Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaiko pažymiai blogi. Gal nenuvalėte langų? 

2018 rugsėjo 8 d. 06:00
Neringos Laurinaitienės nuotrauka

Kuris tėvas netrokšta, kad vaikui mokykloje gerai sektųsi? Paradoksas, bet labiausiai mokinukui padėsime ne investavę į superkompiuterį, o mažomis buitinėmis smulkmenomis. Medikai vartoja terminą – mokinio protinio darbo higiena. Apie tai – vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.

Yra dalykų, kurie, regis, neturi nieko bendra su mokymusi, bet iš tikrųjų labai daug lemia mokslo rezultatus. Pavyzdžiui, tėvai turėtų įsidėmėti, kad 1–2 klasių mokinukas per parą turėtų miegoti 11 valandų, 3–4 klasių mokinys – 10 valandų, 5–6 klasių mokinys – 9,5 valandos, vyresni mokiniai – 9 valandas.

Vaiką svarbu tuo pačiu laiku kelti ir guldyti miegui. Dabar pirmos pamokos prasideda labai anksti – apie 8 valandą, tad pradinukai priversti keltis 6.30–7.30 valandą. Tuomet jie turėtų eiti miegoti 20–22 val. (priklausomai nuo amžiaus).

Prieš miegą nereikėtų leisti žaisti triukšmingų, jaudinančių žaidimų, žiūrėti emocingų filmų. Ryškūs vakaro įspūdžiai padidina smegenų žievės jaudrumą, todėl vaikas ilgai neužmiega. Valandą prieš miegą vaikas turi užsiimti veikla, kuri nedirgintų nervų sistemos: skaityti, dėlioti dėliones, piešti.

Nederėtų prieš pat miegą vaikui valgyti sočios vakarienės, nes perpildytas skrandis, spausdamas krūtinės ir pilvo pertvarą, trukdo širdies ir plaučių darbui, dėl to miegas būna neramus. Prieš miegą reikėtų gerai išvėdinti kambarį.

Kelias dienas iš eilės nepakankamai išsimiegojęs vaikas blogiau sukaupia dėmesį, per pamokas būna išsiblaškęs. Tada, kai neišsimiega daug dienų iš eilės, bet kurio amžiaus mokinys pabąla, tampa nervingas, jam pablogėja apetitas, nukenčia jo pažangumas, o dalis vaikų be pastebimos priežasties suserga ūmine, dažniausiai kvėpavimo organų liga.

Kėdė – tik reguliuojamo aukščio

Mokinys dirba sunkų protinį darbą. Jam reikia daug ištvermės, fizinio užsigrūdinimo. O jis sėdi suole, kuris neatitinka jo ūgio, knapso prie kompiuterio. Dėl to labai pavargsta jo raumenys. Vaikų kaulų ir raumenų sistema (ypač greito augimo laikotarpiais 6–7 ir 11–15 gyvenimo metais) yra gana silpna: kaulai lankstūs, paslankūs, raumenys silpni. Todėl užtenka tik vieno žingsnio, kad atsirastų netaisyklinga laikysena.

Pagrindiniai vaiko baldai – stalas ir kėdė – turi atitikti jo kūno proporcijas. Jei kėdė per žema ar stalas per aukštas, vaikas rašydamas turi kelti dešinę ranką aukščiau, todėl jo stuburas linksta į šoną. Jei per žemas stalas ar kėdė per aukšta arba kėdės kraštas atitrauktas nuo stalo krašto – vaikas kūprinasi. Geriausia nusipirkti kėdę, kurios aukštį galima reguliuoti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vaikas už stalo turi sėdėti tiesiai, alkūnėmis siekti stalo paviršių, kojos turi būti sulenktos per kelius stačiu kampu, visu padu remtis į grindis. Kėdė turi būti su atkalte, kuri siektų menčių kampus ar aukščiau, sėdynės gylis turi būti lygus 2/3 šlaunų ilgio, kad nespaustų pakinklių. Kėdės sėdynės kraštas turi užeiti po stalo paviršiumi 2–3 cm, krūtinė neturi prisispausti prie stalo krašto, kad vaikas galėtų laisvai kvėpuoti.

Svarbi ir vaiko kuprinė. Įrodyta, kad mokymo priemonėms nešioti labiausiai tinka mokyklinės kuprinės, kurias užsidėjus krūvis tolygiai pasiskirsto ant vaiko pečių, ir jis gali vaikščioti tiesiai, judėti taip, kaip jam patinka.

Palangės – be gėlių

Saugant regėjimą didelę reikšmę turi tinkamas apšvietimas. Dulkėtas, neplautas langų stiklas nepraleidžia 20–30 proc. šviesos ir visiškai nepraleidžia ultravioletinių spindulių. Nėra gerai, kad saulėti kambariai labai įšyla. Tačiau neskubėkite atsitverti nuo dienos spindulių sunkiomis užuolaidomis. Nestatykite ant palangių didelių gėlių ir kitų daiktų.

Vaikui skaitant, rašant atstumas tarp jo akių ir knygos turi būti 33–35 cm, šviesa turi kristi iš kairės (jei vaikas kairiarankis, šviesa turi kristi iš dešinės) pusės. Kai dienos šviesos nepakanka, tinka stalinė lempa su šviesiu gaubtu iš kairės pusės, lemputė, skleidžianti 60 vatų matinę šviesą. Geresnės tos stalo lempos, kurios leidžia keisti apšvietimo lauką ir kryptį. Negalima naudoti lempų be gaubtų – šviesos turi būti pakankamai, bet ji neturi akinti.

Negalima leisti vaikams skaityti tamsiame kamputyje, važiuojant mašina ir ten, kur labai ryškus apšvietimas.

Neprimatantį mokinį nesunku demaskuoti – jis rašo ar skaito užgulęs sąsiuvinį ar knygą, nebeįžiūri, kas parašyta lentoje, televizorių žiūri prisimerkęs, įsitaiso arčiau jo.

Mokėjimas mokytis

Joks vaikas negimsta mokėdamas mokytis. Atrodo, protingas, turi puikią atmintį, o mokytoja vis piešia debesimis aptrauktą saulytę. Galbūt neišmokėte vaiko mokytis?

Didžiausias dėmesio priešas – monotoniškas darbas. Todėl, jei pastebėjote, kad mokinys (nesvarbu, kokioje klasėje jis mokytųsi) kiek padirbėjęs prie knygų pradėjo žaisti, nuobodžiauti, žiovauti, sugalvokite jam fizinį užsiėmimą. Tai padės vaikui atsipalaiduoti, pailsėti, išvengti monotoniško darbo.

Yra dar viena auksinė taisyklė, kurią visi žino, bet daug kas dažnai pamiršta: sėkmingai dirba tik tas, kuris moka ilsėtis. Todėl leiskite vaikui būti vaiku – užsiimti mėgstama veikla. Jeigu jis nenori, neverskite jo po užsiėmimų mokykloje lankyti muzikos pamokų, dailės studijos ar treniruotės. Gal jūsų vaikas daug geriau pailsės kieme besikarstydamas po medžius su draugais ar vedžiodamas šunį.

Taisyklės, kurių turi laikytis tėvai:

Kiekvieną dieną nepamiršti paklausti vaiko: „Kaip sekėsi mokykloje?“

Atidžiai išklausyti vaiko įspūdžius, pagirti ir paguosti jį.

Vaiko nuotaikas stebėti dar atidžiau nei tada, kai jis lankė darželį. Stengtis iš vakaro pakelti nukritusį ūpą, papasakoti apie savo nesėkmes mokykloje, kad mokinukas rytą atsibustų geros nuotaikos ir vėl norėtų eiti į mokyklą.

Vaiko akyse niekada nekritikuoti jo mokytojo. Jei mokytojo elgesys erzins, tai pasakyti pačiam mokytojui, bet ne vaikui.

Padėti vaikui rūpintis higiena, susitvarkyti aibes naujų kanceliarinių daiktelių, stengtis, kad vaikas į mokyklą eitų išsimiegojęs ir pailsėjęs, švarus ir sotus.

Nors ir labai knietės, nedaryti už mokinį tų darbų, kuriuos jis gali padaryti pats: apsirengti, apsiauti, susitvarkyti savo darbo kampelį. Tačiau visada patarti ir parodyti, kaip viską padaryti.

Leisti ir skatinti mokinuką kasdien rasti laiko žaidimams. Ir toliau pirkti jo norimus žaislus gimtadieniui ar Kalėdoms. Niekada nesakyti: „Tu jau mokinys, gėdintumeisi žaisti, geriau eik skaityti.“

Nors butas ir ankštas, būtina įrengti vaikui kampelį, kuriame būtų stalas, kėdė, spintelė su stačiais ir knygų lentyna. Jo vieta – prie lango, šviesa turi kristi iš kairės, baldai geriau šviesūs, be aštrių kampų, pritaikyti ūgiui.

Nors pagrindinis vaiko darbas – mokytis, būtina skirti jam su mokslu nesusijusių namų darbų: išnešti šiukšles, palaistyti gėles.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"