Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Būti ar nebūti mokykloms – vis dar mįslė 

2018 birželio 20 d. 15:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ant mokyklos durų pakabinta spyna ir užkalti langai tampa įprastu vaizdu Lietuvoje. Sparčiai mažėjant šalies gyventojų mažėja ir vaikų, todėl ne tik kaimuose, bet ir miestuose neišvengiamai naikinamos mokyklos.

Alytuje jau beveik pusmetį netyla ginčai, kurią miesto mokyklą uždaryti, o kurią palikti. Miesto politikams tai nelengva užduotis. Dzūkijos sostinėje besimokančių vaikų pastarąjį dešimtmetį labai sparčiai mažėjo, tuo metu mokyklų – beveik ne.

Šiuos mokslo metus baigia 326 tūkst. moksleivių – 4 tūkst. mažiau nei 2016–2017 metais ir net 148 tūkst. mažiau nei 2010–2011 mokslo metais.

Panašias problemas priverstos narplioti ir kitos merijos. Tiesa, daugelis šalies savivaldybių jau patvirtino mokyklų tinklo iki 2020 metų pertvarkos planus, tad sprendimai priimti, belieka juos vykdyti – reorganizuoti arba visai uždaryti ugdymo įstaigas.

„Didžiausia problema, su kuria susiduriame, yra tai, kad savivaldybės mažai diskutuoja su pertvarkomų mokyklų bendruomenėmis. Neišklausoma argumentų, neieškoma bendrų sprendimų“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas.

Keis statusą

Alytaus savivaldybėje sudaryta darbo grupė paskelbė naujų iniciatyvų, kaip būtų galima pertvarkyti miesto švietimo įstaigas. Ji siūlo peržiūrėti Alytaus pradinių mokyklų tinklą ir atsisakyti anksčiau planuoto dviejų pagrindinių mokyklų reorganizavimo. Jau numatyta, kad Likiškėlių, „Volungės“, Panemunės ir Dainavos pagrindinės mokyklos taps progimnazijomis nuo šio rudens, o Vidzgirio pagrindinė mokykla – nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Didžiausi pokyčiai laukia mokyklos-darželio „Drevinukas“ – ugdymo įstaiga turėtų virsti lopšeliu-darželiu. Tačiau planuojama pertvarka ir vos savaitė, skirta pedagogams tai apsvarstyti, papiktino „Drevinuko“ bendruomenę. Ši viešu laišku kreipėsi į miesto politikus ir paragino atsisakyti tokių užmojų.

Bendruomenės įsitikinimu, pagrindiniu „Drevinuko“ pertvarkos argumentu esą tapo tai, kad įstaiga neturi vadovo. „Kyla klausimas, kodėl Alytaus miesto savivaldybė neskelbė direktoriaus rinkimų? Ar tai buvo daroma tikslingai?“ – teiraujamasi viešame „Drevinuko“ mokyklos-darželio bendruomenės laiške. Jame taip pat abejojama būtinybe Alytuje plėsti darželių tinklą, nes šių metų gegužę (pagal pateiktus tėvų prašymus) miesto lopšeliuose-darželiuose buvo 70 laisvų vietų.

Nepopuliarus sprendimas

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Rimvyda Ališauskienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad iki šiol nebuvo imtasi radikalių priemonių švietimo įstaigų tinklui keisti, nors vaikų vis mažėjo: 2012 metais Alytaus bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi maždaug 10 tūkst. mokinių, o dabar – tik apie 7 tūkstančiai. „Kol kas dėl visų pasiūlymų tėra diskutuojama, dar nieko nenuspręsta“, – ramino R. Ališauskienė.

Tačiau, vicemerės Valės Gibienės teigimu, miesto tarybai teks ko nors imtis, nes ugdymo įstaigas lankančių vaikų vis mažėja. „Tai nepopuliarus sprendimas, bet reikės suderinti bendruomenių ir visuomenės interesus. Kito pasirinkimo tiesiog neturime“, – sakė vicemerė. V. Gibienė priminė, kad prieš keletą metų, sumažėjus vaikų skaičiui, darželiai-lopšeliai buvo pertvarkomi į darželius-mokyklas. Tuomet jų bendruomenės taip pat bandė priešintis, tad situacija kartojasi.

Nesitariama su bendruomenėmis

Alytiškio Seimo nario Roberto Šarknicko nuomone, dėl tokios situacijos Alytuje kaltę turėtų prisiimti tos politinės jėgos, kurios jam vadovavo prieš beveik dešimtmetį. Tuomet mieste nebuvo pertvarkytas švietimo įstaigų tinklas, nors beveik visos kaimynės savivaldybės tai padarė. „Ten, kur mokyklų tinklas optimizuotas anksčiau, tokių problemų nekyla. Alytuje nieko nebuvo daroma, o dabar įgyvendinti pertvarką kur kas sudėtingiau. Reikia, kad tam pritartų bendruomenės, bet šios dažniausiai priešinasi. Tačiau neturint pritarimo pertvarka beveik negalima“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė parlamentaras.

Pasak R. Šarknicko, klaidų daro ir dabartinė Alytaus valdžia – ji nesitaria su bendruomenėmis, tik „numeta“ siūlomas idėjas. Taip buvo ne vien „Drevinuko“ atveju, bet ir nutarus pertvarkyti dvi Alytaus pagrindines mokyklas. Vietos politikai savo sumanymo atsisakė tik tada, kai tam nepritarė ŠMM. Ministerija pasigedo Alytaus miesto visuminės mokyklų tinklo pertvarkos analizės, savivaldybė nepateikė argumentų, kodėl likviduojama būtent Vidzgirio pagrindinė mokykla. Juolab kad apytuščių mokyklų, kuriose mokosi perpus ar net tris kartus mažiau mokinių, negu pajėgtų priimti vienas ar kitas suprojektuotas pastatas, Alytaus mieste esama kur kas daugiau.

Kasmet uždaroma po keliolika mokyklų

Su panašiomis problemomis susiduriama ir kitose vietovėse – vaikų mažėja beveik visoje Lietuvoje, ypač kaimuose. Šiemet su mokiniais atsisveikina Šunskų pagrindinė mokykla (Marijampolės sav.), Raudonės pagrindinė mokykla (Jurbarko r.). Beje, Jurbarko rajone šiais metais laukiama ir daugiau pokyčių – Vadžgirio pagrindinė mokykla taps Eržvilko gimnazijos skyriumi, o Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla ir Jurbarko Naujamiesčio pagrindė mokykla nuo rugsėjo dirbs kaip progimnazijos. Jose nebus komplektuojamos 9–10 klasės. Pernai pertvarkos neišvengė Pakruojo, Zarasų, Mažeikių, Radviliškio ir kitų šalies rajonų mokyklos.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, šiuos mokslo metus Lietuvoje baigia 326 tūkst. moksleivių – 4 tūkst. mažiau nei 2016–2017 metais ir net 148 tūkst. mažiau nei 2010–2011 mokslo metais.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė ŠMM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas A. Puodžiukas, kasmet uždaroma po keliolika mokyklų. Tiesa, paprastai mažos ugdymo įstaigos ne naikinamos, o pirmiausia reorganizuojamos į didesnių mokyklų skyrius. Taip žemesnių klasių vaikams sudaroma galimybė mokytis arčiau namų. Kiek mokyklų bus uždaryta šiemet, tikslios informacijos neturi net ŠMM. Tai paaiškės tik baigiantis vasarai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"