Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

N. Putinaitė: studijų vietų skaičius yra per didelis 

2018 rugpjūčio 6 d. 11:53
Nerija Putinaitė / 
Nerija Putinaitė / 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad pusšimčio programų Lietuvai nereikia, o populiariausių programų dešimtukuose išnyra vis tos pačios kryptys. O aukštosios mokyklos, nesurenkančios studentų, skelbia, kad jų stojimo kartelė neaukšta ir tuo bando vilioti abiturientus.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė LRT RADIJUI sakė, kad neseniai pasibaigęs pirmasis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas įprastai būna didžiausias ir per šį etapą yra sudaroma daugiausia studijų sutarčių.

Didžiulė emigracija – mitas

Pasak ministrės, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius, palyginti su pastaraisiais metais, lieka panašus. Tai, anot J. Petrauskienės, parodo, kad kalbos, esą daug jaunų žmonių, baigusių mokyklas emigruoja, yra mitas.

„Negalima sakyti, kad tai, jog šiemet buvo įvesti aukštesni slenkstiniai reikalavimai stojant į universitetus ir į kolegijas, labai išgąsdino stojančiuosius. Jeigu pernai įveikusių slenkstinius reikalavimus, kurie buvo žemesni, buvo 90 proc., tai šiemet tokių yra 86 proc.“ – sakė ministrė, pridurdama, kad didžioji dalis stojančiųjų rinkosi studijas universitetuose.

J. Petrauskienės teigimu, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą populiariausių specialybių dešimtukas taip pat šiek tiek keičiasi. Pasak jos, anksčiau pirmosiose pozicijose rikiavosi socialiniai mokslai ir medicina, o šiemet populiariausia – Programų sistemų studijų programa.

„Atsiranda ir daugiau techniškųjų specialybių. Tai rodo, kad tam tikri pokyčiai vyksta. Dar viena maža įdomi tendencija tai, kad didėja dalis stojančiųjų, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas anksčiau ir įgyja kitą išsilavinimą.

Taip pat atsiranda žmonių, kurie pernai ar užpernai stojo į užsienio aukštąsias mokyklas ir grįžta stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Tai rodo, kad taip, yra nuostabių aukštųjų mokyklų svetur, bet kai kuriose srityse Lietuvos aukštosios mokyklos yra tikrai konkurencingos“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Studijų vietų – per daug

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė kalbėjo, kad viena iš problemų aukštajame moksle yra per didelis studijų vietų skaičius.

„Šiemet buvo padidinta studijų vietų ir antram etapui liko 6 tūkst. vietų, o iš viso valstybės finansuojamų vietų buvo apie 17 tūkst. Ką reiškia, kad liko 6 tūkst. laisvų studijų vietų? Tai reiškia, kad nebuvo norinčių. Tai rodo, kad yra per daug studijų vietų“, – sakė N. Putinaitė, pridurdama, kad dauguma stojančiųjų rinkosi universitetus, nes juose liko 1 tūkst. laisvų vietų, o kolegijose – 5 tūkst.

Pasak jos, kadangi yra tiek daug studijų vietų, žmonės, kurie galėtų ir turėtų studijuoti kolegijose, eina į universitetus, nes slenkstinis balas nėra toks jau didelis. Bet, N. Putinaitės manymu, tai, kad minimalaus stojamojo balo kartelė keliama atsargiai, yra gera strategija.

„Problema yra nedideli studijų krepšeliai. Jeigu norime paruošti kokybiškai ir matome, kad turime resursų, geriausia būtų nedidinant studijų vietų skaičiaus didinti studijų krepšelių finansavimą“, – sakė VU TSPMI docentė.

Savo ruožtu ministrė J. Petrauskienė priminė, kad šiemet, planuojant studijų vietas aukštosiose mokyklose, pirmą kartą buvo atsižvelgta į darbo rinkos poreikius.

Trūksta laikančių chemijos ir fizikos egzaminus

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sakė, kad pokyčiai šių metų stojime į aukštąsias mokyklas nėra labai ryškūs. Pasak jo, po pirmojo stojimų etapo daugiausia laisvų vietų liko informatikos, technologijų ir inžinerijų mokslų programose.

„Matome, kad labai mažai kas renkasi chemijos, fizikos, informacinių technologijų egzaminus bendrojo ugdymo mokyklose. Čia jau sisteminis reikalas ir šioje srityje švietimo sistemoje turėtų būti pokyčiai, nes paprasčiausiai tų, kurie yra lankę tų dalykų egzaminus, skaičius yra ribotas.

Jeigu norime proveržio, didinti tiksliųjų mokslų studijų aprėptį, tiesiog neužteks pretendentų“, – sakė P. Žiliukas.

Pasak jo, tik vienas universitetas – Mykolo Romerio – nesilaiko numatytos minimalaus stojamojo balo kartelės. Taip pat slenkstinio balo nesilaiko kai kurios privačios kolegijos.

Jis kalbėjo, kad antrojo stojimų etapo metu buvo pateikiama kone po tūkstantį stojimo prašymų per valandą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"