Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pertvarkos girnose – vaikų ligų gydytojai 

2018 spalio 3 d. 10:20
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atnaujinti užmojai pirminės sveikatos priežiūros srityje atsisakyti pediatrų paslaugų ir vaikų gydymą patikėti šeimos gydytojams kelia šoką šalies pediatrams. Jų teigimu, dėl šios pertvarkos vaikai nesulauktų tinkamos pagalbos, nes šeimos gydytojų, ypač regionuose, sparčiai mažėja, o jų kvalifikacija netapati pediatrų kvalifikacijai.

Šalies medikai jau kurį laiką aptarinėja idėją visą pirminę sveikatos priežiūrą sutelkti šeimos gydytojų rankose. Įgyvendinus tokį sumanymą, poliklinikų pirminėje grandyje neliktų vaikų ligų gydytojų, nebent jie dirbtų vienoje komandoje su vidaus ligų gydytoju, chirurgu ir ginekologu. Pediatrai su tuo sutikti nelinkę.

Pediatrai įsitikinę, kad pertvarka pakenktų ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas, jei būtų priimtas sprendimas dėl tokios pertvarkos, tai būtų didžiulis žingsnis atgal, jis pakenktų ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Išaugtų ne tik pacientų skaičius, bet ir šeimos gydytojams tektų dar gerokai pasitobulinti, kad jie išmanytų visas galimas vaikų ligas, mažųjų raidą ir kitus jų vystymosi niuansus.

„Jau dabar šeimos gydytojams yra sudėtinga aprėpti didžiulį naujos informacijos kiekį, todėl siūlome pasilikti prie dabartinio modelio, kai šalia šeimos gydytojų dirba pediatrai. Reikia atsisakyti puoselėto sumanymo visą pirminę žmogaus sveikatos priežiūrą patikėti tik šeimos gydytojui“, – sakė V. Urbonas.

Neabejojama, kad šeimos gydytojų darbo krūviai dar labiau padidės, jei jie turės gydyti ir vaikus. / „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka
Neabejojama, kad šeimos gydytojų darbo krūviai dar labiau padidės, jei jie turės gydyti ir vaikus. / „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Apie būtinybę išsaugoti pediatrus šeimos gydytojo komandoje pediatrai kalbėjosi ir su dabartine SAM vadovybe, ir su ankstesniais sveikatos politikais, Seimo nariais, tačiau kol kas bendraminčių tarp valdančiųjų nesurado.

Būtina išlaikyti

Europos pediatrų akademijos valdybos narys profesorius Arūnas Valiulis įsitikinęs, kad sumanymas iš pirminės sveikatos priežiūros srities eliminuoti pediatrus nieko gero neduotų. Ten, kur pirminėje grandyje nėra pediatrų (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje), jų niekada ir nebuvo. Bet, tarkime, Italijoje, Vokietijoje pediatrai išlaikomi toliau. Todėl ir Lietuva neturėtų būti išimtis – pediatrija pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turėtų išlikti.

„Reikėtų kalbėti ne tik apie paslaugų vaikams kokybę, bet ir apie perteklinę hospitalizaciją, kurios nebūtų išvengta, bei kitus veiksnius. Kitų šalių patirtis rodo, kad ten, kur pediatrijos nėra pirminėje sveikatos priežiūros srityje, vaikų sveikatos priežiūrai išleidžiama gerokai daugiau lėšų, nei tose valstybėse, kuriose pediatrai vaikų sveikata rūpinasi nuo pat pradžių“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Valiulis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot jo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną paprastą faktą – pediatrai vaikų ligas studijuoja penkerius metus, šeimos gydytojai – tik apie 4–6 mėnesius.

Blogėtų paslaugų kokybė

Pediatrams pritarė ir poliklinikų vadovai. Anot sostinės Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko, jei iš tikrųjų būtų nuspręsta vaikų ligų gydymą patikėti šeimos gydytojams, didžiuosiuose miestuose pablogėtų paslaugų kokybė. Be to, tiek daugelis tėvų, tiek patys medikai savo vaikams ar anūkams linkę rinktis vaikų ligų gydytoją, o ne šeimos gydytoją.

Arūnas Valiulis: „Pediatrai vaikų ligas studijuoja penkerius metus, šeimos gydytojai – tik apie 4–6 mėnesius.“

„Matėme, jog sistema tikrai neveikia gerai. Dėl šios priežasties Antakalnio poliklinikoje išsaugojome vaikų ligų gydytojus ir dėl to mūsų polikliniką aktyviai renkasi vaikų tėvai. Pagal prisirašiusius pacientus Vilniaus mieste turime daugiausia vaikų“, – pasakojo E. Navickas.

Jo tikinimu, vaikų ligų gydytojų paslaugų atsisakymą „užprogramavo“ darbo apmokėjimo tvarka. Vidutiniškai vieno šeimos gydytojo apylinkei priklauso 1550 pacientų, už kiekvieną pacientą gydytojui yra mokama pagal nustatytą įkainį. Vaikų ligų gydytojo apylinkė visada būdavo formuojama mažesnė – apie 950 pacientų. Taip būdavo užtikrinama, jog vaikas gaus daugiau dėmesio ir per vieną vizitą bus išspręstos visos su sveikata susijusios problemos.

Nuo gegužės nereglamentuojant apylinkių dydžių ir nustačius naujus įkainius už prisirašiusius pacientus, vaikų nuo 0 iki 17 metų įkainiai susideda iš dviejų dalių – bazinės kainos ir laikinojo kompensacinio priedo. Šis priedas leidžia vaikų ligų gydytojui uždirbti panašiai, kaip ir šeimos gydytojui, nors pediatrų apylinkės mažesnės.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

„Viskas lyg ir gražu, tačiau žodis „laikinas“ dažniausiai reiškia, jog priedas gali būti bet kada panaikinamas. Tokiu atveju vaikų ligų gydytojas, turėdamas mažesnę apylinkę, nukentės finansiškai ir bus priverstas persikvalifikuoti“, – aiškino E. Navickas. Jis pabrėžė, kad gydytojams, dirbantiems mažose apylinkėse, kuriose dominuoja vaikai, nuo kitų metų atlyginimas gali mažėti ir pagal rugpjūčio 31 dieną pasirašytą Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį. Pagal šioje sutartyje pateiktą atlyginimų skaičiavimo tvarką, atlyginimas mažėtų beveik 200 eurų.

Sprendimų dar nėra

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos tikinimu, dabartinė SAM vadovybė dar nepriėmė jokių sprendimų, kurie užkirstų kelią šiuo metu poliklinikose dirbantiems vaikų ligų gydytojams dirbti toliau.

„Neabejoju, kad šiuo metu pirminėje grandyje dirbantys vaikų ligų gydytojai yra puikūs specialistai, kurie myli vaikus ir mokėsi būtent šios specialybės, tad gali suteikti kuo puikiausias paslaugas. Vis dėlto jau nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo pasirinkta kryptis, kad būtent šeimos gydytojas turėtų rūpintis visų gyventojų pirmine asmens sveikatos priežiūra“, – aiškino jis.

Anot ministro, medikus rengiančios aukštosios mokyklos jau daug metų šeimos gydytojus moko taip, kad jie galėtų pasirūpinti tiek vaikais, tiek suaugusiaisiais. Nors šeimos gydytojų profilis yra kur kas platesnis, kartu su kitų specialistų komanda dirbantys vaikų ligų gydytojai taip pat gali rūpintis mažaisiais pacientais – pediatrai puikiai išmano, kaip reikia gydyti pačius mažiausius visuomenės narius. Tad žmonės turi teisę pasirinkti, pas kokį gydytoją nori priregistruoti vaiką – pas šeimos gydytoją ar vaikų ligų gydytoją, dirbantį komandoje su kitais medikais. „Einama ta linkme, kad vaikų ligų gydytojai turėtų teikti antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Tai yra specializuotos paslaugos, kurios teikiamos, pavyzdžiui, ligoninėse“, – dėstė SAM vadovas.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

A. Verygos pozicijai, kad jau laikas kalbėti apie vaikų ligų gydymo perdavimą šeimos gydytojams, pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė. Anot jos, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema tam jau visiškai subrendo.

Pasigenda visumos

Seimo SRK nario konservatoriaus Antano Matulo teigimu, iš tiesų gal prieš porą dešimtmečių kuriant šeimos gydytojo instituciją planuota, kad šeimos gydytojai asmens sveikatą prižiūrės nuo pat jo gimimo iki mirties. Tačiau buvo sutarta, kad procesas vyks palaipsniui. „Dabar staiga tai padaryti tikrai nebūtų tinkamas laikas, nes šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi – šeimos gydytojų mažėja. Jei iš pirminės sveikatos priežiūros srities eliminuosime pediatrus, šeimos gydytojų darbo krūviai dar labiau padidės“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, tam, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje neliktų pediatrų, visų pirma reikėjo parengti pakankamai šeimos gydytojų ir pasirūpinti atitinkama jų kvalifikacija. Mat dabar šeimos gydytojais dažnai dirba persikvalifikavę vidaus ligų gydytojai. Jiems studijuojant vaikų ligoms buvo skiriama ne tiek jau daug dėmesio.

Arūnas Valiulis: „Pediatrai vaikų ligas studijuoja penkerius metus, šeimos gydytojai – tik apie 4–6 mėnesius.“

„Tas SAM pasiūlymas teikiamas visiškai netinkamu laiku, nes turi būti taikomos kompleksinės priemonės, kaip sveikatos priežiūros sistemą padaryti efektyviau veikiančią. Iš SAM kylančios idėjos mane jau erzina – viena keičia kitą, o visumos taip ir nematyti“, – pareiškė A. Matulas.

Jis pridūrė, kad Europoje einama prie personalizuoto gydymo – gydytojui suteikiama teisė kartu su pacientu individualiai spręsti, koks jam reikalingas gydymas ir tyrimai. Lietuvoje esą bandoma visus gydyti vienodai – pigiausiais vaistais, taikant tas pačias gydymo metodikas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"