Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikti padės paties paciento ląstelės 

2018 balandžio 18 d. 10:30
"Froceth" laboratorijoje atliekant tyrimus./"Froceth" archyvo nuotrauka
"Froceth" laboratorijoje atliekant tyrimus./"Froceth" archyvo nuotrauka

Lietuvoje bus atliekamas pirmosios pasaulyje žmogaus venų auginimo technologijos naudojant paties paciento ląsteles klinikinis tyrimas. Šį ambicingą žmogaus audinių inžinerijos projektą jaunai lietuvių biotechnologijų įmonei „Froceth“ patikėjo technologijos autoriai – švedų bendrovė „Verigraft“ iš Geteborgo.

„Patvirtinus technologiją Lietuva bus pagrindinė šalis, kurioje lėtiniam venų nepakankamumui gydyti bus naudojamos personalizuotu audinių inžinerijos būdu sukurtos venos, – sakė „Lietuvos žinioms“ įmonės „Froceth“ steigėja ir direktorė Agnė Vaitkevičienė. – Lėtinis venų nepakankamumas – dažna liga Lietuvoje ir visame pasaulyje, todėl šis inovatyvus gydymas yra labai aktualus.“

Vilnietės Agnės Vaitkevičienės vadovaujamai biotechnologijų įmonei "Froceth" švedų bendrovė "Verigraft" patikėjo ambicingą žmogaus audinių inžinerijos projektą.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vilnietės Agnės Vaitkevičienės vadovaujamai biotechnologijų įmonei "Froceth" švedų bendrovė "Verigraft" patikėjo ambicingą žmogaus audinių inžinerijos projektą.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pirmoji pasaulyje

Švedų bendrovės „Verigraft“ sukurta technologija leidžia laboratorijoje pagaminti žmogaus venos atitikmenį. Ji užauginama ant natūralaus karkaso naudojant paties žmogaus ląsteles – visą jų kompleksą venos su vožtuvu audiniui sukurti.

Kaip paaiškino A. Vaitkevičienė, sergant lėtiniu venų nepakankamumu dalis kraujo iš galūnių neteka į širdį. Dėl sutrikusios kraujo cirkuliacijos yra atsakingi nesandarūs venų vožtuvai ir išsiplėtusios kraujagyslių sienelės. Nesandarūs vožtuvai nesukuria patikimo barjero, todėl kraujas grįžta atgal, kaupiasi kojose, dar labiau plečia venų sieneles. Kraujo cirkuliacijai pagerinti retais atvejais transplantuojami sintetiniai karkasai, tačiau tokių technologijų yra nedaug.

Švedų sukurta žmogaus venų auginimo technologija naudojant paties paciento ląsteles – pirmoji pasaulyje. Dažniausiai mokslininkai orientuojasi į didelius organus, pavyzdžiui, kaip sukurti kepenis ar širdį. Kraujagyslės – smulkesnis audinys, ir šioje srityje dirba tik kelios tyrėjų grupės pasaulyje.

Bendrovė „Verigraft“ gavo nemažą Europos Sąjungos (ES) programos „Horizontas 2020“ finansavimą venų auginimo technologijos klinikiniams tyrimams atlikti. Ieškant įmonės, kuri galėtų venas pagaminti, ir gydymo įstaigų – joms transplantuoti, tarp kandidačių buvo ir Norvegija, Šveicarija, Ispanija. Konkursą laimėjo „Froceth“.

„Lietuva pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl specialistų, jau turinčių patirties šioje srityje. Anksčiau „Froceth“ mokslininkai dirbo su medikais Lietuvoje diegdami panašią – širdies vožtuvų – technologiją“, – pasakojo įmonės vadovė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Projektas laimėtas pernai rudenį ir dar vyksta parengiamieji darbai. Šį rudenį planuojama pradėti klinikinį tyrimą – auginti venas ir transplantuoti pacientams. „Froceth“ specialistai žmogaus venas jau augino Švedijoje per bandomąją gamybą. Pirmasis klinikinio tyrimo etapas turėtų trukti apie metus. Jam švedų bendrovė skiria atitinkamas investicijas. Esant sėkmingam pirmajam etapui, darbas toliau bus tęsiamas Lietuvoje įtraukiant didesnes pacientų grupes. Patvirtinus šią technologiją Lietuva bus pagrindinė šalis, kur toks gydymas Europoje bus atliekamas.

