Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Su gydytojo išrašytu receptu – į parduotuvę ir degalinę 

2019 vasario 5 d. 12:00
Turėdami gydytojų išrašytus receptus, dabar kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pacientai gali įsigyti vien vaistinėse.
Turėdami gydytojų išrašytus receptus, dabar kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pacientai gali įsigyti vien vaistinėse.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi dar vieną pasiūlymą, kurį įgyvendinus pacientai esą dar daugiau sutaupys. Siekiama, kad kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones jie galėtų pirkti ne tik vaistinėse, bet ir kitur, kur jomis prekiaujama.

Tam, kad už medicinos pagalbos priemones Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis būtų galima mokėti ir, pavyzdžiui, prekybos tinkluose, ir degalinėse, reikėtų pakeisti Sveikatos draudimo bei Farmacijos įstatymus. Teritorinės ligonių kasos su prekybininkais (ne tik su vaistininkais) galėtų sudaryti sutartis dėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamų kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pardavimo.

Įsigydami minėtas priemones ne tik vaistinėse, pacientai per metus išleistų iki 180 tūkst. eurų mažiau. Mat manoma, kad tokia galimybė padidintų prekiaujančiųjų medicinos pagalbos priemonėmis konkurenciją, todėl šios galėtų pigti.

Planuojama, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Didintų konkurenciją

Į kompensuojamųjų sąrašą šiuo metu įrašyta apie 20 medicinos pagalbos priemonių grupių. Tai priemonės (sauskelnės, įklotai, tvarsčiai, pleistrai, akiniai ir pan.), kuriomis apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali naudotis patys namų sąlygomis be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos. Turėdami gydytojų išrašytus receptus, pacientai dabar jų gali įsigyti vien vaistinėse, nes teritorinės ligonių kasos tik su jomis yra sudariusios sutartis dėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamų kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pardavimo. Tačiau minėtomis priemonėmis prekiaujama toli gražu ne tik vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga akcentuoja, kad pastebėta, jog vaistinės, teikdamos paraiškas dėl medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensuojamųjų kainyną, kasmet pateikia vis didesnes jų kainas, nors priemonės – tos pačios. Vaistinės tai motyvuoja pasikeitusia ekonomine padėtimi. „Tačiau pastebime, kad jei ta pati kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė parduodama kitur – parduotuvėse, internete, net pritaikius didesnį – 21 proc. PVM tarifą (o ne lengvatinį 5 proc., kaip kompensuojamajai medicinos pagalbos priemonei), galutinė pardavimo kaina gyventojui yra mažesnė nei į kompensuojamųjų priemonių kainyną įrašytų galutinė pardavimo kaina vaistinėse“, – aiškina ministras.

Todėl siūloma keisti dabar galiojančią tvarką ir leisti sutartis dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sudaryti ne tik su vaistinėmis, bet ir kitais pardavėjais. Taip pacientai turėtų galimybę įsigyti minėtų priemonių ne tik vaistinėse, o padidėjus konkurencijai turėtų mažėti jų kaina ir paciento mokama priemoka. Skaičiuojama, kad jei priemoka dėl didesnės konkurencijos sumažėtų 10 arba 20 proc., pacientai sutaupytų apie 90 tūkst. –180 tūkst. eurų.

Pacientams – į naudą

Marijampolietė Virginija K., slauganti abu senyvus tėvus, jiems kas mėnesį perka kompensuojamas sauskelnes ir kitokias slaugos priemones. „Kai kurių sauskelnių galima rasti kai kuriuose prekybos centruose, tačiau toli gražu ne visų. O jei jos ir būtų pardavinėjamos, su kuo galėtume pasitarti pirkdami? Su prekybos centro pardavėjomis? Tačiau jei tokias priemones pardavinėtų nusimanantis specialistas, būtų gerai“, – teigė marijampolietė.

Jei iš tiesų būtų liberalizuota prekyba kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis, gali būti, kad kai kurie degalinių tinklai savo parduotuvėse pasistengtų turėti ir šių prekių. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pirmiausia tokių prekių atsirastų šalia gyvenamųjų rajonų esančiose degalinėse. „Miestuose, kur yra daug gyventojų, tokios galimybės neatmesčiau. Bet pirmiausia reikia sulaukti, kad būtų priimti visi tam reikalingi teisės aktai“, – sakė D. Jokšienė.

„Rimi Lietuva“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė taip pat palankiai vertino pasiūlymus liberalizuoti prekybą medicinos priemonėmis, išplečiant asortimentą. „Tai padės pirkėjams lengviau įsigyti reikiamų prekių“, – pabrėžė ji.

Bumo nėra

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimai, atveriantys galimybę tam tikrais nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Prekiauti galima tais nereceptiniais vaistais, kurie yra įtraukti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintą sąrašą. Tačiau kol kas degalinėse ar parduotuvėse jų dar beveik nematyti.

D. Jokšienės teigimu, vaistų sąrašai, licencijų gavimo tvarka bei kiti reikalingi teisės aktai buvo patvirtinti tik praėjusių metų pabaigoje, todėl prekybą vaistais degalinės pradės tik nuo vasario. Ir, beje, ne visos.

Pardavinėti nereceptinius vaistus savo tinklo parduotuvėse ketina ir prekybos tinklas „Iki“. Kaip teigė šio prekybos tinklo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, tai bus padaryta, kai tik bus gauta licencija bei suformuotas pirkėjams tinkamiausias asortimentas. Sprendimą prekiauti nereceptiniais vaistais jau yra priėmęs ir prekybos tinklas „Maxima“. Kiti prekybos tinklai tokią galimybę dar svarsto. „Šiuo metu jau prekiaujame maisto papildais – žuvų taukais, kai kuriais vitaminais, pastilėmis gerklei. Taip pat svarstome galimybę įgyvendinti prekybą nereceptiniais vaistais. Tačiau turime išspręsti dar vieną problemą – prekybos centruose nereceptiniais vaistais galima prekiauti tik aptarnaujant parduotuvės darbuotojui. Todėl turime surasti sprendimą, kad pirkėjui iš tiesų būtų patogu prekybos centre įsigyti ir leistinų vaistų“, – tvirtino „Rimi Lietuva“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė G. Buivydienė.

Ne tie prioritetai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad SAM iniciatyva liberalizuoti prekybą kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis gali tapti dar vienu akmeniu į smulkiųjų regionuose veikiančių vaistinių daržą. „Akivaizdu, kad sumažės medicinos pagalbos priemonių pirkimas vaistinėse. Tai labai sumažins jų apyvartą, mažės pelningumas. Todėl vaistinės bus priverstos didinti kitokių medicinos pagalbos priemonių bei vaistų kainas. Beje, taip jau nutiko pertvarkius prekybą kompensuojamaisiais vaistais. Pastebėta, kad jų kainos labai išaugo“, – aiškino parlamentaras.

Jis neabejojo, kad vadinamosios tinklinės vaistinės išliks, nes jos turi daugiau galimybių koreguoti tiek vaistų, tiek medicinos priemonių ir kitokių prekių kainas. Tuo metu smulkiosios, ypač esančios nedideliuose miestuose ir miesteliuose, gali ir neišsilaikyti. „Galbūt iš tiesų norima sunaikinti paskutines smulkiąsias vaistines? SAM netinkamai dėlioja prioritetus“, – piktinosi Seimo narys.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika