Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Mokyklos myli tik pirmūnus 

2018 gruodžio 4 d. 12:30
Tyrimas patvirtino mokinio ir mokytojo emocinio ryšio svarbą. / 
Tyrimas patvirtino mokinio ir mokytojo emocinio ryšio svarbą. / 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kur mažesnis vaikų rūšiavimas, ten stipresnė jų motyvacija mokytis, o kur vyrauja pagarba ir pagalba kiekvienam mokiniui, ten žemesnis patyčių, diskriminacijos, atskirties lygis. Tai atskleidė projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ antrą kartą vykdytas tyrimas.

Mokiniai ir jų tėvai svajonių mokyklą mato vienaip, o mokytojai – kiek kitaip. Vaikai norėtų, kad pedagogai jų nerūšiuotų pagal mokymosi rezultatus ar šeimos socialinę padėtį, tėvai pritaria vaikų norams. Mokiniai tikina daugiau pagalbos sulaukiantys iš bendraamžių nei mokytojų. Tačiau šiems, priešingai, atrodo, kad vaikų tarpusavio santykiai yra menko lygio, o labiausiai norėtų daugiau laisvės mokant ir pagalbos dirbant su prastai besielgiančiais mokiniais.

Lina Miltenienė: „Itin svarbu mokyklas ne tik peikti, kritikuoti, bet ir dirbant kartu padėti mokyklai rasti teisingą pokyčio kryptį.“

Įvertino septynetu

„Yra gerų pokyčių siekiant, kad mokykloje kiekvienas vaikas gerai jaustųsi ir norėtų mokytis, tačiau apibendrinant situaciją tirtose mokyklose įvertinimas būtų – vidutiniškai“, – tyrimo įžvalgas komentuoja tyrėjų grupės vadovė, Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros vedėja doc. dr. Lina Miltenienė. Taikant tarptautinio įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo indekso matavimo principus aiškintasi, kaip mokyklose sekasi diegti šį šiuolaikišką ugdymą, kurio esmė – sėkmingas kiekvieno mokymasis be atskirties ir diskriminacijos.

L. Miltenienė džiaugiasi pozityviomis tendencijomis: mokytojai stengiasi daugiau personalizuoti ugdymą, vertinti kiekvieno vaiko pažangą. Per kelerius metus mokyklose įvyko didelis proveržis taikant šiuolaikiškus aktyviuosius mokymosi metodus, projektinį mokymąsi. Tiesa, pažanga skirtingose mokyklose nevienoda. „Keičiasi visuomenė, švietimo tikslai, šiuolaikiniai vaikai turi mokytis kitaip, tad turi keistis ir ugdymo turinys, aplinka. Kad ir toks pavyzdys: Islandijos, Suomijos, kurių švietimas – vienas efektyviausių Europoje, mokyklose nedominuoja klasės, kur suolai sustatyti tradiciškai – eilėmis. Fizinė aplinka daug pasako apie tai, kaip organizuojamas ugdymas“, – atkreipia dėmesį L. Miltenienė.

Prasčiau besimokančiųjų nepastebi

Tyrimas atskleidė, kad mokytojai linkę skirti mažiau dėmesio žemesnių gebėjimų mokiniams. Paradoksas – kuo vaikas geriau mokosi, tuo mokytojo yra labiau pastebimas, sulaukia jo dėmesio ir pagalbos.

Tyrimas patvirtina mokinio ir mokytojo emocinio ryšio svarbą: mokytojo dėmesį jaučiantys mokiniai, susidūrę su mokymosi sunkumais, dažniau linkę kreiptis į jį, o dėmesio nesulaukiantys mokiniai mokytojo pagalbos neprašo. Akivaizdžios sąsajos: didesnė moksleivių vidinė motyvacija mokytis yra tose mokyklose, kuriose jie sulaukia dėmesio savo asmenybei, ten, kur mokytojams įdomu, kas jis toks, kaip jis gyvena, kur mokinys sulaukia pagalbos mokydamasis, sudarytos sąlygos gerai pailsėti pertraukų metu, priimtinos mokyklos taisyklės, rūpinamasi vaikų užimtumu po pamokų.

Bendraamžių tarpusavio pagalba – mokinių aukščiausiai vertinamas elementas iš visų matuotų. Tačiau mokytojai gana neigiamai vertina vaikų tarpusavio santykius. Akivaizdu, kad šiuo aspektu mokiniai ir mokytojai tą patį dalyką mato skirtingai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tyrimas atskleidė, kad mūsų mokyklos yra linkusios į elitizmą. Jos didžiuojasi ir džiaugiasi tik gabiaisiais moksleiviais – juos apdovanoja, eksponuoja jų nuotraukas, veiklos rezultatus ir skiria labai daug dėmesio. Mokyklos teigia taip norinčios motyvuoti silpniau besimokančiuosius lygiuotis į pirmūnus. „Tačiau tai nemotyvuoja kiekvieno mokytis, priešingai – menkina kitų mokinių savivertę, didina atskirtį tarp skirtingai besimokančiųjų ir skatina konkurenciją, kuri neigiamai veikia motyvaciją ir įsitraukimą į mokymąsi“, – aiškina L. Miltenienė.

