Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žarnyno bakterijos gali lemti depresiją 

2019 vasario 12 d. 12:12
Aptiktos tvirtos sąsajos tarp žarnyno bakterijų įvairovės ir psichikos sveikatos.
Aptiktos tvirtos sąsajos tarp žarnyno bakterijų įvairovės ir psichikos sveikatos.
unilad.co.uk nuotrauka

Naujas tyrimas atskleidė reikšmingas sąsajas tarp žarnyno sveikatos, bakterijų populiacijos ir psichikos sveikatos. Pirmą kartą mokslininkai tyrė žmones ir tarp žarnyno bakterijų nustatė kai kurias galimas psichikos sveikatos sutrikimų kaltininkes.

Kaip rašo „Medical News Today“, mokslininkai yra atskleidę, kad žarnyno bakterijos turi poveikį mūsų sveikatai daugeliu aspektų. Per naująjį tyrimą aptiktos tvirtos sąsajos tarp žarnyno bakterijų įvairovės ir psichikos sveikatos.

Belgų mokslininkai iš Luveno katalikiškojo universiteto Gyvybės mokslų instituto Mikrobiologijos centro išanalizavo daugybės žmonių sveikatos duomenis, kad nustatytų, kurios žarnyno bakterijos gali turėti įtakos depresijai. Jie ne tik suteikė šioms tikėtinoms kaltininkėms vardus, bet ir parodė, kad daugelis bakterijų gali gaminti medžiagas, kurios sąveikauja su nervų sistema. Tai vadinama neuroaktyvumu. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Nature Microbiology“.

Ką sako mikrobų įvairovė

Mokslininkai išnagrinėjo 1054 žmonių, dalyvaujančių Flamandų žarnyno floros projekte, fekalijų mikrobiomo duomenis kartu su depresijos diagnozėmis. Nustatyta, kad dviejų tipų bakterijų – iš Coprococcus ir Dialister genčių – nebuvo žmonių, kuriems diagnozuota depresija, žarnyne. Net ir tų, kurie vartojo antidepresantus. Išvados patvirtintos dar dviejose kitose grupėse.

„Ryšys tarp žarnyno mikrobų metabolizmo ir psichikos sveikatos yra prieštaringa mikrobiomo tyrimų tema, – sakė tyrimo vadovas prof. Jeroenas Raesas. – Suvokimas, kad mikrobų metabolitai gali sąveikauti su mūsų smegenimis – taigi turėti įtakos mūsų elgsenai bei jausmams – yra intriguojantis, tačiau žarnyno mikrobiomo ir smegenų komunikacija dažniausiai buvo tiriama gyvūnų modeliuose, o žmogaus tyrimai atsilieka.“

Per ankstesnius tyrimus prof. J. Raeso komanda atskleidė, kad specifinė bakterijų bendruomenė (enterotipas), turinti menką mikrobų įvairovę, būdinga žmonėms, sergantiems Krono liga, sistemine uždegimine virškinamojo trakto liga. Per pastarąjį tyrimą mokslininkai pastebėjo, kad panašus enterotipas būdingas žmonėms, sergantiems depresija ir gyvenantiems prastesnės kokybės gyvenimą.

Bakterijos kalba su nervų sistema

Nustatyta, kad mikroorganizmų gebėjimas gaminti žmogaus neurotransmiterio dopamino metabolitą DOPAC susijęs su geresne psichine gyvenimo kokybe.

Komanda taip pat sukūrė specialią techniką, leidusią sužinoti, kurios bakterijos gali turėti įtakos nervų sistemai. Buvo išnagrinėta daugiau kaip 500 žmogaus žarnyno bakterijų, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimui gaminti neuroaktyvius junginius. Galiausiai sudarytas sąrašas, apibūdinantis įvairių bakterijų neuroaktyvumo diapazoną.

„Žmogaus žarnyne gaminama daug neuroaktyvių junginių, – aiškino tyrimo bendraautorė Mireia Valles-Colomer. – Norėjome sužinoti, kurie žarnyno mikrobai galėtų dalyvauti gaminant, skaidant ar modifikuojant šias molekules. Tam tikrų žarnyno bakterijų išskiriami junginiai aktyviai veikia psichinę gerovę.“

Mokslininkų sukurtas įrankių rinkinys ne tik leidžia identifikuoti įvairias bakterijas, kurios gali turėti įtakos psichikos sveikatos sąlygoms, bet ir mechanizmus, kurie gali būti susiję su šia sąveika. Pavyzdžiui, nustatyta, kad mikroorganizmų gebėjimas gaminti žmogaus neurotransmiterio dopamino metabolitą DOPAC susijęs su geresne psichine gyvenimo kokybe.

Ateityje prof. J. Raesas su kolegomis sieks patvirtinti šiuos rezultatus tolesniais eksperimentais. Jie jau ruošiasi analizuoti būsimus mėginius, surinktus per Flamandų žarnyno floros projektą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika