Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Lietuvai nesvarbu tai, kas svarbiausia 

2018 spalio 2 d. 12:00
Nuo 14 iki 67 procentų - toks ikimokyklinio ugdymo prieinamumas skirtingose savivaldybėse. /
Nuo 14 iki 67 procentų - toks ikimokyklinio ugdymo prieinamumas skirtingose savivaldybėse. /
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tyrimais įrodyta, kad ikimokyklinis ugdymas lemia ir tolesnę mokymosi sėkmę. Tačiau mūsų šalyje jis prieinamas ne kiekvienam vaikui, o svarbiausios švietimo grandies pedagogams mokamos mažiausios algos.

„Užtikrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą visiems, ypač vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes tai jiems gali būti raktas į šviesesnę ateitį; vertinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, nes dabar nelabai žinome, kokia ji; darželių auklėtojų profesiją padaryti patrauklesnę“, – vakar paskelbto Aukščiausiosios audito institucijos (Valstybės kontrolės) audito „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ pagrindines rekomendacijas pristatė Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Česaitienė.

Kristina Česaitienė: „Darželių nelanko per trečdalį – 36 proc. vaikų iš socialinės rizikos šeimų.“

Vienur darželiuose 14 proc., kitur – 67 proc. vaikų

Lietuvoje 1295-iose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdoma 101 tūkst. vaikų. Darželiams pernai skirta apie 300 mln. eurų iš savivaldybių bei valstybės biudžetų ir tėvų piniginių. Tačiau šiandien ikimokyklinis ugdymas prieinamas toli gražu ne kiekvienam mūsų valstybės vaikui.

„Nuo 14 iki 67 procentų – toks ikimokyklinio ugdymo prieinamumas skirtingose savivaldybėse. Darželių nelanko per trečdalį – 36 proc. vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Labiausiai nustebino ir nuliūdino būtent tai, juk šiems vaikams ankstyvasis ugdymas itin reikalingas, nes tai jų galimybė ištrūkti iš aplinkos, kurioje auga, susikurti geresnę ateitį“, – sakė K. Česaitienė.

Ikimokyklinis ugdymas – savivaldybių savarankiška funkcija, ir jos turi spręsti, kaip užtikrinti jo prieinamumą, tačiau situacija savivaldybėse labai skiriasi. Devynių savivaldybių darželiuose neužtenka vietų visiems norintiems, o pusėje jų trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose. Vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina tik 37 savivaldybės iš 60-ies, ir tai tik specialių poreikių ar socialinės rizikos šeimų vaikų. Tad dalis mažųjų, kurių tėvai neturi galimybių juos pavežti iki toliau esančio darželio, taip ir lieka be ikimokyklinio ugdymo. Net ir patekusiems į darželį vaikams tenka grūstis perpildytose grupėse: trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse. Perpildytose grupėse vaikai negauna individualaus dėmesio.

Miestuose darželius lanko apie 66 proc. vaikų, rajonų savivaldybėse – tik apie pusę. Kaip ir bendrojo lavinimo mokyklų atveju, matoma tendencija – tėvai vaikus vežioja į didesnių miestų darželius, ypač iš vadinamųjų žiedinių savivaldybių.

Vis dėlto kodėl vienos savivaldybės geba užtikrinti galimybes patekti į darželį beveik visiems, ypač vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o kitose šios problemos niekaip nesprendžiamos? Anot K. Česaitienės, bendraujant su savivaldybių atstovais paaiškėjo, kad daugiausia lemia ne kas kitas, o žmogiškasis faktorius: kur savivaldybių vadovai supranta ikimokyklinio ugdymo svarbą, per socialinius darbuotojus, seniūnijas įtikina socialinės rizikos šeimas leisti vaikus į darželius, ieško galimybių ir visiems kitiems vaikams. Pavyzdžiui, Utenos rajone darželius lanko net 91 proc. socialinės rizikos šeimų vaikų nuo dvejų metų, Panevėžio rajone – 84 procentai.

Darželių trūkumo problemą savivaldybės sprendžia skirtingai. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja statyti skydinius modulinius priestatus prie šešių darželių, įsigyti naują pastatą, o kitąmet – statyti net keturis naujus darželius. Klaipėdos miesto savivaldybė ketina rekonstruoti du darželių pastatus. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miesto ir rajono merijos prisideda prie mokesčio už privačius darželius. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajono, jei nesurenka vieno amžiaus vaikų, steigia mišrias grupes. Dar kitos turi bent jau keturių valandų ugdymo grupes – už tiek valandų ugdymą valstybė skiria lėšų kiekvienam vaikui iki 5 metų. Mažeikių rajono savivaldybė planuoja plėsti vaikų vežiojimo paslaugas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ugdymo kokybė – paslaptis

Įrodyta, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, o kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie paskui mokosi. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei ne vienoje Vakarų šalyje, ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Štai Vengrija, kuriai, kaip ir Lietuvai, opi socialinio atotrūkio problema, siekdama suvienodinti vaikų iš skirtingų socialinių sluoksnių galimybes, neseniai patvirtino privalomą ikimokyklinį ugdymą nuo trejų metų, Liuksemburgas – nuo ketverių. Latvijoje vaikai turi teisę į nemokamą ikimokyklinį ugdymą nuo pusantrų metų. Jei kuri nors savivaldybė to negali užtikrinti, privalo 100 proc. apmokėti ugdymą privačioje įstaigoje. Lenkijoje privalu garantuoti ugdymą nuo trejų metų, jei to nori tėvai.

Savivaldybės turėtų užtikrinti ne tik ankstyvojo ugdymo prieinamumą, bet ir jo kokybę. Kaip atskleidė valstybės auditoriai, trečdalis savivaldybių nevertina savo įstaigų programų, pagal kurias ugdomi vaikai.

Kristina Česaitienė: "Darželių nelanko per trečdalį – 36 proc. vaikų iš socialinės rizikos šeimų." Valstybės kontrolės nuotrauka
Kristina Česaitienė: "Darželių nelanko per trečdalį – 36 proc. vaikų iš socialinės rizikos šeimų." Valstybės kontrolės nuotrauka

Privačių darželių ugdymo programas taip pat turi tvirtinti steigėjas, tai yra privatus asmuo. Ar ta programa gera ar ne, savivaldybės nevertina, nors jos turi užtikrinti kokybišką ugdymą, o privatiems darželiams valstybė taip pat skiria mokinio krepšelio lėšų. „Gerai, kol viskas gerai. O jei kas privačiame darželyje sugalvotų vykdyti kokią netinkamą programą?“ – retoriškai klausė K. Česaitienė.

Valstybės auditoriai Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) rekomendavo sukurti ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo sistemą. ŠMM įsipareigojo ją sukurti iki 2022 metų. Iki tol, auditorių nuomone, bent jau ikimokyklinio ugdymo programų vertinimą – tiek savo, tiek privačių įstaigų – turėtų užtikrinti savivaldybės. Žinant ugdymo kokybės lygį įstaigose, būtų galima planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, suteikti pagalbą įstaigoms, užtikrinti kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą.

Maži vaikai – maži ir atlyginimai

Tai, kad ikimokyklinis ugdymas yra tolesnio mokymo sėkmės pamatas, visuotinai pripažįstama. Tačiau nežinia kodėl vadovaujamasi principu: maži vaikai – maži ir atlyginimai. Kaip rodo auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Pradedančiojo ikimokyklinio ugdymo mokytojo (auklėtojo) bazinė alga tesiekia 538 eurus iki mokesčių. Auklėtojo eksperto, turinčio 15 metų šio darbo patirtį, bazinė alga mažesnė nei ką tik pradėjusio bendrojo lavinimo mokykloje dirbti pedagogo (atitinkamai 811 ir 843 eurai iki mokesčių).

„Ši profesija nepatraukli, atlyginimas nemotyvuoja jos rinktis. Tad nenuostabu, kad norinčiųjų dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta, 40 proc. įstaigų, pasiskelbę ieškantys auklėtojų, sulaukė vos po vieną kandidatą“, – atkreipė dėmesį K. Česaitienė. Tad valstybės auditoriai siūlo suvienodinti ikimokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojų algas.

Ankstyvasis vaiko ugdymas – pamatinis, tad ir valstybės dėmesys jam, kaip pabrėžia valstybės auditoriai, visais aspektais turi būti ne toks, koks yra dabar – privalo atitikti jo svarbą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"