Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Mokyklos skriaudžia berniukus 

2018 rugsėjo 28 d. 08:40
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Berniukai nė iš tolo neprilygsta mergaitėms pagal visų dalykų pažymius mokykloje. Bet, ačiūdie, tai nereiškia berniukų gebėjimų menkėjimo – vos ne pusę brandos egzaminų jie išlaiko geriau už bendraamžes. Jei patekimą į aukštąsias mokyklas lems ne tik egzaminai, bet ir mokykloje gauti pažymiai, vaikinų prestižinėse specialybėse beveik neliks.

Kai abiturientus per egzaminus vertina nebe jų mokytojai, vaikinų rezultatai labai pagerėja net aštuoniuose iš dešimties dalykų, o keturiuose jie net pralenkia bendraamžes.

Tokius stulbinamus neatitikimus atskleidęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimas ne tik kelia klausimų, kodėl vertinimai yra tokie neobjektyvūs, bet ir įspėja: jei, kaip planuoja Švietimo ir mokslo ministerija, įstojimą į aukštąsias mokyklas egzaminas lems tik 60 proc., o 30 proc. – paskutinių dviejų klasių pažymių vidurkis ir 10 proc. – baigiamojo darbo vertinimas, populiariausiose studijose vaikinų gali likti vos vienetai.

11 proc. mergaičių informacinių technologijų pažymiai geresni nei berniukų, bet per egzaminą jas aplenkė net 18 proc. berniukų.

2017 metų abiturientų laidos dešimties dalykų balai (mokantis A lygiu) ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų palyginimas atskleidė prarają tarp vertinimų. 11 proc. mergaičių informacinių technologijų pažymiai geresni nei berniukų, bet per egzaminą jas aplenkė net 18 proc. berniukų. Anglų kalbą pagal mokyklos pažymius geriau už berniukus moka 6 proc. mergaičių, o egzaminas parodė lygiai priešingą proporciją. Mokyklos dienynuose pagal matematikos žinias 8 proc. merginų lenkia bendraamžius, o per egzaminą, priešingai, jas pranoksta 3 proc. berniukų. 2 proc. merginų chemijos pažymiai geresni nei vaikinų, o laikydami egzaminą 5 proc. pastarųjų pasiekia didesnės už jas sėkmės. Pagal geografijos, biologijos ar rusų kalbos žinias mergaitės pirmauja ir mokykloje, ir egzaminų vertinimais, bet jų pranašumas per egzaminus menkesnis nei mokykloje vienu atveju penkiskart, kitu – dukart, trečiu – pusantro karto. Sutampa tik fizikos, nedaug skiriasi istorijos vertinimai. Vienintelis dalykas, kai mergaičių egzaminų vertinimai dar geresni nei mokykloje – lietuvių kalba ir literatūra.

Mergaitės „kala“ viską, berniukai atsirenka

„Tokius vertinimų skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykloje pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, bet ir tokį būdo bruožą kaip drausmingumas. Vidinė disciplina mokytis ar siekti kitų tikslų svarbi ir universitete, todėl, viena vertus, gerai, kad į tai atsižvelgiama. Kita vertus, drausmingumas gali reikšti taisyklių laikymąsi jų nekvestionuojant, aklai paklūstant nurodymams, o aukštosiose mokyklose turėtų mokytis žmonės, gebantys kritiškai žvelgti į savo aplinką“, – mano MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

O kaip tai atrodo klasėje? Anot mokyklą šiemet baigusios vilnietės Emilijos Narvydaitės, dabar – Vilniaus universiteto pirmakursės, mokykloje yra ir drąsių merginų, drįstančių pareikšti savo nuomonę, kuri labai skiriasi nuo mokytojos. Ji nesiima vienareikšmiškai atsakyti ir į klausimą, ar mokytojus paveikia kai kurių mergaičių susikurtas „geručių“ įvaizdis. Pasak jos, būna įvairių mokytojų, bet bent jau vertindami rašto darbus dauguma jų į tai tikrai neatsižvelgia.

Mokyklos suolą palikusi E. Narvydaitė pripažįsta berniukų ir mergaičių mokymosi skirtumus: „Berniukai labiau gilinasi į tam tikrus juos dominančius dalykus, pavyzdžiui, informatiką ar matematiką. Mergaitės dažniau būna universalesnės, daug ką lemia ir pedantiškas požiūris į mokslus – išmokti viską, net jei tai ir nėra taip įdomu. Berniukai, regis, geriau atskiria tai, ko iš tiesų reikia, jie yra linkę gilintis į pačią esmę. Gal todėl dažniau pasižymi loginiu mąstymu, mažiau gilinasi į smulkmenas.“

Tad, anot E. Narvydaitės, turbūt smulkmeniškumas ir padeda merginoms gauti geresnius pažymius mokykloje: didžioji dalis mergaičių įvykdo visas mokytojo skirtas užduotis, kad ir nelabai naudingas edukaciniu požiūriu. Vaikinai į tokias užduotis žiūri gana skeptiškai, ir jei padaro jas, tai paskutinę dieną. „Vis dėlto berniukų egzaminų rezultatai geresni gal todėl, kad jie gilinasi į pačią mokslo esmę, mažiau „kala“, todėl išlavėja jų kritinis mąstymas, praverčiantis per egzaminus“, – svarsto E. Narvydaitė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Prestižinėse studijose neliks vaikinų?

Ne „kalimo“, o būtent kritinio mąstymo, informacijos atsirinkimo jos sraute labiausiai ir prireiks ateityje, tačiau akivaizdu, kad mokyklos pažymiai palankesni visai ne šių gebėjimų ugdymui. Tai vis ketinama keisti, tačiau rengiama priešinga reforma – stojant į aukštąsias mokyklas planuojama suteikti nemažai svorio ir mokyklos pažymiams, kurie, kaip rodo MOSTA tyrimas, gali būti gerokai nulemti „kalimo“, o ne mąstymo.

MOSTA analitiko G. Jakšto teigimu, jei bus pakeista priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, padidinant metinių pažymių vidurkių svarbą ir iki tol neįdiegus mechanizmų, kurie leistų užtikrinti mokyklose rašomų pažymių objektyvumą, nukentės studijų kokybė, nes į aukštąsias mokyklas įstos nebūtinai geriausiai studijoms pasirengę abiturientai. MOSTA skaičiuoja, kad tai dar labiau sumažintų berniukų galimybes patekti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas – mediciną, teisę, ekonomiką, politikos mokslus ir kitas.

Gintautas Jakštas: „Tokius vertinimų skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykloje pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, bet ir tokį būdo bruožą kaip drausmingumas." Alinos Ožič nuotrauka
Gintautas Jakštas: „Tokius vertinimų skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykloje pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, bet ir tokį būdo bruožą kaip drausmingumas." Alinos Ožič nuotrauka

„Šiuo metu nėra mechanizmų, kurie užtikrintų, kad mokyklose pažymiai rašomi objektyviai. Pavyzdžiui, matome, kad moksleiviai, kurie mokėsi istoriją ar geografiją A lygiu ir nelaikė egzamino, dažniau gavo aukščiausią įvertinimą nei egzaminą laikę bendramoksliai. Taip yra nebūtinai regionų ar provincijos mokyklose. Štai vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai, o iš tų, kurie egzaminą laikė, aukščiausius įvertinimus gavo triskart mažiau mokinių“, – lygina G. Jakštas. Yra ir tokių mokyklų, kuriose visiems nelaikantiesiems to dalyko egzamino išvedami dešimtukai. Kai kurie mokytojai lengva ranka rašo geriausius pažymius, jei žino, kad jie nebus lyginami su egzamino rezultatais.

