Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Mokytojų algos: daugiau negali būti mažiau 

2018 rugpjūčio 23 d. 11:35
Lietuvos socialdemokratų partija, vadovaujama Gintauto Palucko, nutarė prie vieno stalo susodinti mokytojus,i švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. /
Lietuvos socialdemokratų partija, vadovaujama Gintauto Palucko, nutarė prie vieno stalo susodinti mokytojus,i švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nuo rugsėjo mokytojams įvedamas etatinis apmokėjimas vis dar kelia ne tik daug neaiškumų, bet ir pasipiktinimo, o kai kur galbūt noro sukompromituoti ar net sužlugdyti porą dešimtmečių lauktą reformą.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija nutarė prie vieno stalo parlamente susodinti mokytojus, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, taip pat šios ministerijos Švietimo ir regioninės politikos departamento direktorių Aidą Aldakauską, kad be tarpininkų išsiaiškintų dilemą: kaip gali būti, kad įvedus etatinį apmokėjimą algoms skiriama papildomai 95 mln. eurų, tačiau atlyginimas kai kam sumažės. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kaltinama manipuliuojant skaičiais.

Papildomi pinigai – dvejiems mokslo metams

Seimo narė Rasa Budbergytė, buvusi valstybės kontrolierė, Europos Audito Rūmų narė, pareiškė, kad ŠMM nepasako visos tiesos apie skaičius, ir paprašė bent jau konkrečiai išdėstyti, kokiam laikotarpiui skiriami tie papildomi 95 mln. eurų. A. Aldakauskas patikslino, kad jie išsidėsto per dvejus mokslo ir trejus biudžeto metus: nuo rugsėjo keturiems mėnesiams papildomai skirta 17,4 mln., kitąmet numatyta 49 mln., o 2020 metais – dar 28 mln. eurų. Šie pinigai atiteks išskirtinai mokytojų atlyginimams. Dar 11 mln. eurų iš ES fondų kitąmet ketinama investuoti į ugdymo kokybę.

Diskusijoje dalyvavę mokytojai netruko suskaičiuoti: per keturis šių metų mėnesius 54 tūkst. Lietuvos mokytojų gaus papildomai 17,4 mln. eurų, vadinasi, kiekvienam išeitų maždaug po 80 eurų. Negali sakyti, kad ir tokiu atlyginimo pakilimu nesidžiaugtų daugelis, ir ne tik viešojo sektoriaus darbuotojų. O prisiminus mokytojų darbo laiko ir atostogų trukmę – tai jau šis tas. Pavyzdžiui, suskaičiuota, kad Kauno miesto savivaldybės mokytojų atlyginimų fondas kitąmet didės 10 proc., jei moksleivių bus tiek pat kiek 2017 metais.

Tačiau A. Aldakauskas dar kartą priminė, kad ŠMM niekada netikino, jog padidintas pinigų kapšas pasieks kiekvieną mokytoją, – tai priklausys nuo trijų pagrindinių komponentų: darbo valandų skaičiaus, kvalifikacijos ir stažo. Pavyzdžiui, per 25 metus stažo turintis mokytojas ekspertas už 36 valandas gaus 1192 eurus popieriuje.

Tačiau ŠMM skelbiama naujų algų skaičiuoklė sukėlė pasipiktinimą, nes neretai rodė būsimą mažesnį atlyginimą. Ministrė J. Petrauskienė mokytojams aiškino, kad, įvesdami į skaičiuoklę duomenis, jie dažnai darė dvi klaidas – nurodė klaidingą savaičių skaičių ir algą su priedais, todėl ir matė mažesnį nei dabar atlyginimą. Neretai jie nurodė, kad dirba 36 savaites, nors reikia priskaičiuoti ir atostogas, nes jų metu gaunamas atlyginimas. Kita klaida, kad mokytojai nurodė atlyginimą su priedu. Įvedant etatinį apmokėjimą priedų sistema nenaikinama, tačiau skaičiuoklė pateikia atlyginimą be priedo.

Biržų Saulės gimnazijos mokytoja Audronė Garšvaitė vakar klausė, ar atlyginimas priklausys nuo to, kiek yra vaikų klasėje. Pavyzdžiui, lituanistui tikrai ne tas pats, ar taisyti 10, ar 30 sąsiuvinių. ŠMM atstovai tikino, kad atlyginimo dalies už pasirengimą pamokoms „žirklės“ – 20 proc., taip bus galima subalansuoti tokius darbo krūvio skirtumus.

Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič piktinosi, kad, svarstant pedagogų atlyginimą, užribyje liko ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Ministrė žadėjo, kad rudenį imsis ir šio klausimo. Kitų metų biudžete prašoma papildomų 40 mln. eurų ikimokyklinukų pedagogų algoms didinti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Reforma nesprendžia ir specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų algų problemos, nors šių specialistų poreikis vis didesnis. Ministrė pripažino, kad specialiosios pagalbos vaikui lėšos „išmėtytos“ po daugybę tarnybų. ŠMM atstovų teigimu, šiuos pinigus reikia koncentruoti ir spręsti minėtas problemas.

Egzaminavo ministrę

Vis dėlto mokytojai baiminasi, kad nauja tvarka dar labiau jų nenuskurdintų. Jie įtaria, kad J. Petrauskienė ir jos vadovaujama ministerija nesiorientuoja, kiek dabar uždirba mokytojas.

Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Jėzuitų gimnazijų mokytoja Ana Jankelevič prisistatė kaip didžiulį stažą ir aukščiausią kvalifikaciją turinti visu etatu didžiulėje sostinės gimnazijoje dirbanti mokytoja. Ji paklausė ministrės, kiek, šios manymu, tokia pedagogė gauna algos. „Jei mokytojos ekspertės darbo krūvis yra 36 valandos, arti 1,2 tūkst. eurų“, – suskaičiavo ministrė. Tačiau A. Jankelevič tikino gaunanti 630 eurų į rankas. Tiesa, paaiškėjo, kad mokytoja nedirba maksimalaus valandų skaičiaus.

A. Aldakauskas pateikė oficialią statistiką: yra mokytojų, uždirbančių 1,5 tūkst. eurų, bet yra ir tokių, kurie gauna mažiau nei 500 eurų. Jis pasidalijo informacija apie savo žmonos – chemijos mokytojos – piniginės turinį. Ji į rankas gauna 830 eurų. „Vis dėlto tai dukart daugiau nei minimali alga“, – palygino ŠMM valdininkas, ir iš karto buvo sugėdintas, kad nekorektiška gretinti mokytoją su nekvalifikuotais darbininkais. Tiesa, buvęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pažymėjo, kad universitetų docentai uždirba mažiau nei mokytojai. Taigi nelygu ką su kuo sustatysi į vieną gretą.

Painiavą didina ir tai, kad valdininkai skaičiuoja algas popieriuje, o mokytojai, žinoma, tai, ką realiai gauna.

Audrius Jurgelevičius: "Dėl mokytojų darbo etatinio apmokėjimo buvo keliama psichozė."
Audrius Jurgelevičius: "Dėl mokytojų darbo etatinio apmokėjimo buvo keliama psichozė."

Vis dėlto, anot mokytojų, etatinis atlyginimas nesprendžia pagrindinės problemos – jų atlyginimai tokie maži, kad jaunimas neina mokytojauti. Ministrė tikisi, kad situaciją kiek pataisys įvedamas pradedančiojo mokytojo etatas.

Ukmergės technikos mokyklos mokytojas Dovilijus Serapinas pasakojo, kad jų mokykloje beveik visi kolegos – per 60 metų. „Iki užsibrėžto termino, kai mokytojo profesija turėtų tapti prestižinė – 2025-ųjų, liko septyneri metai. Jei atlyginimai nekils, jaunimo nesulauksime, tad visai neliks tų, kas moko vaikus“, – prognozavo D. Serapinas.

Mokytojai piktinosi, kad jų profesijos žmogus Lietuvoje – „socialinis nulis“, ir prošvaisčių nematyti. „Važinėju po Lietuvą, skaitau paskaitas pedagogams ir matau, kas susirenka – paliegusios, suvargusios, užguitos moterys. Tokių gražių kostiumuotų vyrų kaip čia, Seime, nematyti. Ar gali nelaimingas ubagas išugdyti laisvą žmogų?“ – retoriškai klausė sostinės mokytoja A. Jankelevič.

