Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Mitai ir tikrovė apie jaunus mokytojus 

2018 spalio 22 d. 10:30
2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, o šiemet – vos 900 absolventų
2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, o šiemet – vos 900 absolventų
pexels.com nuotrauka

Netiesa, kad pedagogikos studijų absolventai mokyklose uždirba mažiau, nei pasirinkę kitą samdomą darbą, arba kad jie, metus dirbę mokykloje, iš jos pabėga – tai rodo tyrimas. Vis dėlto tikras faktas yra tai, kad jaunas mokytojas mokykloje – deficitas, ir kažin ar tai pakeis etatiniu apmokėjimu pagerinta debiutanto pirmų dvejų metų alga.

Per pastarąjį dešimtmetį mokytojų iki 25 metų mokyklose sumažėjo 71 proc., o vyresnių nei 55-erių išaugo 48 procentais. Kai kuriuose regionuose jau po kelerių metų tai gali reikšti katastrofą.

Vis dėlto Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas rodo, kad kai kurie mitai apie jaunus mokytojus yra nepagrįsti.

Po metų nepabėga

Vyrauja nuomonė, kad pirmais po studijų baigimo metais jaunimas padirba mokytojais, o paskui iš mokyklos pabėga. MOSTA tyrimas, kuriame remtasi „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pedagogų registro duomenimis, rodo kitką: po pusmečio bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirba 36 proc. pedagogikos krypties absolventų, o praėjus pusantrų metų – 39 proc., dar 5 proc. dirba kitose švietimo įstaigose.

Be kita ko, neteisingas dažnai kartojamas priekaištas, kad jauni absolventai negauna pakankamo krūvio: po pusmečio jie turi vidutiniškai 1,04, o po pusantrų metų – 1,09 etato. Pagal naują etatinio darbo apmokėjimo tvarką etato skaičiavimas keičiasi, bet mokytojams debiutantams palankia kryptimi, mat jie pusę etato valandų galės skirti pasirengti pamokoms ir kvalifikacijai kelti.

Iš viso praėjus pusmečiui po universiteto baigimo dirba 73 proc., o po pusantrų metų – trys ketvirtadaliai edukologijos absolventų. Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, įsidarbinimo (taip pat ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančiame darbe) procentas atitinka bendrus visų aukštųjų mokyklų absolventų rodiklius, mat nemažai diplomą gavusių jaunuolių emigruoja. Tačiau pagal gaunamą atlyginimą jauni pedagogai jau nepatenka tarp geriausiai apmokamų jaunų specialistų.

Įsidarbinę mokykloje uždirba daugiau

Vis dėlto MOSTA tyrimas paneigia mitą, kad pedagoginį išsilavinimą įgiję absolventai, pasirinkę samdomą darbą ne mokyklose, uždirba daugiau. Praėjus pusmečiui po studijų baigimo įsidarbinusieji bendrojo ugdymo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose vidutiniškai per mėnesį iki mokesčių uždirbo 581 eurą, o kitose įstaigose – 502 eurus. Praėjus pusantrų metų besidarbuojančiųjų švietimo įstaigose alga pakildavo iki 718 eurų, kitose – iki 642 eurų. Priminsime, kad vidutinis bruto darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje 2018-ųjų pradžioje buvo 926,7 euro.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Oficialūs duomenys patvirtina, kodėl ne švietimo įstaigose įsidarbinę pedagogikos absolventai uždirba mažiau – dalis jų nedirba aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo. G. Jakštas atkreipia dėmesį, kad Lietuva išskirtinė tuo, kad nemažai asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dirba tokios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, ir jų daugėjimu lenkiame daugelį šalių. 16 proc. darbą turinčių pedagogikos srities absolventų – įvairių parduotuvių pardavėjai, 6 proc. – padavėjai ir barmenai. Kiti dirba reklamos ir rinkodaros, mokymo specialistais, socialiniais, apsaugos, paslaugų srities darbuotojais.

Tiesa, storesne pinigine galėjo pasigirti tie, kas ėmėsi savarankiško darbo – jau po pusmečio jie uždirbo 890, po pusantrų metų – 802 eurus. O po pusantrų metų daugiausia – net 1370 eurų – uždirbo tie pedagoginį išsilavinimą įgiję absolventai, kurie dirbo samdomą, o kartu ir savarankišką darbą. Tačiau pasirinkusių savarankišką darbą arba jį derinančių su darbu mokykloje – vienetai.

Netiesa, kad daug mažiau uždirba tie, kurie palieka savo Alma mater miestą ir išvyksta dirbti į regionus (o tokių – kiek mažiau nei pusė absolventų). Po pusmečio baigtos aukštosios mokyklos savivaldybėje likę jauni pedagogai vidutiniškai uždirba 544 eurus, o kitur – 570 eurų. Po pusantrų metų alga regionuose pakyla iki 690 eurų, o didesniuose miestuose, kur pedagogai baigė studijas, iki 708 eurų.

Gintautas Jakštas: „Kertinė naujų pedagogų pritraukimo sąlyga – ne tik geresnės darbo sąlygos, didesnės mokytojų algos, bet ir efektyvus mokyklų tinklas. Tačiau savivaldybės nelinkusios uždaryti neefektyvių mokyklų."
Gintautas Jakštas: „Kertinė naujų pedagogų pritraukimo sąlyga – ne tik geresnės darbo sąlygos, didesnės mokytojų algos, bet ir efektyvus mokyklų tinklas. Tačiau savivaldybės nelinkusios uždaryti neefektyvių mokyklų."

Jaunas pedagogas – deficitinis

Vis dėlto joks mitas – kad jaunų mokytojų kai kuriose mokyklose jau ir su žiburiu nerasi. 2021-aisiais beveik 7 tūkst. mokytojų bus pensinio amžiaus, o jaunoji karta pedagogo karjeros rinktis neskuba. MOSTA analitikai lygina: 2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, o šiemet – vos 900 absolventų, tad šiuo metu kai kuriose savivaldybėse jaučiamas mokytojų stygius netrukus gali tapti nacionalinės reikšmės iššūkiu.

Pedagogo profesija jaunimui nėra patraukli, o viena pagrindinių to priežasčių – prastos mokytojų algos ir darbo sąlygos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, mūsų mokytojų atlyginimai beveik perpus mažesni už EBPO vidurkį. Mažas algas lemia ne tik prastas bendrojo ugdymo finansavimas, bet ir neefektyvus mokyklų tinklas – Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių ir kontaktinių valandų skaičius yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių.

Vis dėlto, anot G. Jakšto, mažas atlyginimas yra tik viena priežasčių, kodėl jauni specialistai neskuba rinktis mokytojo karjeros. Juk, kaip rodo MOSTA tyrimas, dalis pedagogikos studijų absolventų po studijų baigimo renkasi net darbą, už kurį mažiau mokama, bet ne mokyklą. Ne mažiau svarbu negu alga – specialistams sudaryti geras darbo sąlygas, galimybę kilti karjeros laiptais, įgyti naujų žinių ir įgūdžių.

Prastos karjeros perspektyvos lemia, kad pedagogikos studijas renkasi mažai geriausiai besimokančių abiturientų, nors visi norėtume, kad mūsų vaikus rengtų gabiausi pedagogai. „Priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenų analizė rodo, kad vos 1 proc. „šimtukininkų“ ima studijuoti ugdymo mokslus. Mažiau geriausių abiturientų pritraukia tik sporto ir žemės ūkio mokslai. O, pavyzdžiui, informatiką renkasi kas trečias aukščiausią įvertinimą gavęs abiturientas“, – lygina G. Jakštas. O kai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų beveik nekonkuruojama, tai sudaro sąlygas įstoti prastai pasirengusiems studentams. Įstojusieji turi menką motyvaciją studijuoti ir dirbti mokytojais – vos kas septintas studijas pradėjęs studentas jas baigia ir pradeda dirbti mokytoju.

Yra pasiūlymų profesijos patrauklumą didinti didinant stipendijas pedagogikos studentams. G. Jakšto manymu, taip pavyktų pritraukti daugiau studentų, bet vargu ar padaugėtų absolventų, dirbančių mokytojais. Kažin ar pavyktų pritraukti ir labai stiprių abiturientų, nes jie vertina karjeros galimybes po studijų baigimo, o ne tik gerovę studijų metu. MOSTA ekspertai nerekomenduotų ir didinti pedagogikos programų krepšelių skaičių, nes tikėtina, kad liks neužimtos valstybės finansuojamos vietos arba įstos prasčiau studijoms pasirengę abiturientai.

Švietimo strategai tikisi, kad bent šiek tiek jaunimo pritraukti į mokyklas padėtų nuo šių mokslo metų įvesta naujovė – pradedančiojo mokytojo etatas. Debiutantai – bene vieninteliai iš pedagogų bendruomenės, kurie gali pasidžiaugti apčiuopiama naujos etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos nauda, tačiau dveji šiek tiek pagerinto gyvenimo debiutanto metai greitai baigsis. G. Jakšto manymu, gerai, kad startinė alga bus didesnė, nes iki šiol mokytojo atlyginimas priklausė nuo trijų dėmenų, iš kurių du buvo paremti darbo stažu. Tačiau jis sako nesąs didelis optimistas, kad tai labai padidins profesijos patrauklumą, nes geriausiai pasirengę abiturientai vertina ne tik darbo pradžios, bet ir tolesnės karjeros perspektyvas.

„Kertinė naujų pedagogų pritraukimo sąlyga – ne tik geresnės darbo sąlygos, didesnės mokytojų algos, bet ir efektyvus mokyklų tinklas. Nesprendžiant šios problemos švietimui skiriamų pinigų didinimas duoda mažą efektą. Tačiau mokyklų steigėjos – savivaldybės nelinkusios uždaryti neefektyvių mokyklų, nebent jas paverčia didesnių ugdymo įstaigų padaliniais. Statistika pagerėja, bet tai – tik problemos apėjimas“, – mano G. Jakštas.

Ir dar viena priežastis, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais: MOSTA apklausos duomenimis, vos 8 proc. pedagogų mano, kad jų profesiją visuomenė gerbia, ir mitu to nepavadinsi.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"