MOSTA tyrimas atskleidė ir tai, kad nepasiturinčių šeimų moksleivių, gaunančių paramą (o tokių daugiausia regionų mokyklose), metiniai pažymiai nuo bendraamžių iš labiau pasiturinčių šeimų skiriasi mažiau negu jų egzaminų rezultatai. Todėl konkursiniame bale didesnį svorį suteikus metiniams pažymiams, aukštasis mokslas taptų prieinamesnis moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų. Tačiau tai neobjektyvu tų mokyklų, kuriose vertinimas griežtesnis, abiturientų atžvilgiu, o studijuoti ateitų ne geriausiai tam pasirengę jaunuoliai.

Skirtumus mažins nauja sistema

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas pripažįsta, kad vertinimas skirtingose mokyklose dabar yra netolygus. Bet, primena jis, pažymiai atlieka dvi funkcijas. Viena – grįžtamasis ryšys tarp mokytojo ir mokinio, jo tėvų. Kol vertinimas atlieka tokią vidinę funkciją, tai gali būti susitarimo dalykas. „Bet kai tie skaičiai imami naudoti kompetencijoms pripažinti, vertinti, ar jie atitinka tam tikrą valstybės pripažintą lygį, pažymys įgyja kitą funkciją. Kai kalbame apie jų naudojimą brandos atestate ir stojant į aukštąsias mokyklas, turime kalbėti apie sistemą, kuri visoje valstybėje būtų palyginama. Ir tai – ne raketų mokslas: daugelis pasaulio valstybių yra susidūrusios su šia problema ir rado sprendimus“, – teigia A. Varanauskas.

Daug valstybių adaptavo tarptautinio bakalaureato programos sistemą, kai aukščiausios kvalifikacijos mokytojai iš įvairių valstybių vertina atsitiktine tvarka atrinktus 10 proc. moksleivių darbų. Jei ekspertų komisija nustato, kad kuris nors jų yra įvertintas per griežtai ar, priešingai, pažymys padidintas, iš naujo persvarstomi visi to mokytojo vertinimai. Lietuvoje, norint panaikinti vertinimo netolygumus, galima įdiegti pagal panašų principą veikiančią sistemą.

Sprendimai dėl svarbių pokyčių švietimo srityje turi būti priimti prieš dvejus metus iki jiems įsigaliojant. Tad, aiškina A. Varanauskas, dar bus diskutuojama su švietimo bendruomene ir tik tada priimtas sprendimas. „Kol kas bus daromi mažesni žingsniukai, pavyzdžiui, nuo 2019 metų reikės turėti tam tikrą mokyklos pažymių vidurkį, kad galėtum pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, bet balai už vidurkius dar nebus skiriami. Kiek leidžia teisinė bazė, šiuo keliu einame, bet pamažu, kad išvengtume geros idėjos diskreditavimo“, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.

Nėra daug prieštaraujančiųjų, kad reikia eiti kaupiamojo balo link, mažinti egzaminų svorį, nes dabar kartais jauno žmogaus likimą gali nulemti kelios egzamino valandos ir joje patirtas stresas ar bloga savijauta. Bet, pabrėžia A. Varanauskas, tokiems pokyčiams reikia pasirengti, sukurti pamatą, kuris leistų visuomenei, mokykloms, mokiniams, aukštosioms mokykloms pasitikėti tokia sistema.

Ir MOSTA analitikas G. Jakštas siūlo prie naujovės pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatyti, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarytų ne 30 proc., kaip siūloma, o 10 proc. kaupiamojo balo. „Vėliau turėtų būti atliekami tyrimai, ar pokytis davė pozityvių rezultatų, nedarė neigiamos įtakos studijų kokybei ir didelės konkurencijos programų prieinamumui berniukams, ir tik tuomet, matant teigiamus poslinkius, vidurkių svarba galėtų būti didinama“, – mano G. Jakštas.

O vienos geriausių Lietuvoje mokyklų – Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus įsitikinimu, reikia ne kvestionuoti, o stiprinti brandos egzaminus – vienintelį siūlą, dar bent kiek palaikantį Lietuvos švietimą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"