Be kita ko mokyklose, kuriose skatinamas elitizmas, matoma daugiau klasikinio mokymo apraiškų, neįsigilinimo į vaiko individualią situaciją, daugiau patyčių, diskriminacijos. Tokių mokyklų mokytojai linkę perkelti atsakomybę kitiems ir akcentuoti problemas, susijusias su išoriniais veiksniais – kad šeima negera ar yra dar kokios nors problemos, kurios nuo mokyklos ir mokytojo nepriklauso.

Beje, akivaizdi tendencija, jog elitinių mokyklų, kuriose vykdoma atranka, mokinių tėvai pageidautų, kad būtų vykdoma dar stipresnė ir kuo ankstyvesnė segregacinė – vaikų rūšiavimo – politika, nors vaikai tose mokyklose ir taip jau atrinkti. L. Miltenienė primena, kad dažnai pavyzdžiu laikomose Skandinavijos šalyse skatinama mokinių įvairovė, vengiama juos rūšiuoti, mokomasi gyventi kartu, padėti vienas kitam, ir tai netrukdo, o net padeda pasiekti visų besimokančiųjų gerų rezultatų.

Vaikai nori pagarbos ir mažiau namų darbų

Tyrėjai vaikų paprašė atsakyti į klausimą, ką jie norėtų pakeisti mokykloje ir kodėl. Daugiausia mokinių akcentavo per didelį kiekį namų darbų, skundėsi, kad nelieka laiko laisvalaikiui, pabūti su šeima, draugais. Vaikai mano, kad daugiau reikėtų išmokti mokykloje, tada ir tiek daug namų darbų nereikėtų.

Moksleiviai pasigenda pedagogų pagalbos. Skaudu, kai ko nors nesupranti, bet sulauki tik piktų mokytojo replikų. Būtų smagu, jei mokytojas padėtų, o ne užčiauptų: „Ką tik aiškinau – tylėk.“ Vaikai pastebi, jog trūksta mokytojų geranoriškumo, jie nejaučia, kad šiems patinka padėti mokiniui.

Z karta norėtų, kad ugdymo procese būtų naudojama daugiau informacinių technologijų. Tačiau jie piktinasi, kad mokykla turi interaktyvaus ugdymo priemonių, kurioms išleisti tūkstančiai, o mokytojai net nemoka jomis naudotis. Vaikai atkreipia dėmesį į mokykloje gaunamų žinių pritaikomumą gyvenime, norėtų daugiau praktinių užduočių, mokymosi eksperimentuojant, pageidautų daugiau mokytis už klasės ribų.

Mokiniai kelia patyčių problemą, kartais jas patiria net iš mokytojų. „Mokytojai neturėtų savo prastos nuotaikos išlieti ant vaikų, rėkti ant jų, turėtų nustoti gąsdinti, kad bus išmesti iš mokyklos, kritikuoti asmeniškai, nes mėgstama viešai išdergti, o tai yra savotiška patyčių forma“, – rašo moksleiviai.

Jaunoji karta pasigenda mokytojo pagarbaus, lygiaverčio bendravimo, žmogiškumo, dėmesio: „Mokytojams neįdomu, kas mes tokie, jiems rūpi tik mūsų pažymiai ir kad jie garsėtų kaip geri mokytojai, puikiai parengiantys egzaminams“; „Mokytojui mes nesame žmonės, mokinys niekada nebūna teisus, mūsų nuomonė ignoruojama, o kartais ir išjuokiama.“

Moksleiviams patiktų, kad mokytojai būtų geresnės nuotaikos, kad būtų didesnė jų įvairovė tiek pagal lytį, tiek pagal amžių, būtų daugiau jaunesnių mokytojų. Vaikai skundžiasi pernelyg griežtomis taisyklėmis, siūlo jas švelninti, „nes mokykla pamažu tampa kalėjimu“.

„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Moksleiviams, kaip ir jų tėvams, ir mokytojams, kelia nerimą kai kurių vaikų elgesio problemos. Pasak L. Miltenienės, mūsų mokyklos šias problemas dažnai nori išspręsti baudžiant ir draudžiant, bet neturi pozityvaus elgesio skatinimo sistemos.

Vaikai kelia mokymosi ir poilsio režimo subalansavimo problemą: suaugusieji paprastai turi valandą pietums, o mokiniai – vos keliolika minučių. Tad tenka stumdytis eilėse, o dar mokytojai perka maistą be eilės – taigi, kur lygios galimybės.

