Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Medicinos studijos pralaimi techninėms specialybėms 

2018 rugpjūčio 26 d. 10:33
Medicina pastaruoju metu itin smarkiai konkuruoja su kamieninių ląstelių inžinerija ar techninėmis specialybėmis. Tokios studijos jaunimui atrodo kur kas patrauklesnės. Įgijus šias specialybes greičiau, nei dirbant gydytoju, kylama karjeros laiptais, o ir gaunami atlyginimai skiriasi kelis kartus.
Medicina pastaruoju metu itin smarkiai konkuruoja su kamieninių ląstelių inžinerija ar techninėmis specialybėmis. Tokios studijos jaunimui atrodo kur kas patrauklesnės. Įgijus šias specialybes greičiau, nei dirbant gydytoju, kylama karjeros laiptais, o ir gaunami atlyginimai skiriasi kelis kartus.
pixabay.com nuotrauka

Per artimiausią dešimtmetį medikų trūkumas bus jaučiamas kur kas labiau nei dabar. Mat daugelyje pasaulio šalių, skirtingai nei Lietuvoje, tarp jaunimo gydytojo profesija pamažu praranda populiarumą. Viena to priežasčių – brangios ir ilgos studijos bei mažas atlyginimas vos jas baigus. Kita priežastis – augantis techninių specialybių, kur kilimas karjeros laiptais daug spartesnis, poreikis.

Pasiūlė nemokamas studijas

Praėjusią savaitę pasirodė žinia, kad Niujorko universitetas siūlo nemokamas medicinos studijas. Taip tikimasi pritraukti daugiau norinčiųjų tapti gydytojais, ypač į mažiau populiarias specialybes, tokias kaip pediatrija, akušerija ar ginekologija. Šios specialybės yra ir mažiau pelningos. Be to, baigus studijas daugelio jaunųjų medikų pečius spaudžia įsiskolinimai už jas, siekiantys keliasdešimt tūkstančių.

Pranešama, kad visi medicinos studentai, nepriklausomai nuo jų finansinės situacijos ir akademinių rezultatų, bus atleisti nuo 55 018 dolerių (48 tūkst. eurų) metinio mokesčio. Jis panaikintas, kaip teigiama, „universiteto patikėtinių, alumnų ir draugų dėka“. Vis dėlto studentai neišvengs pragyvenimo ir administracinių išlaidų, vidutiniškai siekiančių 27 tūkst. dolerių (23,7 tūkst. eurų) per metus. „Tiems, kas nori tapti gydytojais, siekti mediko karjeros neturėtų trukdyti didžiulės finansinės skolos perspektyva“, – sakė Niujorko universiteto Medicinos mokyklos dekanas daktaras Robertas Grossmanas.

Pranešimas apie nemokamą mokslą paskelbtas per kasmetinę Niujorko universiteto Medicinos mokyklos Baltųjų chalatų ceremoniją, žyminčią pirmakursių mokslų pradžią. Už mokslą nereikės mokėti 93 pirmakursiams ir dar 350 vyresnių kursų studentams. Niujorko universitetas teigia esantis vienintelis iš 10 geriausių medicinos mokyklų JAV, pasiūlęs tokią iniciatyvą.

Nori gyventi prabangiau

Nepaisant Niujorko universiteto žingsnio, ekspertai teigia, jog gydytojo profesija yra viena sudėtingiausių. Tam, kad jaunuolis, pasirinkęs šią profesiją, atsistotų ant kojų, reikia mažiausiai dešimtmečio. Amerikos medicinos mokyklų asociacijos skaičiavimais, po dešimtmečio medikų trūkumas bus jaučiamas dar stipriau nei dabar. Mat medicina pastaruoju metu itin smarkiai konkuruoja su kamieninių ląstelių inžinerija ar techninėmis specialybėmis. Tokios studijos jaunimui atrodo kur kas patrauklesnės. Įgijus šias specialybes greičiau, nei dirbant gydytoju, kylama karjeros laiptais, o ir gaunami atlyginimai skiriasi kelis kartus.

„Pastaruoju metu medicinos studijos po truputį praranda populiarumą. Jų vietą užima inžinerinės, techninės specialybės. Dabartiniai jaunuoliai nori gyventi mieste, pageidautina populiarume rajone, keliauti, rengtis stilingai, žodžiu, jie nori gyventi kur kas prabangiau. Sutikite, už vos baigusio medicinos studijas gydytojo atlyginimą taip gyventi nelabai gali sau leisti. Būtent dėl to medicinos studijos, apskritai, gydytojo karjera pamažu praranda populiarumą „, – sako „The Medicus Firm“ regioninis viceprezidentas Craig Fowler, teikiantis gydytojų paieškų ir įdarbinimo paslaugas gydymo įstaigoms. Jo teigimu, JAV didmiesčiai ieškodami galimybių, kaip pritraukti darbui medikus turi kur kas daugiau nei, tarkim, regiono gydymo įstaigos, kurioms būtent ir prireikia jo firmos paslaugų.

Keičia profesiją

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ekspertai pastebi ir dar vieną tendenciją, kuri turi įtakos didėjančiam gydytojų trūkumui. Vyresnės kartos medikai vis dažniau atsisako profesijos ir net po dvidešimties metų gydytojo karjeros kardinaliai keičia profesiją.

„Po dvidešimties metų mečiau mediciną ir toks mano žingsnis kolegų nė kiek nenustebino. Priešingai, daugelis teigė norintys padaryti tą patį. Pediatriją rinkausi, nes norėjau būti vaikų gydytojas, maniau, gelbėsiu gyvybes. Tačiau realybė buvo kitokia. Šiandien daugeliu atveju gydytojas pirmiau dirba raštininku, pildydamas begales dokumentų, net jei jam reikalingi vaistai, kad būtų galima išgelbėti vaiko gyvybę.

Viskam reikalingi leidimai, o tu nebegali būti gydytojas – esi tiesiog sveikatos sistemos sraigtelis, nuo kurio nepriklauso praktiškai jokie sprendimai. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vaikui buvo reikalingi vaistai, kad jis galėtų kvėpuoti, tačiau šio gydymo jam negalėjau skirti, nes vaiko kortelės dar nebuvo sistemoje. Tai – absurdiška. Medicina pasikeitė, keičiasi ir gydytojai“, – sako dr. Amy Baxter, dirbęs vaikų skubios pagalbos skyriuje. Dabar A.Baxter dirba kompanijoje, kuriančioje skausmo valdymo produktus.

Tarp kitko

Amerikos medicinos mokyklų asociacija skelbia, kad vidutinė ką tik studijas baigusių medikų skola JAV siekia 202 tūkst. dolerių (per 177 tūkst. eurų), o 21 proc. gydytojų, baigusių privačias aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, Niujorko universitetą, yra įsiskolinę per 300 tūkst. dolerių (263,5 tūkst. eurų).

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"