Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Už svetimo vaiko auklėjimą atsidursite policijoje ir net teisme 

2018 spalio 18 d. 13:20
Drausminti svetimus vaikus nedalyvaujant jo tėvams ar pedagogui negalima /
Drausminti svetimus vaikus nedalyvaujant jo tėvams ar pedagogui negalima /
Gedimino Savickio / Fotobanko nuotrauka

Kuomet vaikas pasiskundžia, kad buvo nuskriaustas kitų vaikų, ne vienai mamai ar tėvui kyla noras tariamus kaltininkus „gerai paauklėti“. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai ir teisininkai įspėja: svetimo vaiko auklėjimas nedalyvaujant pedagogui ar vaiko tėvams gali baigtis policijoje ar teistumu.

Kilus konfliktui – pas pedagogą

Tarp mokyklinio amžiaus vaikų konfliktų kyla pačių įvairiausių: nuo pareiškimų „aš su tavim nedraugausiu“ iki patyčių ar net muštynių. Psichologai atkreipia dėmesį, kad pradinių klasių moksleiviai dar tik mokosi socialinių įgūdžių. Dėl to ginčai jų tarpe – itin dažnas ir labai normalus reiškinys. Tačiau kartu reikia suvokti, kad vaikams reikia pagalbos bei pavyzdžio, kaip bendrauti ir civilizuotai spręsti kylančias problemas.

Geriau konfliktą spręsti per pedagogą, kuris yra atsakingas už klasę ir joje vyraujančią atmosferą. Taip pat pedagogas yra neutrali konflikto pusė.

Pasak psichologės Giedrės Gutautės Klimienės, konfliktas rodo tokių socialinių įgūdžių stoką. O į mokyklinius ginčus tėvai reaguoja labai skirtingai. Vieni labai aktyviai įsitraukia į konfliktų sprendimą, kiti palieka juos spręsti pačiai atžalai, treti apskritai į nereaguoja.

„Kaip reikėtų reaguoti – vieno atsakymo nėra. Svarbiausia, kad vaikai išmoktų bendrauti ir spręsti konfliktus. Tačiau yra riba, kada suaugę privalo įsikišti – kai vaikas nepajėgia konflikto tinkamais būdais, ne jėga, išspręsti pats. Kai mama įsikiša į konfliktą nedalyvaujant kito vaiko tėvams ar pedagogams, žiūrint iš psichologinės pusės, tam vaikui sudaromas spaudimas. To daryti nerekomenduojama. Aišku, labai priklauso nuo to, kaip mama kalbėjo, ką pasakė kitam vaikui. Gal tas pokalbis ir sumažinti įtampą tarp konfliktuojančių pusių. O jeigu ne? Iš tiesų, geriau konfliktą spręsti per pedagogą, kuris yra atsakingas už klasę ir joje vyraujančią atmosferą. Taip pat pedagogas yra neutrali konflikto pusė“, – patarė psichologė.

Už vaikus atsakingi jų tėvai, o ne svetimi suaugusieji

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė įspėjo, kad svetimų vaikų auklėjimas nedalyvaujant jų tėvams ar pedagogui gali baigtis liūdnai. Mat Švietimo įstatyme numatyta, jog mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką. Tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą. Jie atlikdami savo pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir sprendžia visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu.

„Esant konfliktinei situacijai tarp nepilnamečių vaikų, jų atstovai pagal įstatymą turėtų informuoti klasės auklėtoją ar mokyklos administraciją. Mokykla galėtų susisiekti su vaikų tėvais ir išsiaiškinti konflikto kilimo priežastis. Nesiūlytume nukentėjusio vaiko tėvams tiesiogiai kreiptis į vaiką suaugusiems asmenims nedalyvaujant. Nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą yra tėvai. Įstatyme numatyta tėvų pareiga bendradarbiauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, sprendžiant vaiko ugdymosi bei elgesio klausimus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad apie galimą vaiko teisių pažeidimą privaloma nedelsiant informuoti policiją ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“, – tvirtino Vaiva Arnašė.

Atstovė spaudai pridūrė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Civiliniuose teisiniuose santykiuose bausmių institutas netaikomas, tačiau galimai šiuo konkrečiu atveju būtų galima reikšti reikalavimą dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Advokatas: gresia bauda, viešieji darbai arba lygtinis teistumas

Advokatas Romualdas Mikliušas tikina savo praktikoje nėra turėjęs bylų, susijusių su žodiniu svetimo vaiko drausminimu. Jam tekę dalyvauti baudžiamosiose bylose, kai suaugęs nepilnametį drausmino neteisėtai, panaudodamas smurtą: purtė už rankos, nusuko ausį. Už tokį nusikaltimą, priklausomai nuo jo sunkumo ir pasekmių, gali būti keliama administracinė arba baudžiamoji byla. Paprastai už tokio pobūdžio nusikaltimą laisvės atėmimo bausmė neskiriama. Dažnai apsiribojama pinigine bauda, viešaisiais darbais arba lygtinis teistumas.

Paprastai už tokio pobūdžio nusikaltimą laisvės atėmimo bausmė neskiriama. Dažnai apsiribojama pinigine bauda, viešaisiais darbais arba lygtinis teistumas.

„Drausminti nenaudojant smurto galima. Tik, aišku, tai neturi būti susiję su fiziniais veiksmais. Jeigu kiekvienas iš mūsų matome, kad kažkas negerai, turime teisę ir įsikišti, ir sudalyvauti ir sudrausminti. Galima ir griežčiau pasakyti, o kodėl negalima? Tiesa, mūsų valstybė tokius nukrypimus mėgsta. Ypač atsitikus kažkokiam įvykiui visi staiga pradedame kovoti ir nukrypstame į kitą pusę. Teisė toks mokslas, kuris pagrįstas sveiku protu ir sveika logika“, – įsitikinęs advokatas.

Kaip reikia spręsti konfliktus?

„Jeigu kartą apie konfliktą pranešus mokytojui situacija nesikeičia ir vaikai konfliktuoja toliau, turėtų būti organizuojamas visų konflikto pusių susitikimas, kuriame dalyvautų pedagogas, vaikai ir jų tėvai. Bendro susėdimo metu reikia kalbėtis, kas atsitiko, kaip kuris jautėsi, ko norėjo, kas gavosi. Reikia visų pusių sąmoningumo ieškant konflikto sprendimo. Jokiais būdais negalima spausti vienos konflikto pusės, pavyzdžiui, tėvams kaltinti kitą vaiką, kad vėliau konfliktas nevirstų ir tėvų konfliktu. Tai turėtų būti ne kaltų paieškos, o ieškojimas būdų, kaip konfliktą išspręsti“, – pataria psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų palaikymo reikia ne tik nukentėjusiai, bet ir konfliktą keliančiai pusei. Anot psichologės, kokia bebūtų situacija, vaikas turi jausti, kad tėvai yra su juo, kad neatstumia. Ne visada tėvai turi pritarti jo elgesiui. Reikia reaguoti į netinkamą vaiko poelgį ir padėti išmokti naujo elgesio. Pavyzdžiui, išmokti problemą išsiaiškinti, išmokti paprašyti užuot trenkus. Jausdamas tėvų palaikymą vaikas jaučiasi tvirtesnis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad nemokamą psichologinę pagalbą vaikas gali gauti ugdymo įstaigoje, poliklinikoje, psichikos sveikatos centre arba kiekvienoje savivaldybėje esančioje pedagoginėje – psichologinėje tarnyboje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"