Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Pirma mokytojo alga pagal naują tvarką: pažeminimas 

2018 spalio 9 d. 09:50
Mokytojai labai įaudrinti ne tiek etatinio atlyginimo įvedimo, kiek nepagarbos pedagogų bendruomenei.
Mokytojai labai įaudrinti ne tiek etatinio atlyginimo įvedimo, kiek nepagarbos pedagogų bendruomenei.
Alinos Ožič nuotrauka

Vakar pedagogai sulaukė pirmo etatinio mokėjimo. Džiaugtis gali nebent pirmus ar antrus metus dirbantys jauni mokytojai. Kiti gal ir gavo keliais eurais daugiau, bet tik už didesnę darbo apimtį.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su ministerijos etatinio mokėjimo koordinavimo darbo grupe vakar gesino „gaisrus“ Žemaitijos mokyklose.

Viena iš penkių mokytojus vienijančių organizacijų – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – kreipėsi į Seimo narius ir paprašė imtis priemonių dėl mokyklose kilusio chaoso įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

Pedagogai, praėjusią savaitę nušvilpę ministrę Mokytojo dienos renginyje Kaune, vakar, pirmą dieną, kai turėjo gauti didesnę algą, toliau dirbo kaip dirbę, tik jausdami dar didesnę nuoskaudą, kad ir vėl liko apgauti.

Ta pati mergelė, tik kita suknelė

„Džiaugtis nėra kuo, bet mokytojai nelabai ir pasipiktinę, nes yra kaip yra. Algų niekas nepadidino. Visi matome gal net pažeminimą. Mokyklų direktoriai kaltinami neva nemokantys skaičiuoti. Tačiau atlyginimų skaičiuoklę pateikė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Mokytojai patys susiskaičiavo, kiek pinigų pagal ją turėtų gauti, ir suprato, kad direktorius negali nieko kitaip suskaičiuoti. Pasikalbame su mokytojais, pasiguodžiame“, – apie nuotaikas mokykloje pasakoja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovė Danutė Bronė Puchovičienė. Direktorė priduria, jog dabar ypač išryškėjo, kad tie, kurie priima sprendimus dėl mokytojo atlyginimo, visiškai nesuvokia jo darbo apimties.

Ugdymo įstaigos vadovė konstatuoja faktą – atlyginimai mokytojams, kurių krūvis išliko toks pat, nesumažėjo, bet už tuos pačius pinigus dabar reikia dirbti daugiau. Algos labiau padidėjo tik pradedantiesiems – universitetą neseniai baigusiems ir pirmus ar antrus metus dirbantiems mokytojams. Gimnazijos pedagogai dar prarado ir anksčiau turėtus priedus, kurie siekė nuo 5 iki 15 procentų (nors, pasak direktorės, realiai jie niekada neviršijo 10 procentų).

Tačiau ugdymo įstaigos vadovė stengėsi, kad mokytojų algos nenukentėtų, ir skaičiavo, trupino, ką galėjo, – bendruomeninius darbus ar priedus (iki 15 proc.), jei klasėje esama vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. „Tuos visuomeninius darbus mokytojai atlikdavo ir anksčiau, nes tiek prieš metus, tiek prieš dešimt reikėjo organizuoti tėvų susirinkimus, popamokinę veiklą. Dabar neva už tai mokama papildomai, bet iš esmės niekas nepagerėjo. Ta pati mergelė, tik kita suknelė“, – ironizuoja direktorė.

Nors ŠMM praėjusią savaitę nutarė papildomai skirti 10 mln. eurų mokyklų finansavimo netolygumams išlyginti (labiau didesnėms gimnazijoms, nes ten daugiausia mokytojų turi didelį darbo stažą ir aukščiausią – eksperto – kvalifikacinę kategoriją), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija gerų žinių apie tai dar nėra gavusi.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pedagogai nuogąstauja, ar gali mokytojas, turėdamas tokį patį kaip praėjusiais mokslo metais pamokų skaičių, uždirbti mažiau? „Mūsų mokykloje taip nenutiks“, – garantuoja Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė. O gerokai daugiau gaus tik jauni pradinių klasių mokytojai. Jų darbo užmokestis beveik prilygs patyrusio, daug metų dirbančio mokytojo atlyginimui.

Molėtų progimnazijos direktorius Kazimieras Karalius apgailestauja, kad neturės ką pradžiuginti ir tomis padidėjusiomis algomis, nes jaunų mokytojų mokykloje nėra. Čia pedagogų amžiaus vidurkis – 55 metai. Bet, direktoriaus tikinimu, pagal naują mokėjimo tvarką algos ir nesumenks, nebent dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, sumažėjus kontaktinių valandų. O jei už tą patį krūvį mokytojai gaus nors keliais eurais daugiau, bus puiku.

Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys sako, kad didžioji dalis jų mokytojų tikrai uždirbs daugiau ir niekam už tokį patį krūvį atlyginimas nesumažės. Tiesa, direktorius pripažįsta, jog skirtumų gali atsirasti. Pavyzdžiui, jei pernai klasėje buvo specialiųjų poreikių turinčių vaikų, o šiemet – ne, tokiu atveju mokytojas negaus 3–15 proc. priedo.

Pasak Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorės Danutės Valiukienės, kiekvienais metais, priklausomai nuo mokinių skaičiaus, keisdavosi mokytojų darbo krūvis, o kartu – ir alga. Tai nesusiję su etatinio apmokėjimo įvedimu. Direktorės skaičiavimais, pakeitus darbo apmokėjimo tvarką algos labai nepadidėjo, bet ir nesusitraukė, nebent sumažėjo kontaktinių valandų.

Algos labiau padidėjo tik pradedantiesiems – universitetą neseniai baigusiems ir pirmus ar antrus metus dirbantiems mokytojams.

Mįslė dėl viso etato

Tačiau, kaip pasakoja D. Valiukienė, reforma supriešino mokyklų bendruomenes. Tik po labai ilgo derinimo, kalbėjimo su kiekvienu mokytoju individualiai, su Darbo ir Metodine tarybomis pavyko rasti sutarimą. „Labai blogai, kad naujovė įvaryta buldozeriu. Bet mokytojai labiau įaudrinti ne tiek etatinio atlyginimo įvedimo, kiek nepagarbos pedagogų bendruomenei“, – mano ji. Pedagogams buvo didelė psichologinė trauma ir tai, kad pagal naują tvarką, nors alga ir darbo krūvis nepasikeitė, jie turi tik apie 0,81 etato. „Iš ministerijos informacinio filmuko daugelis suprato, kad gaus visą etatą. Buvo deklaruojama kas kita, nei yra iš tiesų“, – konstatuoja D. Valiukienė.

Jai pritaria sostinės Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė D. B. Puchovičienė: „Pedagogus labiausiai sutrikdė etato skaičiavimo tvarka: daug metų visi Lietuvos mokytojai, kaip ir aš, manė, jog turėdami 18 pamokų jie dirba visu etatu. O skaičiuoklėje pamatė, kad jo nesusidaro.“ Naujoje mokėjimo tvarkoje parašyta, jog visam etatui reikia 18–24 kontaktinių valandų.

V. Bacio įsitikinimu, etatinio mokėjimo tvarka nėra problema. Pavyzdžiui, klasės auklėtojui gali duoti keturias valandas: vieną – prevencijai, kitą – klasės reikalams, trečią – komunikavimui su tėvais, ketvirtą – individualiems pokalbiams su vaikais. Pasak jo, problema – ne pats etatinis mokėjimas, o naujas finansavimo modelis. „Kai buvo atsisakyta mokinio krepšelio ir pereita prie klasės krepšelio, vaikai tapo labai „brangūs“. Išeina iš mokyklos vienas mokinys, ir braukia visą „komplektą“ – daugiau negu etatą. Anksčiau vaikas buvo „auksinis“, dabar – „deimantinis“: už vieną išėjusįjį prarasdavome 2–3 tūkst. eurų krepšelį, o dabar galima prarasti apie 16–18 tūkstančių“, – lygina Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius.

„Myli-nemyli“ įtakos negali turėti

Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė D. Valiukienė tikina, kad mokytojo alga nepriklausys nuo to, ar direktorius jį myli, todėl neva prirašys daugiau papildomų mokamų darbų. „Direktoriai mato, kas ir anksčiau dirbo konkrečius papildomus darbus bendruomenei, o kas jų vengia, neprisiima atsakomybės. Kartu su komanda įvertinome, kiek kas pajėgus juos dirbti, kuriais galima pasitikėti. Nuo direktoriaus „myli-nemyli“ čia tikrai niekas nepriklauso“, – tvirtina D. Valiukienė.

Pasak Molėtų progimnazijos vadovo K. Karaliaus, kas draudžia kartu su kolektyvu, su Metodine taryba sėsti ir kalbėtis, aptarti, kas kokias funkcijas pasiskirstys, kas kokį darbą dirbs. Bent jau molėtiškiai savo mokykloje apie tai viešai diskutavo. Direktorius primena, kad ir anksčiau, neviršijant mokyklos biudžeto, buvo nedidelė galimybė primokėti už papildomus darbus. „Stengėmės žmonių neskriausti“, – sako K. Karalius.

V. Bacio manymu, gerai, jog mokytojams bus galima atlyginti už papildomus darbus, nes iki šiol tokia galimybė buvo ribota. „Tik nelabai tikiu, kad mokytojas gali išdalyti save skirtingiems darbams. Mokytojas privalo vesti pamokas. Bendruomeniniai darbai galėtų būti su tuo susiję. Pavyzdžiui, gamtos dalykų mokytojas turėtų plėtoti gamtamokslinę veiklą. O dabar siūloma pedagogui priskirti dalį, tarkime, bibliotekininko etato. Negali žmogus vienu metu dirbti kelių skirtingų darbų“, – įsitikinęs V. Bacys.

Daug teisinės netvarkos ir kurstomo pasipriešinimo

Tačiau kai kur, ŠMM manymu, mokytojai kenčia dėl elementarios netvarkos. Etatinio koordinavimo darbo grupė, lankydamasi Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazijoje, nustatė, kad mokytojai neturi pasirašytų arba atnaujintų darbo sutarčių, mokykloje nėra patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, kuri būtų oficialiai suderinta su darbuotojais, nėra veikiančios profesinės sąjungos, neišrinkta Darbo taryba, būtina pagal Darbo kodeksą. Juk tai – ne naujovės, atėjusios į mokyklas kartu su etatų įvedimu. Šie dalykai turėjo būti sutvarkyti gerokai anksčiau. Ir kitos Trakų mokyklos mokytojų darbo užmokestį šiems metams planavo pagal senus, praėjusių mokslo metų statistinius ir finansinius rodiklius, nors šiais mokslo metais valstybė tam skiria daugiau lėšų.

Etatinio koordinavimo darbo grupė Kalvarijos gimnazijoje susidūrė su situacija, kai naujos apmokėjimo tvarkos mokyklos vadovams nepavyksta suderinti su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga, atstovaujančia mokytojų interesams mokykloje. ŠMM atstovams susidarė įspūdis, jog mokykloje veikianti profesinė sąjunga reguliuojama iš centrinės būstinės, patariant „nepasirašyti“ sutarčių ir taip laikant mokytojus tarsi įkaitais, kad politikavimui dėl etatinio apmokėjimo būtų „blogų“ pavydžių. Sutarčių dar nepasirašę ir kai kurių kitų savivaldybių mokytojai.

ŠMM lapkritį žada atlikti tyrimą, kaip panaudoti keturiems šių metų mėnesiams mokytojų algoms papildomai skirti pinigai – 17,4 mln. eurų ir dar 10 mln. eurų netolygumams išlyginti. Belieka džiaugtis, kad 10 papildomų milijonų ištraukta it triušis iš fokusininko skrybėlės, ir stebėtis, kaip apie tokius netolygumus nesusivokta skiriant pirmąją etatinio mokėjimo įvedimo dozę. Tačiau lieka klausimas, ar bus papildomų milijonų lyginant netolygumus ir kitais metais.

Iki 2020-ųjų iš viso mokytojų algoms papildomai žadama skirti 95 mln. eurų, o tai per dvejus metus leistų atlyginimus padidinti vidutiniškai penktadaliu. Nuo 2019-ųjų rugsėjo 1 dienos vidutinė statistinio mokytojo alga turėtų perkopti tūkstančio eurų ribą.

Dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai beveik perpus mažesni už EBPO vidurkį, bet ir vienam mokytojui tenkančių kontaktinių valandų skaičius – vienas mažiausių. Tad iš beveik 100 mln. eurų, jeigu juos padalysi tokiam neproporcingai dideliam skaičiui mokytojų, liks smulkmė. Kaip pabrėžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikas Gintautas Jakštas, finansavimo švietimui didinimas, esant neefektyviam mokyklų tinklui, gali duoti tik minimalų efektą.

Vis dėlto mokytojai nekalti, kad politikai nesugeba vykdyti reformų. Jie turėtų gauti orų ar bent jau pažadėtą kiek didesnį atlyginimą. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė D. B. Puchovičienė sako neprarandanti vilties, jog pažadai bus tesimi. Bet gimnazijos vadovė dar nedrįsta svajoti, kada Lietuvoje mokytojai bus tokie, kokius ji matė drauge su bendradarbiais viešėdama geru švietimu garsėjančioje Suomijoje: „Jie tokie orūs, ramiai veda pamokas, niekas prie jų nelenda ir nebruka papildomų darbų. Jiems nereikia protokoluoti talmudų, kad įrodytų, jog ką nors padarė.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"