Mažiausia ir didžiausia klasės

Kauno rajono Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorė Paulina Gailiūnaitė pasakojo, kad jos vadovaujamoje mokykloje – 160 vaikų ir 30 darbuotojų. Tačiau visi jie bėgioja per dvi-aštuonias darbovietes. Pagal mokinių skaičių nesusidaro ir viso direktoriaus pavaduotojo etato.

Vis dėlto akivaizdu, kad mažėjant vaikų, o mokytojų likus tiek pat, apčiuopiamas algų didėjimas neįmanomas net padvigubinus papildomas finansines injekcijas. ŠMM atstovai apgailestavo, kad švietimo įstaigų tinklas plėtotas neatsižvelgiant į demografines tendencijas – kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose, kur vaikų mažėja, buvo renovuojamos mokyklos, o dabar jos ištuštėjusios, bet Vilniuje, kur vaikų daugėja, mokyklų trūksta. Tačiau kai kurios švietimo įstaigų steigėjos – savivaldybės – švietimo kokybę, deja, suvokia kaip mokyklos pastato remontą.

Tad nuo rudens įsigaliosiančiais švietimo įstaigų finansavimo modelio pokyčiais bus siekiama pakeisti dabartinę situaciją. Pirmą kartą įvardyta, kokia gali būti mažiausia ir didžiausia klasė: mažiausia – aštuoni mokiniai, didžiausia pradinukų – 24 vaikai. Aukštesnėse klasėse maksimaliai galės būti 30 mokinių.

Įvedama ir naujovė – įteisinta jungtinė mokykla. Pavyzdžiui, trys nedidukės mokyklos skirtingose vietovėse gali sudaryti naują juridinį vienetą.

Etatinio apmokėjimo laukė 22 metus

Etatinių atlyginimų sistemą gyrė visi – ir mokytojai, ir socialdemokratai. Tačiau visi kritikavo, kaip tokia gera idėja įgyvendinama. Kauno rajono Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorė P. Gailiūnienė džiaugėsi etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu, tik apgailestavo, kad jis įvedamas „buldozerio principu“. Įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos, o tik rugsėjo pačioje pradžioje „sukris“ visi duomenys dėl mokinių skaičiaus ir koks finansavimas teks mokykloms.

„Įstatymas priimtas ir poįstatyminiai aktai pateikti vėlai. Likus kiek daugiau nei savaitei iki mokslo metų pradžios, daugelyje mokyklų dar nepasirašytos naujos sutartys, nesuformuoti nauji etatai. Atsiranda tam tikras stumdymasis tarp ministerijos, mokyklų vadovų. Tačiau manau, kad bendromis pastangomis žengsime į priekį“, – sakė Seimo LSDP seniūnas Juozas Olekas.

Buvo girdėti ir kai kurių mokyklų direktorių bei savivaldybių reikalavimų atidėti reformų įsigaliojimą, neva neįmanoma spėti jų įgyvendinti. Vis dėlto dėl etatinio pedagogų atlyginimo ŠMM, pedagogų profsąjungų ir pedagogų atstovai intensyviai derėjosi kelerius metus, tad netikėtumu to nepavadinsi. Beje, apie tai kalbėta dar prieš dešimtmetį, esant tuometei ministrei Romai Žakaitienei. J. Olekas patikslino – ir dar anksčiau, 1996-aisiais, jau buvo užsimota tai daryti. Tad 22 metų įsibėgėjimo trasos per trumpa nepavadinsi.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius priminė, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įrašytas į švietimo šakos kolektyvinę sutartį, kurią su švietimo ir mokslo ministre pasirašė visos (išskyrus vieną švietimo darbuotojų) profsąjungos. „Pirmą kartą priimant svarbų sprendimą ieškota sutarimo. Tačiau buvo keliama psichozė, ir dabar kartais girdėti gąsdinančių signalų. Pavyzdžiui, koks nors mokyklos direktorius klausia, ar tikrai bus įgyvendintas etatinis apmokėjimas, galbūt tuos papildomus pinigus bus galima panaudoti kitoms reikmėms. Atsiranda noras nesilaikyti teisės aktų. Tik nuo mūsų priklauso, kad nebūtų sužlugdytas ir nerangiais veiksmais sukompromituotas geras sprendimas“, – aiškino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Socialdemokratai pažadėjo prieš Naujuosius metus surengti dar vieną diskusiją, pasitikrinti, kaip sekasi įgyvendinti reformas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"