Biotechnologijų kryptimi

„Kai žinai kryptį, kuri domina, viskas klostosi natūraliai ir palyginti lengvai“, – sakė 34 metų A. Vaitkevičienė. Biotechnologė neslėpė, kad mokykloje biologija pernelyg nesidomėjo, bet paskutinėse klasėse sutiko kamieninių ląstelių srityje dirbantį Vilniaus universiteto Imunologijos instituto mokslininką dr. Adą Darinską. Jo darbas sužavėjo najoviškumu ir galimybėmis padėti žmonėms taikant inovatyvias technologijas. Nors tuo metu jos dar buvo mokslinių tyrimų lygio ir tik skynėsi kelią, palyginti su dabartine sparčia plėtra.

2000 metais Agnė įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti molekulinės biologijos. Baigusi bakalauro studijas, nusprendė padaryti pertrauką, kad išsiaiškintų, kokia kryptimi norėtų toliau eiti. Vienus metus gyveno ir dirbo Airijoje. Grįžusi į Lietuvą įsidarbino Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Po metų buvo pakviesta į ką tik susikūrusį Kamieninių ląstelių banką.

„Naudingos buvo ir bioteisės studijos Mykolo Romerio universitete. Per daugiau kaip dvejus metus įgijau sveikatos teisės ir bioetikos žinių, labai reikalingų dirbant su inovatyviomis technologijomis. Tačiau studijų nebaigiau, nes supratau, kad bioteisės magistro laipsnis man nėra būtinas, ir jau žinojau, ką turiu toliau studijuoti“, – pasakojo pašnekovė.

Įstojusi į Barselonos universitetą Katalonijoje, Agnė gilinosi į organų, audinių ir ląstelių transplantacijos technologijas. Šioje srityje Ispanija yra stipriausia – lyderė pasaulio mastu. Agnė Ispanijoje atliko ir praktiką – ligoninėse ir valstybiniuose audinių bankuose, kur plėtojamos ląstelių technologijos, pažangūs, naujoviški terapijos būdai.

Pusantrų metų magistrantūros studijos derintos su darbu Kamieninių ląstelių banke Lietuvoje. Ten jau buvo užšaldomos ir saugomos kamieninės ląstelės galvojant apie jų panaudojimą gydymui, kai ištobulės technologijos.

Perkrauta imuninė sistema

„Apie tokias technologijas ir mąstėme su dr. A. Darinsku. Žinojome, kad daug pacientų važiuoja gydytis į užsienį – Vokietiją, Didžiąją Britaniją, JAV – ir moka didelius pinigus. Norėjome, kad tokios paslaugos būtų prieinamos Lietuvoje ir kainuotų pacientams gerokai pigiau“, – sakė 2014 metais įkurtos biotechnologijų įmonės „Froceth“ (ang. frozen cell therapy – šaldytų ląstelių terapija) direktorė.

„Froceth“ komanda, bendradarbiaudama su partneriais Čekijoje ir Austrijoje, savo veiklą pradėjo nuo imunoterapijos. Vienas tikslų buvo naudojant paties paciento, sergančio vėžiu, ląsteles perprogramuoti jo imuninę sistemą, dažniausiai nuslopintą arba apgautą klastingos ligos.

Kaip pasakojo biotechnologė, vėžinių ląstelių yra kiekvieno žmogaus organizme, tačiau imuninė sistema jas sunaikina. Kai nepajėgia to daryti, žmogus suserga vėžiu. Perprogramuotos imuninės sistemos ląstelės vėl gali atpažinti ir atakuoti organizmą užpuolusią ligą.

