Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sojos produktai: pavojus sveikatai ar visavertis baltymų šaltinis? 

Emilija Miliauskė ("Kuras kūnui"), vlmedicina.lt
2019 sausio 9 d. 15:50
pixabay.com nuotrauka

Soja ir jos produktai – ypač dažnai aptariamas produktas. Vieni tvirtina, kad tai puikus baltymų šaltinis veganams ir vegetarams, kurie nevalgo mėsos. Kiti sako, kad soja yra didžiulis priešas mūsų organizmui. Kaip yra iš tiesų?

Sojos pupelės, tofu, varškė ir kiti produktai ypač dažnai vartojami, kuomet atsisakoma gyvulinės kilmės baltymų. Svarbu žinoti tai, kad soja yra vienas iš nedaugelio gamtos sukurtų produktų, kuriuose yra visos nepakeičiamos amino rūgštys. Tai visaverčiai augaliniai baltymai, kaip ir bolivinė balanda, kanapių sėklos ir baltymai bei ispaninio šalavijo sėklos.

Žinoma, negalime sakyti, kad soja atstoja mėsą, nors joje visos nepakeičiamos amino rūgštys ir gausu baltymų, augalinių baltymų pasisavinimo koeficientas yra žemesnis nei gyvulinių baltymų. Pavyzdžiui, kiaušinio baltymo pasisavinimo rodiklis yra aukščiausias ir gali siekti net 95–100 proc., paukštienos – apie 80 proc., o sojos produktų tik 50–60 proc.

Soja tikrai turi minusų. Ir tai nėra genetiškai modifikuoti produktai. Šiandien mūsų prekybos centruose sojos produktai žymimi ženklu „be GMO“ (genetiškai modifikuoti produktai), tačiau tai tik viena medalio pusė. Sojose gausu Omega 6 riebalų rūgščių ir labai mažai Omega 3. Toks riebiųjų rūgščių disbalansas kelia uždegimines reakcijas organizme. Omega 6 ir Omega 3 santykis sojos produktuose vidutiniškai yra 51 su 6 !

Didžiausios sveikatos institucijos (tarp jų ir Pasaulio sveikatos organizacija) rekomenduoja 5:1 ar mažesnį santykį, kad būtų pasiektas organizmo balansas. Esant disbalansui organizme kyla uždegiminiai procesai. Omega 6 perteklius siaurina kvėpavimo takus, kraujagysles, didina kraujo krešumą, yra siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika, diabetu, artritu, nutukimu, astma, įvairiomis alergijomis ir t. t. Omega 6 perteklius kaupiasi gausiai vartojant ne tik soją, bet ir augalinius aliejus (ypač saulėgrąžų), grūdus ir jų produktus, sėklas ir riešutus (išskyrus linų sėmenis ir ispaninio šalavijo sėklas) ir kitus ankštinius produktus.

Svarbu ir tai, kad sojose yra daug fitoestrogenų, kuriuos organizmas atpažįsta kaip estrogenus (moteriškus hormonus). Puiku, jei soja ar jos produktai yra vartojami moterų menopauzės laikotarpiu, tačiau nesant estrogenų trūkumo, per dažnas šių produktų vartojimas gali sukelti daugiau žalos negu naudos.

Taigi yra dvi pusės. Viena – fitoestrogenai ir Omega 6 perteklius, o kita – visos amino rūgštys ir augalinės kilmės baltymai. Valgyti ar nevalgyti sojos ? Nereikėtų pulti į kraštutinumus. Jeigu nevalgote mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, kartais soja gali būti puikus baltymų šaltinis. Baltymai mūsų kūnui labai reikalingi. O fitoestrogenai gali būti itin naudingi moterims vyresniame amžiuje. Žinoma, soja neturėtų būti valgoma kasdien ir itin dideliais kiekiais. Kartais renkantis šiuos produktus organizmas tikrai susitvarkys su neigiamomis sojos ir jos produktų pusėmis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"