Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Neapsimoka? Paskaičiavo, kiek kainuoja vaiko ruošimas mažoje mokykloje 

2018 kovo 21 d. 10:46
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokinio ugdymas mažoje mokykloje kainuoja brangiau, mokytojui mokinių tenka mažiau, o rezultatai – prastesni, pažymi Valstybės kontrolė (VK).

„Kas mus neramina – mažoje mokykloje vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja daugiau nei keturis kartus, bet ji negali pasigirti gerėjančiais pasiekimais“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė VK atstovė Lina Balėnaitė.

Seimo komitetas aptarė dar rudenį parengtą Valstybės kontrolės ataskaitą, kuria aiškintasi, ar šalyje gali gerėti mokinių pasiekimai.

„Tarkime, vienoje mokykloje vienam mokytojui tenka trys mokiniai, bet pasiekimai tokie, kokiais negalėtume pasigirti. Didesnėje mokykloje, kur sukomplektuotos klasės, pasiekimai geresni“, – sakė vieno iš VK departamentų direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, nors mažos mokyklos nepajėgios užtikrinti gerų mokymosi rezultatų, savivaldybės visgi nesiima jų pertvarkyti, tuo tarpu ministerija neturi galių paveikti savivaldybių planų dėl tinklo pertvarkos.

VK atstovė siūlė mokyklų tinko pertvarkos taisykles papildyti į mokinių ugdymo kokybę orientuotais rodikliais, taip pat nebeleisti turėti jungtinių klasių, kai į vieną jungiamos kelios skirtingos klasės, pvz., 1–3 klasės.

Taip pat mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtos mokslų ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad ministerija ėmėsi sisteminių pokyčių, kurie keltų ugdymo kokybę.

„Rengiamas projektas dėl mokyklos tinklo taisyklių, kurį komitetui artimiausiu metu esame pasirengę pateikti, rengiamas naujas finansavimo modelis“, – sakė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad ne vien mokyklų dydis lemia pasiekimus, bet ir mokytojų pasirengimas, vadovai ir t. t.

Valstybės kontrolės atstovė sutiko, kad yra ir išimčių – nedidelių, sėkmingų mokyklų regionuose, tačiau dažniausiai tokiais atvejais mokykla turi aktyvų vadovą, kuris sudaro sąlygas mokytojams tobulėti, įtraukia bendruomenę, rūpinasi mokyklos mikroklimatu.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika