Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Privėmimo karai 

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mes vis dar nesuprantame, kam reikalingas skubios pagalbos skyrius. Dažnas tautietis žodį „skubus“ priima kaip esminį, o tai, kad ten teikiama tik būtinoji pagalba, paprasčiausiai ignoruoja.

Eilinis budėjimas sekmadienį, o priėmimo skyrius primena eilinę dieną poliklinikoje. Ne, tai ne magnetinės bangos, ne mėnulio fazės ir pacientų, kuriems reikia būtinosios pagalbos ne daugiau, nei kitomis dienomis, tiesiog prijomniką užkiša #avdrugtamchio ir #mankažkaipneramu personos.

Atskira faunos rūšis, kuri prieš šventes ar atostogas bando „prakišti“ savo gyvenimo saulėlydį pasitinkančius tėvus ir senelius į ligoninę, kad šie netrukdytų šventės švęst, tarsi jie būtų kalti vien dėl to, jog vis dar nenumirė.

Sekmadienius labai mėgsta ir tam tikra emigrantų kategorija. Tie, kurie atvažiuoja pasitikrinti sveikatos į Lietuvą, nes nepasitiki babajais, o tiksliau, savo chiken factory žodynu nesugeba paaiškinti, ko gi atsibeldė pas gydytoją. Čia tie, kur uždirba milijonus, rašo piktus straipsnius apie tėvynę, kurie nemoka mokesčių, bet paprašius susimokėti į kasą kelis pinigus, pratrūksta plūstis, kokia šūdina Lietuva ir kad visame pasaulyje (kuris apsiriboja vienu rytų Londono rajonu šeštojoje zonoje) tokio bezpridielo nėra.

Mane liūdina, kad priėmime neproporcingai didelė masė žmonių nesuvokia arba nenori suvokti (nes taip yra patogiau), kad čia medicininė pagalba teikiama avarijose nukentėjusiems, nukritusiems iš didelio aukšto, maišelyje atsivežantiems rankas ir pirštus, durtiems, šautiems, besiraitantiems dėl inkstų ar tulžies pūslės akmenligės priepuolių, insulto, infarkto, traukulių ištiktiems, bandantiems nusižudyti ligoniams. Ir taip, man visai neįdomūs jūsų trečią savaitę trunkantys nugaros skausmai, vakarais tinstančios kojos, užkietėję viduriai, sloga, pablogėjusi klausa ir panašiai. Maximum, ką galiu pasiūlyti, Diclac į užpakalį ir iškviesti taksi, kuris jus parveš namo, ir tik tada, kai baigsiu su rimtesniais ligoniais. Man keista, kad eidami pas gydytoją jūs išsigooglinat apendicito simptomus, gydymą ir operacijos variantus, bet nesugebate išgerti ibuprofeno tabletės. Važiuojate į prijomniką dėl skaudančių sąnarių, aukšto spaudimo, cukraligės, nors būtų keista, jei šitų problemų nebūtų, nes sveriate arti 150 kilogramų. Geriau pagooglinkit mitybos planus.

SAM įsakymas leidžia apmokestinti kiekvieną, kuris kreipiasi į skubios pagalbos skyrių ne dėl būtinosios pagalbos, todėl kitą kartą vykdami pasitikrinti į priėmimą pasiimkite ne tik sumuštinių, bet ir piniginę. Iki pasimatymo!

Tekstas pirmą kartą publikuotas ČIA

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"