Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikai valgys sveikiau, bet vis tiek bus nelaimingi? 

MODESTA KUPRIJEVSKAITĖ www.lsveikata.lt
2018 rugsėjo 10 d. 12:39
lsveikata.lt nuotrauka

Darželiuose ir mokyklose vaikai bus maitinami sveikiau, tačiau moksleivių tėvai mano, jog problemos slypi visai ne tiekiamame maiste. Savo ruožtu valdininkai gina savo sprendimą – Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas įsitikinęs, jog maitinimo sąlygos kasmet tampa tik geresnės.

Tinka ne visiems

Maitinimo organizavimo tvarkos apraše numatyta, kad mokymo įstaigose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, vartos mažiau cukraus, druskos, bulvių ir jų patiekalų. Bus tiekiama kokybiška mėsa, žuvis, daržovės ir daugiau augalinio maisto. Be to, tėvai turės susipažinti su draudžiamų užkandžių sąrašu ir atidžiau stebėti vaikų priešpiečių dėžutės turinį.

Dažnai vaikai turi specifinius, tik jiems būdingus maitinimosi įpročius, tad tikrai gali atsisakyti naujojo maisto. Pavyzdžiui, vaikas valgys tik lėkštėje esantį kotletą, o garnyro net nepalies, nes jam tiesiog taip norėsis.

Kalbėdamas apie naujuosius maitinimo reikalavimus, A.Kranauskas teigia, jog tai leis siekti esminio tikslo – visuomenės sveikatos gerinimo: „Kas penkerius metus atliekame tiek suaugusiųjų, tiek vaikų tyrimus. Matome, kad mūsų šalies gyventojų mityba yra nesubalansuota. Žmonės gauna per daug riebalų, druskos ir ypač – cukraus. Pastarojo daugiausiai gauna ne kas kitas, o vaikai. Tai padidina diabeto, nutukimo, vėžio ir kitų lėtinių ligų riziką. Didžiausia problema, kad šios ligos prasideda jau ankstyvame amžiuje. Todėl visi patiekalai darželiuose ir mokyklose turi būti subalansuoti.“

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas sutinka, kad įvesta daug sveikintinų pokyčių, tačiau svarsto, ar tokia tvarka tinka be išimties visiems vaikams: „Puiku, kad vaikai valgys sveikiau, vartos daugiau daržovių. Tačiau neteisinga, kai „iš viršaus“ yra nuleidžiamas privalomas sisteminis nurodymas, kuris galioja absoliučiai visiems.“

„Dažnai vaikai turi specifinius, tik jiems būdingus maitinimosi įpročius, tad tikrai gali atsisakyti naujojo maisto. Pavyzdžiui, vaikas valgys tik lėkštėje esantį kotletą, o garnyro net nepalies, nes jam tiesiog taip norėsis. Vaikai dar nėra nutolę nuo natūralios organizmo savireguliacijos ir intuityviai jaučia, ką jiems valgyti. Kad toks valgymo būdas – sveikas, patvirtintų ir mitybos specialistai. Kai naujoji tvarka įsibėgės, reikia ne tik žiūrėti, ar visi laikosi reikalavimų, bet ir stebėti, kaip į juos reaguojama. Jeigu vaikas paliks pusę lėkštės maisto, reikia ne tiesiog išmesti, o pasigilinti, kas negerai“, – teigia D.Trečiakauskas.

Nei alaus, nei vyno

Į ilgą draudžiamųjų maisto produktų grupių sąrašą Sveikatos ministerija nepamiršo įtraukti ne tik riebaluose virtų ar skrudintų gaminių, saldumynų, konditerijos gaminių, gazuotų gėrimų ir kito nesveiko maisto, bet ir tokio iš pažiūros savaime suprantamo dalyko, kaip nealkoholinis alus, sidras ar vynas.

A.Kranauskas, aiškindamas, kodėl šie produktai atsidūrė sąraše, pirmiausia mini sveikatai kenksmingą sudėtį: „Žvelgiant iš gamybinės pusės, nealkoholinio alaus, sidro bei vyno sudėtis yra panaši į gaiviųjų gėrimų. Vienoje tokio gėrimo skardinėje ar butelyje gali būti nuo penkių iki septynių šaukštelių cukraus. Ar galite įsivaizduoti, kiek tai yra daug? Be to, tokie gėrimai yra prisotinti angliarūgšte.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo teiraujuosi, ar jis nemano, jog moksleiviai bei jų tėvai ir patys puikiai supranta, kad tokie gėrimai mokymo įstaigoje – nepageidaujami. Valdininkas tikina, jog toks sprendimas esą susijęs ne su potencialiais šių gėrimų vartotojais.

„Žinoma, visų pirma vartoti tokius gėrimus mokykloje būtų neetiška. Tačiau kalbame ne apie tėvus ir vaikus. Esame sulaukę tiesioginių užklausų iš mokykloms maitinimą organizuojančių įstaigų, ar jose galima pardavinėti nealkoholinį alų ar sidrą. Toks draudimas sąraše atsidūrė vien tik dėl to“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Jaučiasi nelaimingi

Pasirodo, socialiai remtinų vaikų maitinimas mokyklose – tikrų tikriausia diskriminacija. Tie vaikai stoja į atskiras eiles, gauna visai kitokį maistą.

D.Trečiakauskas svarsto, kad Sveikatos ministerija rūšiuoja produktų grupes, skaičiuoja kalorijas ir teikia rekomendacijas valgiaraščiams, tačiau pamiršta, kad yra ir kitų problemų. „Neseniai kalbėjomės su mokslininkais, kurie atliko sociologinį tyrimą apie mitybą mokymo įstaigose. Pasirodo, socialiai remtinų vaikų maitinimas mokyklose – tikrų tikriausia diskriminacija. Tie vaikai stoja į atskiras eiles, gauna visai kitokį maistą.

Dar vienas pavyzdys – tarptautinis užsienio mokslininkų tyrimas. Buvo tiriama, kaip vaikai jaučiasi skirtingose mokyklos erdvėse. Anglijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir daugelyje Europos šalių valgykla – viena mėgstamiausių vietų mokykloje. Mokslininkai buvo nustebinti, kai paaiškėjo, kad Lietuvoje yra priešingai. Mūsų vaikams valgyklų aplinka nepatinka ir joje nemalonu būti. Galbūt jau vien šis faktas daug ką pasako apie maitinimo organizavimą mokymo įstaigose? Jeigu vaikui valgykloje nekomfortiška, kaip jis gali net ir sveiką maistą priimti su meile, džiaugsmu ir pasitenkinimu?“ – svarsto D.Trečiakauskas.

Komentaras

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir ekonomistė Guoda Azguridienė:

– Gerinti vaikų mitybos įpročius galima įvairiais būdais. Manyčiau, kad dabartiniai Sveikatos ministerijos siūlomi būdai yra neadekvatūs ir keliantys daug klausimų.

Pirmoji problema – siekiant supažindinti su naująja maitinimo tvarka, nesiimama šviečiamosios veiklos. Tam, kad būtų galima suprasti kai kuriuos reikalavimus, reikia mokėti skaityti produkto sudėtį, gilintis ir analizuoti. Ar tikrai visi tėvai ir vaikai sugebės tai padaryti? Iš pradžių reikėtų bent jau išleisti informacinius leidinius, kuriuose būtų detaliai paaiškinta, kodėl konkretūs produktai yra arba nėra palankūs moksleivių sveikatai.

Užkliuvo ir tai, kad iš mokyklų bendruomenių atimama galimybė apsispręsti savarankiškai. Šiandien, organizuojant mokyklų vidaus tvarką, labai svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Problemas jie sprendžia kolegialiai, atsižvelgdami į konkrečius mokyklos bendruomenės poreikius. „Iš viršaus“ nuleisti apribojimai ne tik atima galimybę apsispręsti patiems, bet ir sukuria papildomų problemų

Dabartiniai maitinimo tvarkos pokyčiai yra kišimasis į sprendimus, kurie turėtų priklausyti šeimoms ir mokykloms. Sveikatos ministerija šeimininkaujamokyklose tarsi savo kieme. Ar švietimo ministrei visa tai tinka? Negi manoma, kad sveikatą įmanoma atnešti per prievartą?

Tikrins, kaip laikomasi naujų mitybos reikalavimų

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad bus tikrinama, kaip darželiai ir mokyklos laikosi nuo rugsėjo įsigaliojusių naujų vaikų mitybos reikalavimų, praneša BNS.

„Eisime pasižiūrėti į pačias įstaigas, kaip jos organizuoja maitinimą, ar to aprašo yra laikomasi, ar nėra produktų, kurių nerekomenduojama naudoti, ar jie netiekiami vaikams. Be abejo, eis, tai nuolat vyksta, tik pernai padarėme tą procesą viešesnį“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį sakė A.Veryga.

Jis sako, kad bus tikrinamas tik pačių įstaigų maitinimas, tuo metu tėvų vaikams įdėto maisto kontrolieriai tikrinti nežada.

„Tikrai, kontrolieriai prie durų nestovės ir dėžučių nekratys – tai yra labiau edukacijos klausimas. Nes labai dažnai tie patys mokytojai ar tėveliai klausdavo – o tai kaip reikia, kokios rekomendacijos. Jos suformuluotos“, – teigė ministras.

Anot jo, kartu su nauju mitybos tvarkos aprašu bus paruoštas ir pavyzdinis meniu, kokius sveikus patiekalus įstaigos gali gaminti.

A.Veryga sako, kad anksčiau ministerija sulaukdavo tėvų priekaištų, jog per mažai kišasi į vaikų mitybą ugdymo įstaigose, o esminis mitybos specialistų tikslas buvo, jog mokyklose ir darželiuose būtų tiekiamas sveikatos negadinantis ir ją gerinantis maistas.

„Kaip jau vaikas valgys namuose, tai, žinoma, jokia valdžia nesikiš ir tėvai patys nuspręs, ką daryti. Bet kad vaikas turėtų būti mokomas tam tikros sveikos mitybos įpročių – manau, seniai tą reikėjo padaryti. O kad reikės prisitaikyti tiek vaikams, tiek tam tikroms bendruomenėms, manau, natūralu“, – dėstė ministras.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"