„Vaikai iškėlė skaudžių dalykų, o mokykloje labai svarbūs visi aspektai. Apibendrinti negalima, bet tokios patirtys liudija, kad mokyklose dar yra daug negerovių“, – apgailestauja L. Miltenienė.

Tėvai prašo mokytojų nebambėti

Tyrėjai tėvų prašė parašyti, ką mokykla turėtų padaryti, kad jų vaikui geriau sektųsi mokytis, ir kuo tėvai galėtų prie to prisidėti. Tėvai linkę prisiimti atsakomybę už savo atžalų ugdymą namuose, jiems tobulėti padedantį laisvalaikį, jaučia pareigą domėtis vaiko pasiekimais ugdymo įstaigoje, jiems labai rūpi vaiko savijauta tiek namie, tiek mokykloje. Tėvai gana palankiai vertina savo įsitraukimą į mokyklos gyvenimą. Tačiau mokytojams atrodo, kad šie galėtų būti dar aktyvesni. Gal neišsiaiškina vieni kitų lūkesčių?

Tėvų nuomonė daugeliu atvejų sutampa su vaikų. Ir jie norėtų daugiau aktyvių, inovatyvių mokymo metodų, pamokų ne tik klasėje, eksperimentuojant, dažniau dirbant grupėmis. Tėvai pasigenda, kad vaikus mokytų mokytis, kelti klausimus, kritiškai mąstyti, o ne perrašinėti tekstus į sąsiuvinius. Jie pageidauja ugdymą pritaikyti pagal kiekvieno vaiko gebėjimus, esant reikalui padėti susidaryti individualius mokymosi planus.

Tėvai norėtų objektyvesnio vertinimo, daugiau orientuoto į vaiko individualią pažangą, o ne matuojant tik pagal bendrą lygį. „Svarbiausia – išmokyti, o ne įvertinti, neignoruoti vaiko galimybės klysti, leisti pasitaisyti, o ne sakyti, kad mokytojams niekas papildomai nemoka“, – rašo tėvai.

Kaip ir jų vaikai, tėvai norėtų, kad „mokytojai su vaikais bendrautų demokratiškai, o ne bambėtų, kokia baisi ta naujoji karta“, „nesmerktų kitaip mąstančiųjų“, „nerūšiuotų vaikų pagal mokymosi rezultatus, socialiniu pagrindu, ar jie iš pilnų ar nepilnų šeimų“.

Mokytojai nori daugiau laisvės

Mokytojai, atsakydami į klausimą, ką turėtų padaryti mokykla, kad sėkmingai mokytųsi kiekvienas vaikas, prisiima sau nemažai užduočių. Tačiau iš mokyklų administracijos jie tikisi efektyvesnio ugdymo organizavimo, administravimo lankstumo, tai leistų taikyti aktyvesnį mokymą, rasti resursų ilgalaikiams projektams, darbui kitose erdvėse, geresnio aprūpinimo mokymo priemonėmis. Mokytojai norėtų daugiau laisvės dirbti kūrybiškai, motyvavimo. Iš mokyklos vadovų jie norėtų sulaukti daugiau dėmesio mokytojams, kaip profesionalams ir asmenybėms, geresnio emocinio klimato mokyklose, psichologinės pagalbos, bet mažiau biurokratijos.

Pedagogai tikisi sisteminio sprendimo, kaip turi būti dirbama su elgesio problemų turinčiais mokiniais, nepalikti čia mokytojo vieno, taip pat pageidauja, kad mokykla užtikrintų reikalingų specialistų įdarbinimą, kai joje mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Pedagogai pasigenda profesinės bendrystės, pavyzdžiui, bendros platformos, kurioje mokytojai dalytųsi savo geriausiomis pamokomis, patirtimi, ugdymo medžiaga.

Vaikai, jų tėvai ir mokytojai, kalbėdami, kokios mokyklos nori, dažnai minėjo tai, kas parašyta Geros mokyklos koncepcijoje. Tačiau kodėl mokykloje vis dar tiek daug problemų ir lietuviškoji mokykla taip lėtai keičiasi?

„Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ yra viena iniciatyvų, dėl kurios kaita pamažu vyksta. Itin svarbu mokyklas ne tik peikti, kritikuoti, bet ir dirbant kartu padėti mokyklai rasti teisingą pokyčio kryptį ir veikiant kartu siekti, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę“, – pataria L. Miltenienė.

Tyrimas patvirtino įtraukiojo ugdymo privalumus: kur vyrauja pagarba ir pagalba kiekvienam mokiniui, ten stipresnė visų jų motyvacija mokytis, dažniau taikomi šiuolaikinio mokymo metodai, žemesnis patyčių, atskirties lygis. Tad akivaizdu, kuria kryptimi mokykloms reikia judėti. Tačiau, kaip pabrėžia tyrėja, pavienių iniciatyvų tam nepakanka, reikia ir sisteminių pokyčių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"