Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Kaip kalbėtis, kad mus suprastų 

2018 spalio 21 d. 12:00
Jei siekiame susitarimo, bet savo tiesą laikome svarbiausia, greičiausiai nesusitarsime.
Jei siekiame susitarimo, bet savo tiesą laikome svarbiausia, greičiausiai nesusitarsime.
nvms.us nuotrauka

Nesmurtinę komunikaciją – bendravimo įgūdžių lavinimo metodiką – kai kas vadina mąstymo ir gyvenimo būdu. Taikiu ir nuoširdžiu. Kai gerbiame, kas mums svarbu ir kas svarbu kitiems. Tada bendravimas tampa konstruktyvesnis bei lengvesnis.

Nesmurtinės komunikacijos populiarintojas Lukas Benevičius, mokymų ir konsultavimo įmonės „Grand Partners“ verslo konsultantas, spalio 22 dieną „Lietuvos žinių“ redakcijos konferencijų salėje ves seminarą šia tema. Pristatys vieną efektyviausių bendravimo ir komunikacijos metodikų, pateiks konkrečių pavyzdžių ir diskutuos su seminaro dalyviais.

Kieno tiesa svarbiausia

„Jei siekiame susitarimo, bet savo tiesą laikome svarbiausia, greičiausiai nesusitarsime. Jei kitas žmogus (arba mes) nusileidžia, nėra susitarimas. Kai nepasiseka, dažniausiai pradedama ieškoti kaltų, kas teisus ir kas neteisus. Tačiau galima pažvelgti paprasčiau ir sugaišti mažiau laiko – įvardyti, kas mums svarbu ir kas kitiems svarbu, tada rasti kompromisą“, – įsitikinęs lektorius.

„Grand Partners“ verslo konsultantas specializuojasi trijose srityse: tarpasmeninių santykių darbe ir apskritai gyvenime gerinimas taikant nesmurtinės komunikacijos metodiką; komandinio darbo mokymas, kaip galima lengviau ir rezultatyviau veikti komandoje; vadovų, tiek būsimų, tiek esamų, ugdymas, skatinant lyderystę bei kitas kompentencijas, padedančias būti gerais vadovais.

Daugiau kaip septynerių metų mokymų ir konsultavimo patirtį turinčio L. Benevičiaus darbinė karjera gana įvairialypė. Buvo profesionalus krepšininkas. Vilniaus dailės akademijoje baigė architektūros studijas ir dirbo architektu. Tačiau laikui bėgant nusprendė, kad įdomiau dirbti su žmonėmis. Pradėjo gilintis į psichologiją. Lankė įvairius mokymus. Susipažinti su skirtingomis metodikomis važinėjo į kitas šalis – Italiją, Islandiją, Daniją, Olandiją, Estiją. Galiausiai pats pradėjo dalytis sukauptomis žiniomis ir įvairių organizacijų steigimo, vadovavimo tarptautinėms komandoms patirtimi. Mokymus yra vedęs ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Belgijoje, Olandijoje.

Suprantant kitų logiką

Kaip pasakojo lektorius, nesmurtinės komunikacijos metodiką dar 1960 metais sukūrė JAV psichologas Marshallas Rosenbergas. Jos pagrindinis tikslas – ugdyti empatiją, padėti geriau suprasti save ir kitus, bendrauti sklandžiai, be pykčio ir smurto.

Pavyzdžiui, kartais mums atrodo, kad kitas žmogus – kolega darbe ar vaikas namie, koks nors pažįstamas ar tiesiog žmogus gatvėje – elgiasi nelogiškai. Tačiau iš tikrųjų kokia nors logika vis dėlto yra, tik mes jos nesuprantame.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ši metodika padeda atpažinti ir suprasti vidinę žmonių logiką, dėl kokių motyvų jie elgiasi vienaip ar kitaip, sako vienus ar kitus žodžius. Supratimas skatina empatiją, atjautą, ir žmonės gali judėti toliau, bendradarbiauti.

„Kol laikomės tik savo tiesos ir nematome, kas kitam žmogui svarbu, bendradarbiavimas, darbas komandoje ar sutarimas šeimoje neįmanomas. Nesmurtinės komunikacijos metodika padeda suprasti, kad ne tik mes, bet ir kiti žmonės turi savo nuomonę ir kaip galime susitarti. Lavina tokį mąstymo ir elgesio būdą“, – pabrėžė L. Benevičius.

Nesmurtinės komunikacijos populiarintojas Lukas Benevičius./Asmeninio archyvo nuotrauka
Nesmurtinės komunikacijos populiarintojas Lukas Benevičius./Asmeninio archyvo nuotrauka

Daugiau prasmės ir lengvumo

Verslo konsultantas yra išbandęs daug metodikų, skirtų tarpusavio santykiams, komunikacijai, supratimui gerinti, tačiau nesmurtinės komunikacijos keturių žingsnių modelis išsiskiria konkretumu. Žmogus, mokydamasis šiuos žingsnius praktikuoti savo gyvenime, gali išsiugdyti empatiją ir sau, ir kitiems, atrasti būdų, kaip galima bendrauti, bendradarbiauti su žmonėmis, kurių kartais nesupranta arba jų elgesys nepatinka, kelia neigiamus jausmus. Pavyzdžiui, kolegos darbe ar vaiko šeimoje. Tačiau bendrauti, bendradarbiauti vis tiek reikia.

Norimą bendradarbiavimą, taikų bendravimą padės pasiekti keturių žingsnių modelis. Jis suteiks tarpusavio santykiams daugiau prasmės, lengvumo ir nuoširdumo.

Faktai ir jausmai

Pirmiausia, pasak L. Benevičiaus, reikėtų atskirti vertinimą, išankstinę nuomonę nuo fakto, kas iš tikrųjų įvyko ar vyksta, nes kartais tiesiog interpretuojame, pagauti emocijų dėl kokio nors įvykio. Su faktais, tikrais įvykiais sutinka visi, bet kai jie iškraipomi arba laikomasi išankstinės nuomonės, atsiranda ir tarpusavio kaltinimų, ieškojimų, kas teisus.

Antras žingsnis skirtas jausmams atpažinti. Kaip jaučiamės dėl to, kas įvyko. Kaip kitas žmogus gali jaustis tomis aplinkybėmis. Emocinis raštingumas veda supratingumo link. Tačiau jausmų atpažinti neužtenka, kaip pabrėžė lektorius, nes už kiekvieno jausmo slypi tam tikras poreikis.

Poreikiai ir siekiai

Todėl svarbiausias trečias žingsnis – suvokti poreikius, vienokios ar kitokios elgsenos priežastį. Vienu atveju jausmai rodo, jog į mūsų poreikius buvo atsižvelgta, kitu – neigiami jausmai išduoda, kad jų buvo nepaisoma ar patys neapgynėme, kas svarbu tomis aplinkybėmis.

„Mūsų poreikiai, kuriuos kartais išreiškiame, o kartais neišreiškiame kitiems žmonėms, – tos metodikos esmė“, – sakė nesmurtinės komunikacijos populiarintojas.

Galiausiai ketvirtas žingsnis – siekis susitarti su kitu žmogumi ar grupe žmonių. Pasak L. Benevičiaus, dažnai esame linkę reikalauti, kad kitas žmogus padarytų tą ar aną, ir manome, jog jis turi atsižvelgti į mūsų reikalavimus. Tačiau formuluojant prašymą kaip klausimą, ar kitas žmogus galėtų padaryti tai tam tikru metu, iš karto atsiveria galimybių bendram darbui, veiklai, kūrybai ir bendram supratimui.

Kartais mums atrodo, kad kitas žmogus elgiasi nelogiškai, tačiau iš tikrųjų kokia nors logika yra, tik mes jos nesuprantame.

Taiko ir savo gyvenime

Verslo konsultantas dirba su įvairiomis organizacijomis, kai mokomasi per darbines situacijas. Tačiau panašiai, pasak jo, būna ir šeimoje. Specialistui tenka konsultuoti ir poras, šeimas, ir pats šią metodiką taiko savo gyvenime.

„Mokymasis mąstyti ir bendrauti tokiu būdu tinka bet kokioje srityje, kur vyksta komunikacija, bendravimas. Kartais užtenka prisiminti tuos keturis žingsnelius, pamėginti sau mintyse juos įvardyti, ir jau visai kitaip žiūri į susiklosčiusią situaciją. Atsiranda daugiau nuoširdumo ir supratingumo“, – patikino L. Benevičius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"