Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Mokytojų piniginėse – tryliktas atlyginimas 

2019 sausio 8 d. 13:10

Nemažai pedagogų, bent jau didelių mokyklų, patyrė daugumai darbuotojų nepatirtą džiaugsmą gauti tryliktą per metus algą. Tiesa, ne visiems ji siekė 100 proc. atlygio, pavyzdžiui, Vilniuje tokią gavo per trečdalio mokyklų personalas.

Mokyklų ir už švietimą atsakingi savivaldybių darbuotojai aiškina, kad šių papildomų pinigų nedera vadinti tryliktu atlyginimu ar priedais prie algos – tai premijos. Tai neva nieko bendra neturi ir su streiko metu likusiais sutaupytais pinigais – tokią kalėdinę dovaną pedagogai gauna kasmet. Premijos mokamos iš mokyklų sutaupytų lėšų. „Lietuvos žinios“ pasidomėjo, už kokius pasiektus rezultatus jos buvo sumokėtos ir kaip mokyklos sugeba susitaupyti tokias sumas.

Premija iš tikrųjų nėra premija

Žodis „premija“ reiškia piniginį ar daiktinį apdovanojimą už nuopelnus, primokėjimą už gerą darbą. Vadinasi, jei mokytojams išmokėti papildomi pinigai priskiriami premijos kategorijai, vadinasi, kiekvienas apdovanotasis turėjo gauti pinigų už pasiektus kokius nors konkrečius pamatuojamus išskirtinius laimėjimus. Tačiau, mokyklos neslepia, kad sutaupytos lėšos išdalijamos lygiomis dalimis visam mokyklos personalui, išskyrus vadovus, nes jų premiją lemia mokyklos steigėja – savivaldybė.

„Visi mokytojai gavo per 90 proc. atlyginimo dydžio premiją. Ne tik mokytojai – visas mokyklos personalas, – pasakoja Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Eugenija Surmilavičienė ir aiškina, kad jokios įtakos neturėjo, kuris mokytojas streikavo, o kuris tuo metu dirbo padidintu krūviu: – Pozicija buvo tokia: mokytojai streikavo tris savaites, bet tai nenubraukia jų gero darbo visus metus, jie turi teisę gauti premiją už visus metų darbus. O už papildomus darbus sumokame iš karto juos atlikus.“

Pasak direktorės, nestreikavusiems mokytojams, kurie streiko dienomis turėjo be galo didelį krūvį – dirbo su dviem ar net trimis klasėmis, buvo sumokėtas 30 proc. algos priedas. Primokama ir už visus kitus papildomus darbus, pavyzdžiui, strateginio plano rengimą ar bendruomenės švenčių organizavimą.

Streikas įtakos nepadarė

Gal šįsyk daugiau pinigų liko dėl mokytojų streiko? Už švietimą atsakinga Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė paaiškino, kad streikas tam įtakos nepadarė – mokytojai metų pabaigoje ir anksčiau išsimokėdavę sutaupytus pinigus. Vicemerė primena, kad streikuoti teisės aktų nustatyta tvarka gali kiekvienas, bet atlyginimą streikuotojams moka streiką organizuojanti organizacija.

Savivaldybės duomenimis, iš 120 Vilniaus mokyklų 44-iose sumokėtos 100 proc. atlyginimo dydžio premijos, kitose jos svyruoja nuo 20 iki 99 procentų. Sumos priklausė nuo to, kiek mokykla savo sąmatose turėjo likusių lėšų, o tai lėmė ir mokinių skaičius, ir klasių komplektacija, ir tai, pagal kokį koeficientą mokytojams mokamos algos. Pavyzdžiui, vienos mokyklos dabar sumokėjo mažesnes premijas, bet jų mokytojai gauna algas pagal maksimalų koeficientą, o kitos nusistačiusios mažesnį koeficientą, bet dabar išmokėjo didesnes premijas. Pasak vicemerės, tai sprendžia kiekvienos mokyklos vadovas.

Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė E. Surmilavičienė paneigia kalbas, neva streikavusiems mokytojams bus atlyginta už streiko dienas dabar mokant priedus už intensyvesnį darbą, kol vaikai pasivys dėl streiko neįvykusių pamokų programą. „Ar mokytojas sirgtų, ar streikuotų, įstatymu atsakome už ugdymo proceso kokybę. Mokytojui privalu įgyvendinti mokymo planą, ir jam nebus už tai papildomai primokama. Streikavusieji turės paieškoti tokių metodų, kad intensyviau dirbdami išdėstytų visą programą. Manau, laiko yra užtektinai, juo labiau mokslo metai pratęsti, be to, edukacijų dienomis, kurios lig šiol buvo visos skirtos mokymui ne mokykloje, vyks trys įprastinės pamokos“, – aiškina direktorė.

Valytoja gavo daugiau nei direktorė

Paklausta, kokia papildoma suma įvertinta ji pati, Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė nelinksmai juokiasi: „Man buvo gėda pasakyti mokytojams, kokį gavau priedą. Tikėjomės, kad būsime įvertinti, nes dirbome be galo daug papildomų darbų. Buvo didelis iššūkis pasirengti etatiniam darbo apmokėjimui, pakeisti visų darbuotojų sutartis ir pareiginius aprašus, dar teko naujai organizuoti prailgintos dienos grupių darbą. Deja.“

Direktorė pasakoja, kad gruodį jos alga liko mažiausia visoje mokyklos bendruomenėje. Net valytojos, gavusios priedus už papildomus darbus ir dar 100 proc. algos dydžio premiją gruodį, viršijo pinigų sumą, kurią gavo direktorė. „Taip pas mus Lietuvoje gerbiami vadovai“, – apmaudo neslepia vienos geriausių Lietuvos mokyklų direktorė.

Kaip sutaupyti badmiriaujant

Vis dėlto kaip galima mokesčių mokėtojų išlaikomoje įstaigoje sutaupyti tiek, kad kai kuriose mokyklose visam personalui sumokėta 100 proc. jų algų dydžio papildomos pinigų sumos? Juolab skundžiamasi, kad švietimas beveik badmiriauja. Vilniaus vicemerė E. Tamošiūnaitė užtikrina, kad papildomos išmokos mokytojams – iš jų atlyginimams skirtos kišenės, ir tikrai ne iš mokinių edukacijai ar mokymo priemonėms skirtų lėšų.

Sostinės Žemynos progimnazijos direktorė E. Surmilavičienė aiškina, kad sutaupytų lėšų kiekis priklauso nuo daugelio faktorių. Pavyzdžiui, jų mokykla gerai sukomplektuota: 1154 vaikai ir šiek tiek per 70 etatų. Jie išdėlioti taip, kad dauguma mokytojų turi visą krūvį ir net daugiau. Direktorė pasakoja, kaip dėliojami pinigai. Nuo šių mokslo metų mokykla gauna kiekvienos klasės krepšelį, kuris priklauso nuo jos mokinių skaičiaus: jei daugiau nei 21 vaikas – didelė klasė, vadinasi, ir lėšų skiriama daugiau. Mokykloje – 16 pradinių klasių ir su jomis dirbančių 20 mokytojų etatų: 16 pradinių klasių mokytojų, du – anglų kalbos, po vieną – muzikos bei tikybos ir etikos. Jei klasėje net 26 vaikai, mokytojui mokamas 5 proc. priedas, jeigu 27–28 vaikai – 10 procentų.

„Profsąjungos reikalauja, kad klasėje būtų 21–22 vaikas. Tačiau tai labai „slidu“, nes jei vienas ar du emigruoja (o tai vysta nuolat), klasė „nukrinta“ į vidutinio dydžio kategoriją, tad gauna gerokai mažiau lėšų. Žinoma, kai klasėje arti 30 vaikų, mokytojas turi parodyti meistriškumą, bet vaikai išmoksta bendradarbiauti, dirbti grupėmis, to jiems gyvenime labai prireiks“, – E. Surmilavičienė nemano, kad reikia kovoti už mažesnes klases.

Ji pasakoja, kad išdalijus pinigus užimtiems etatams ir priedams prie algų stengiasi taupyti, nes gali tekti samdyti pavaduoti susirgusį mokytoją arba atsiranda namų mokymo poreikis. Jei to neprireikia, sutaupoma ir 7–8 tūkst. eurų per mėnesį. Nuo šių mokslo metų iš mokytojų algų kišenės negalima apmokėti jokių kitų išlaidų – ji skirta tik mokytojams. Jų mokyklos mokytojai popieriuje uždirba nuo 950 iki maždaug 1200 eurų.

