Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikai skyrybų sūkuryje: labiausiai kenčia dėl tėvų tarpusavio karo 

2018 spalio 12 d. 09:59
pixabay.com nuotrauka

Tėvų skyrybos kiekvienam vaikui, tiek kūdikiui, tiek paaugliui, pirmiausia yra netektis. Vaikas praranda ne tik šeimą, bet dažnai ir kitus artimuosius, namus, tėvų ir savo klasės ar kiemo draugus. Kaip vaikams padėti lengviau išgyventi šį netekties skausmą?

Griūna ir kūdikio, ir paauglio gyvenimas

Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai skirtingai reaguoja ir išgyvena tėvų skyrybas, tačiau visus labai stipriai paveikia griūvantis jų įprastas gyvenimas. Pasak Paramos vaikams centro direktorės, psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės, net kūdikiai, nors nesupranta, kad tėvai skiriasi, jaučia, kaip jie pasikeitė ir kad vieno iš tėvų neliko.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai saugodamiesi skausmo, dažniausiai tarsi išsikrausto į fantazijų pasaulį, kuriame tuo metu jaučiasi saugūs. „Labai dažnai darželinukai „sumažėja“ – keturmetis gali staiga vėl nebemokėti pasiprašyti į tualetą ar naudotis šaukštu. Septynmetis nori miegoti su mama, būti maitinamas ir nešiojamas kaip kūdikis, gali šlapintis į kelnes ar lovą. Vaikai tarsi nori grįžti į tą laiką, kai šeimoje viskas buvo gerai“, – sakė A.Kurienė paskaitoje „Kaip padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas?“, vykusioje spalio 10 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pradinukai jaučia begalinį ilgesį vienam iš tėvų, kurio nėra šalia, ir atvirai tą rodo. Gali stipriai smukti akademinių pasiekimų rezultatai arba, atvirkščiai, vaikas pasineria į mokslus ir įvairius būrelius. Šiuo amžiaus tarpsniu gali varginti galvos, pilvo skausmai, pykinimas, odos ligos. „Kūnas tokiu būdu reaguoja į netekties skausmą. Be to, vaikas nesąmoningai tikisi, kad jo liga sutaikys tėvus, ypač jeigu mato juos kartu šalia savo lovelės ar ligoninėje“, – pastebėjo psichologė.

Paauglystėje reakcija į tėvų skyrybas gali pasireikšti stipriu pykčiu, agresyviu ar net nusikalstamu elgesiu. Taip pat subliūkšta romatinės meilės įsivaizdavimai, nusiviliama moters ir vyro santykiais, kuriuos šiuo metu labai svarbu megzti.

Labiausiai vaikams reikia aiškumo ir stabilumo

„Didesnį pavojų, kad emociniai sunkumai gilės ir vaikas patirs psichologinę krizę, kelia ne pačios skyrybos, bet tėvų reakcijos bei jų tarpusavio karas. Vaikams labiausiai reikia aiškumo, stabilumo, žinojimo, kad gali mylėti ir mamą, ir tėtį. Tačiau būdami sudirgę, paskendę savo skausme ir pyktyje buvusiam sutuotiniui, tėvai negali padėti vaikui“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitoje pabrėžė A.Kurienė.

Anot psichologės, išgyvenant šeimos netektį, vaikui sunkiausia girdėti replikas, kad jis „visai kaip tėvas ar motina“, „tik tavo zyzimo man dabar ir betrūko“, įvairius kaltinimus mamai ar tėčiui, taip pat būti atsakingu už tėvų emocinius sunkumus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Norint padėti vaikui, labai svarbu kartoti tiek, kiek reikės: „Nors aš ir pykstu ant tavo mamos/tėčio, bet tikrai noriu, kad leistumėt kartu laiką“, „Ir tau nelengva, ir man, bet tai praeis, kartu išgyvensim“, „Suptantu, kad tau liūdna“.

A.Kurienė pabrėžė, kad nereikėtų kurti iliuzijų, jog galbūt kada nors tėvai susitaikys, jeigu jie tvirtai apsisprendę. „Geriausiai gydo skaudus, bet tiesus pasakymas, kad tėvai nebegyvens kartu, net jeigu tu sergi, ar blogai mokaisi. Labai svarbu aiškūs susitarimai ir stabilumus dėl matymosi su tėvais. Vaikui lengviau, kai susitinkama nors ir retai, bet konkrečiai sutartu laiku, o ne tada, „kai turėsiu laiko“. Reikia vaikui iš anksto pasakyti ir apie gyvenamosios vietos ar mokyklos keitimą“, – patarė Paramos vaikams centro direktorė.

Buvusiems sutuoktiniams bendradarbiauti ir greičiau susitarti gali padėti mediacija ir galvojimas apie tai, kas geriau vaikui, o ne man, kaip jam bus lengviau išgyventi skyrybas, o ne ko noriu aš.

Nusiraminti, geriau suprasti vaiko elgesį, rasti sprendimą konkrečioje situacijoje padeda Paramos vaikams centro psichologai „Tėvų linijoje“ darbo dienomis 17–21 val. Nemokamas telefono numeris 8 800 900 12. Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"