Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Norvegiškas požiūris: narkomanai – ne nusikaltėliai, o ligoniai 

2018 lapkričio 27 d. 15:00
pixabay nuotraukos

„Svarbu žmones gydyti, o ne juos bausti“, – apie narkotikų vartojančius asmenis sakė Norvegijos parlamento narys Carlas-Ericas Grimstadas. Jis įsitikinęs, kad priklausantieji nuo narkotikų turi sveikatos problemų, o ne yra nusikaltėliai.

Per Lietuvos Seime surengtą konferenciją apie psichoaktyvių medžiagų reformą Norvegijos parlamentaras, liberalų partijos narys Carlas-Ericas Grimstadas teigė, kad jau daugelį metų jo šalis figūravo tarp tų Europos valstybių, kuriose – daugiausia perdozuojama narkotikų.

Norvegijos parlamentaras: įstatymai tinkami tada, kai pavyksta sumažinti narkotikų vartotojų skaičių ir mirčių dėl narkotikų skaičių.

„2016 metais Norvegijoje nuo perdozavimo mirė 266 žmonės, man atrodo, jei lygintume skaičius su Lietuva, išeitų panašiai, – per renginį sakė politikas. – Daugiau kaip 50 metų laikėmės labai griežtos narkotikų kontrolės politikos, baudžiama griežtomis bausmėmis – įkalinimu.“

Pasak Grimstado, liberalų partija pasirengusi keisti tokią situaciją. „Mes manome, kad svarbu žmones gydyti, o ne juos bausti, – teigė norvegas. – Būtent todėl norėjome pakeisti Norvegijos įstatymus, susijusius su narkotikais. Mes manome, kad narkotikų vartojimas nėra baudžiamas nusikaltimas. Turime teikti pagalbą tokiems žmonėms, užuot sodinę juos į kalėjimus.“

Griežti įstatymai nepadėjo

Politikas klausė: kas rodo, kad įstatymai dėl narkotikų tinkami? Ir paaiškino: įstatymai tinkami tada, kai pavyksta sumažinti narkotikų vartotojų skaičių ir mirčių dėl narkotikų skaičių.

„Manau, kad 50 metų sodindami žmones į kalėjimus, tik parodėme, kad mūsų įstatymai neveikė, – teigė Grimstadas. – Privalome nustoti kalbėti apie žalos mažinimą, turime pradėti gydyti žmones nuo narkotinės priklausomybės, užuot baudę. Manau, kad žmogaus orumas privalo išlikti sąrašo viršuje. Žmonės nepasirenka tapti priklausomais nuo narkotikų, gyventi pagriovyje, kad su jais elgtųsi, kaip su šiukšlėmis. Jie dėl įvairiausių priežasčių atsiduria visuomenės pakraščiuose. Dažnai taip nutinka todėl, kad jų niekas negydo.“

Norvegas įsitikinęs, jog labai svarbu atsižvelgti į individualią kiekvieno narkomano situaciją. Taip pat labai svarbu užtikrinti prevenciją, gydymą, mažinti žalą ir rūpintis priežiūra po gydymo. „Tai skirtingi dalykai, todėl tikslas turėtų būti pasiūlyti kiek įmanoma daugiau gydymo galimybių, padėti kiek įmanoma daugiau žmonių“, – sakė Grimstadas.

Baudos ir bausmės – beprasmės

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak Norvegijos politiko, seniai buvo bandoma situaciją keisti, keičiant įstatymus, bet vis nepavykdavo to padaryti. Galiausiai po ilgiausių diskusijų, išsakant daug argumentų, pavyko pasiekti pokyčių.

„Praėjusį rudenį pavyko priimti tinkamą įstatymą, – sakė norvegų liberalas. – Būtent su tuo įstatymu į oficialią politiką pavyko įtraukti daug mūsų pasiūlymų, dėl kurių anksčiau buvo balsuojama „prieš“.

Grimstado teigimu, Norvegijos vyriausybė siekia pakeisti visuomenės požiūrį į nelegalius preparatus vartojančius žmones. „Kad tinkamai reaguotų ne tik sveikatos, bet ir teisingumo sektorius, mūsų vyriausybė ėmėsi žingsnių, – sakė jis. – Labai svarbu užtikrinti žiniomis grįstą politiką apie psichotropines medžiagas, kad būtų mažinama jų daroma žala. Labai svarbu padėti tiems žmonėms, kurie jau turi priklausomybę, tiems, kuriems gali išsivystyti priklausomybė, tiems, kuriems kyla grėsmė pradėti vartoti psichotropines medžiagas.“

Norvegijos parlamento narys Carlas-Ericas Grimstadas. "YouTube" stopkadras
Norvegijos parlamento narys Carlas-Ericas Grimstadas. "YouTube" stopkadras

Svečio teigimu, reformos Norvegijoje esmė yra susijusi su tuo, kad žmonės, pradėję vartoti narkotikus, turi sveikatos problemų, o ne yra nusikaltėliai. Todėl piniginės baudos ar laisvės atėmimo bausmės yra visiškai beprasmės, jos tik dar labiau marginalizuoja narkotikų vartotoją.

Norvegų politiko žodžiais, narkotikų vartojimas pramogai dažnai laikomas nusikaltimu, tai darantys žmonės persekiojami teisėtvarkos pareigūnų. Tačiau siekiant pozityvių rezultatų, derėtų užtikrinti visuomenės švietimą. Aiškinti, kad narkotikus vartojantys žmonės nėra nusikaltėliai, o turi psichologinių problemų. „Svarbu neįtraukti jų į teisėtvarkos mėsmalę, bet padėti jiems išsikapstyti“, – įsitikinęs Grimstadas.

Reforma – tarsi socialinis eksperimentas

Norvegas pažymėjo, kad neteisėtos psichotropinės medžiagos yra tos, už kurias baudžiama. Tačiau, jei apskritai viskas būtų uždrausta, tuo nieko nebūtų pasiekta.

„Kad situacija keistųsi, reikia sekti Kanados, Urugvajaus, devynių Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu. Ten leidžiama savo reikmėms nedideliais kiekiais auginti kanapes namie, – sakė Grimstadas. – Portugalija dekriminalizavo narkotikų vartojimą asmeniniams tikslams 2001 metais. Tad bandysime pasinaudoti ir šios šalies patirtimi, kad galėtume įgyvendinti pokyčius Norvegijoje. Anksčiau Portugalijoje buvo labai daug narkotikus vartojančių žmonių, daug perdozavimo atvejų. Dabar – 2016 metais Portugalijoje nuo perdozavimo mirė 47, o Norvegijoje – 266 asmenys. Skirtumas milžiniškas.“

Grimstadas pasakojo, kad Norvegijoje įsteigtas komitetas, turintis padėti įgyvendinti reformą narkotikų vartojimo srityje. Įtraukti sveikatos, policijos sektoriai, žmones, turinčius narkotikų vartojimo patirties. Jis sakė, kad ši reforma Norvegijoje – tarsi socialinis eksperimentas. Norvegų politikas tikisi, kad po penkerių metų sugrįš į Lietuvą ir pasakos, kaip sekėsi ją įgyvendinti.

„Labai tikiuosi, kad po penkerių metų mes taip taip būsime įgyvendinę reformą“, – po norvego pasakojimo komentavo konferencijos „Psichoaktyvių medžiagų reforma: bausti negalima, padėti?“ organizatorė, Lietuvos politikė Aušrinė Armonaitė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"