Lietuvoje ši technologija prieinama nuo 2016 metų – taikoma klinikose Vilniuje ir Klaipėdoje. Gydymas kol kas nėra kompensuojamas, bet kaina gerokai mažesnė nei Vokietijoje ar Austrijoje, o rezultatai prilygsta ar net geresni nei užsienyje gydytų pacientų. Preparatas su gydymu kainuoja iki 7 tūkst. eurų, kai užsienyje preparatas be gydymo – mažiausiai 30 tūkst. eurų.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tačiau ši terapija, kaip pabrėžė A. Vaitkevičienė, tinka ne visiems, ir sprendžia gydytojas, ar skirti ją kaip papildomą gydymą šalia standartinio. Pernai inovatyvus gydymas taikytas daugiau kaip 50 pacientų Lietuvoje. Nemažai jų atvyksta iš užsienio – Latvijos, Vakarų Europos, Azijos šalių.

Kita vertus, technologijos nuolat tobulėja, atsiranda vis naujų metodų. Pavyzdžiui, „Froceth“ komanda kartu su Nacionaliniu vėžio institutu dabar vykdo mokslinį tyrimą, skirtą vėžio imunoterapijai pagerinti, kad ji būtų dar veiksmingesnė. Projektas finansuojamas ES lėšomis.

Kamieninių ląstelių galia

Kita „Froceth“ kryptis – kamieninių ląstelių terapija. Šioje srityje pradėta dirbti taip pat nuo 2014 metų. Už atsinaujinimą atsakingų kamieninių ląstelių yra daugelyje mūsų organizmo audinių. Terapijai svarbus kamieninių ląstelių šaltinis – riebalinis audinys. Ten jų gausu ir jas patogu paimti. Lietuvoje kamieninės ląstelės iš riebalinio audinio naudojamos tiek kremzlinio audinio regeneracijai, tiek grožio terapijai, tiek smulkiosioms kraujagyslėms atkurti.

Pernai „Froceth“ dalyvavo atliekant tyrimą, skirtą smulkiųjų kraujagyslių sistemai atkurti naudojant kamienines ląsteles. Iš viso 15 pacientų, kurių galutinė diagnozė buvo kritinė galūnių išemija ir grėsė amputacija, pamėginta pritaikyti kamienines ląsteles iš jų pačių riebalinio audinio. Kraujagyslių sistemą pavyko atkurti 13 tyrimo dalyvių. Šia tema publikuotas ir mokslinis straipsnis tarptautiniame žurnale.

Judant su pasauliu kartu

Įmonėje „Froceth“ dirba 17 žmonių. Keturi jų – biomedicinos mokslų daktarai, tiek pat gydytojų, nemažai biomedicinos mokslų krypties magistrantų. Bendrovės Mokslinių tyrimų skyriuje magistrai ir doktorantūroje studijuojantys studentai vykdo mokslo tiriamuosius darbus kartu su „Froceth“ mokslininkais.

„Siekiame įgyvendinti Lietuvoje naujausias technologijas, todėl esame orientuoti į mokslą ir glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis Lietuvoje, kad neatsiliktume nuo pasaulio, judėtume kartu. Kitas dalykas – technologijų perkėlimas į praktiką, kad jos būtų prieinamos pacientams Lietuvoje, neliktų tik moksliniuose straipsniuose, nebūtų perduodamos užsieniui ir ten taikomos“, – vardijo „Froceth“ vadovė.

Inovatyvias technologijas ne taip paprasta įgyvendinti – ilgai užtrunka ir jos yra brangios.

Pasak A. Vaitkevičienės, įkurti įmonę ir pradėti veiklą verslo požiūriu nėra sunku. Daugiausia iššūkių kelia pasirinkta sritis – inovatyvios terapijos technologijos. Kas nauja – smarkiai reguliuojama, ir yra daug įvairių niuansų. Kita vertus, naujausias technologijas ne taip paprasta įgyvendinti. Ilgai užtrunka, ir jos yra brangios.

„Tačiau domimės, kas vyksta reguliacijos srityje Europoje. Yra daug naujienų, jos pamažu ateina ir į Lietuvą, – kalbėjo biotechnologijų įmonės „Froceth“ direktorė. – O kad netrūktų specialistų – biotechnologijų sektoriuje jų visada reikia – stengiamės patys užsiauginti, jauniems žmonėms suteikti žinių ir įgūdžių.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"