Iš 120 Vilniaus mokyklų 44-iose sumokėtos 100 proc. atlyginimo dydžio premijos, kitose jos svyruoja nuo 20 iki 99 procentų.

Vis dėlto, jei, direktorės teigimu, mokykloje sąžiningai atlyginama už pagrindinį ir papildomus darbus, kodėl mokytojai streikavo? E. Surmilavičienė pasakoja, kad prieš mokslo metus mokyklos administracija nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro kelias savaites galvos nepakeldama dirbo, skaičiavo, tačiau kildavo klausimų, į kuriuos niekas negalėjo atsakyti. Skaičiuoklės gerai neveikė, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konsultantai konsultavo kiekvienas skirtingai. Mokytojai išsiaiškino, kad už pasirengimą pamokoms skirtingose mokyklose už tą patį darbą mokama skirtingai. „Mes fokusavomės į pamokas, nes didžiausią gėrį mokytojas gali sukurti mokydamas vaikus. Tačiau koks idiotas taip sugalvotų, kad pasirengimui pamokoms ir darbui bendruomenei taikytų tą patį įkainį? Ar geriau, kad mokytojas ekspertas dirbtų su vaikais, ar kad bendrautų su bendruomene?“ – stebisi direktorė. Mokyklos iki rugsėjo 1 dienos turėjo viską suskaičiuoti, bet tik po rugsėjo 20-osios gavo ŠMM skaičiavimus, kiek kuri turės etatų ir pinigų.

„Buvo visiška suirutė. Tad mokytojai nutarė: kai streikuodavo silpnos mokyklos, į jas nekreipdavo dėmesio. Jei pajudės gerų rezultatų pasiekusios mokyklos (tokia yra Žemynos progimnazija), gal bus atkreiptas dėmesys. Mūsų mokytojai sakė, kad mokyklos administracijai pretenzijų neturi. Tačiau kiek galima mokytojams meluoti, kiek galima juos žeminti? Laikas išsakyti poziciją“, – pasakoja E. Surmilavičienė.

Edita Tamošiūnaitė: "Streikas įtakos nepadarė. Mokytojai metų pabaigoje ir anksčiau išsimokėdavo sutaupytus pinigus." / BNS nuotr.
Edita Tamošiūnaitė: "Streikas įtakos nepadarė. Mokytojai metų pabaigoje ir anksčiau išsimokėdavo sutaupytus pinigus." / BNS nuotr.

Mažesnėse mokyklose – vos po 10 papildomų eurų

Premijų sulaukė ir kitų miestų mokytojai. Pavyzdžiui, kaip informavo Kauno miesto savivaldybė, beveik visos mokyklos išsimokėjo 30–100 proc. algos dydžio priedus. Pernai tokio masinio mokėjimo nebuvo.

Tačiau kol didžiųjų mokyklų mokytojai džiaugiasi kai kas ir 100 proc. dydžio tryliktu atlyginimu, mažų mokyklų mokytojai kalėdinių dovanėlių visai negavo arba jos buvo labai kuklios, nes sutaupyti lėšų neturėjo iš ko. Pavyzdžiui, pasak Molėtų rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Jurkšaičio, nė viena šio rajono mokykla neišsimokėjo algos dydžio trylikto atlyginimo. Iš sutaupytų lėšų už papildomai atliktus darbus kiekvienoje mokykloje mokytojams atseikėta skirtingai – nuo 10 iki 115 eurų. Kai kuriose jų priemokas gavo visi, kai kuriose – tik keli mokytojai. Tai dažniausiai lėmė mokyklos dydis.

Beliktų pasidžiaugti, kad didžiųjų mokyklų mokytojams, kurie dirba su didelėmis klasėmis, atlyginta už sudėtingesnį darbą premijomis – de facto tryliktu per metus atlyginimu. Vis dėlto tai neturėtų būti paslaptis. Mokytojai, skaičiuodami, kiek jie uždirba, būtų sąžiningesni, jei paminėtų ir džiugų jiems faktą – kad nemažai jų, skirtingai nei kiti darbuotojai, per dvylika mėnesių gauna trylika (ar bent jau dvylika su puse) atlyginimų.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"