
Jūratė Lazdauskienė: „Jau po poros mėnesių pastebėjome, kad vaikai, kuriems įvestos šachmatų pamokos, daug greičiau susikaupia, gerėja visų dalykų mokymosi rezultatai.“/Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos nuotrauka

Pavienės iniciatyvos

Šachmatai pritapo daugiau kaip 30 pasaulio šalių – Estijos, Švedijos, Čekijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Armėnijos ir kitų – mokyklose, kai kur jie net įtraukti į privalomąją programą. Britai tokias programas įdiegė prieš ketvirtį amžiaus, estai – 2012-aisiais.

Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių šachmatų naudą. Tyrimas JAV atskleidė, kad šachmatų pamokas lankančių vaikų rezultatai, atliekant standartizuotus matematikos ir gimtosios kalbos testus, jau po pusmečio net 20 proc. lenkė tokių pamokų nelankančių bendraamžių pasiekimus. Kitais tyrimais nustatyta, kad šachmatais žaidžiantys vaikai beveik metais lenkia bendraamžius.

Dar 2012 metų kovą Europos Parlamentas priėmė rekomendacinio pobūdžio teisės aktą, siūlydamas Europos Sąjungos valstybėms narėms savo švietimo sistemose įgyvendinti programą „Šachmatai mokyklose“. Netrukus Lietuvos Seime buvo parengta analogiška rezoliucija, projektui pritarė visos politinės jėgos. Tačiau jokių konkrečių veiksmų iki šiol nesiimta.

Tad belieka džiaugtis pavienėmis iniciatyvomis. Užpraėjusių metų lapkritį pradėtas Lietuvos šachmatų federacijos ir leidyklos „Šviesa“ inicijuotas projektas „Šachmatai mokykloje“. Šachmatus pamokų metu išmėgino 40 pradinių mokyklų ir progimnazijų. „Šviesa“ išleido ugdymo priemonių komplektą, kurį sudaro mokomoji knyga, interaktyvi mokytojo knyga ir pratybų sąsiuvinis.

„Džiaugėmės, kad pagaliau žengtas žingsnis, nes daug metų apie tai buvo tik kalbama. Tačiau buvo skaudu, kai pradedant šį bandomąjį projektą, kuriam buvo skirtos lėšos, pagalba mokymo priemonėms išleisti, nebuvo įtrauktos mokyklos, savo iniciatyva šioje srityje jau turinčios įdirbį, net nepasidomėta jų patirtimi“, – apgailestauja J. Lazdauskienė.

Tačiau ir toliau šachmatai mokyklose – pavienės iniciatyvos. „Džiaugiamės ir palaikome šią privataus verslo iniciatyvą mokykloms, neabejojame šachmatų mokymo nauda, tačiau privalomo mokymo, išskiriant vieną sporto šaką, įteisinti neplanuojame. Skatiname, kad mokyklos būtų savarankiškos ir kad kiekviena jų papildomus ugdymo dalykus rinktųsi pagal mokinių ir bendruomenės poreikius“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planus pristato Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Sandra Valavičiūtė.

Pasak jos, ŠMSM vykdomame projekte „Informatika pradiniame ugdyme“ mokyklos naudoja šachmatus kaip vieną metodų loginiam mąstymui skatinti. Mokymą žaisti šachmatais yra įtraukusios ir inžinerinio ugdymo programą vykdančios mokyklos, bet tai nėra atskira pamoka ar privalomas dalykas. Nemažai mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai mokomi žaisti šachmatais panaudojant neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas.

„Įrodyta, kad šachmatai vaikų lavinimui labai naudingi. Tai rodo ir sėkmingos pavienės iniciatyvos Lietuvoje. Būtų gerai, jei tai įgytų didesnį mastą ir pagreitį. Kodėl tam nėra stipresnio ŠMSM palaikymo, yra atviras klausimas“, – apgailestauja Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Europos moterų šachmatų čempionė.

Kaip šviesiausią ir gražiausią pavyzdį Lietuvoje ji mini Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją. „Norėtųsi, kad tokių pavyzdžių būtų daugiau“, – sako šachmatų didmeistrė, besirengianti jau šį mėnesį aplankyti mažuosius šachmatų draugus Tauragėje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika