Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nesveikas maistas: drausti negalima leisti 

2018 spalio 14 d. 12:00
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė pabrėžė, kad vaikams gerą pavyzdį turi rodyti tėvai – jie patys turi valgyti tinkamą maistą, o svarbiausia - juo mėgautis.
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė pabrėžė, kad vaikams gerą pavyzdį turi rodyti tėvai – jie patys turi valgyti tinkamą maistą, o svarbiausia - juo mėgautis.
"Mamos žurnalo" nuotrauka

Dauguma tėvų pavadinime kablelį dėtų po žodžio „drausti“. Ir labai apsiriktų. Kaip rodo naujausi tyrimai, jei nenorime, kad vaikai nutuktų, turime jiems leisti ragauti saldumynų ir nesveiko maisto. Apie naują mitybos kryptį, pavadintą „atsakingas maitinimas“, kalbamės su gydytoja dietologe Lina Barauskiene.

– Gydytoja, regis, apie vaikų mitybą jau viską žinome, bet štai ima ir atsiranda dar naujesnė teorija. Kodėl?

– Nutukimą paskelbus raudonojo lygio pavojumi, pasaulio medikai ir mitybos specialistai ieško „priešnuodžių“, atliekami tyrimai, stebėjimai, tad atsiranda naujų teorijų ir metodikų. Lietuvai šie patarimai labai aktualūs, nes naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas paskelbė, jog mūsų šalis patenka į labiausiai nutukusių Europos šalių penketuką. Dešimtukas atrodo taip: 1. Turkija – 31,2 proc., 2. Malta – 28,9 proc., 3. Jungtinė Karalystė – 27,8 proc., 4. Vengrija – 26,4 proc., 5. Lietuva – 26,3 proc., 6. Izraelis – 26,1 proc., 7. Čekija – 26 proc., 8. Andora – 25,6 proc., 9. Airija – 25,3 proc., 10. Bulgarija – 25 procentai.

Pasaulio medikus labiausiai glumina tai, kad beveik jokia nutukimo prevencija nedaro didelio poveikio – nutukusių žmonių vis tiek daugėja, nors, regis, žinome viską: ir apie kalorijas, ir apie riebalus, ir apie sveiką ar nesveiką maistą. Tad peršasi mintis, kad valgymas yra kai kas daugiau nei vien tik maistas ir kalorijos. Europos pediatrų gastroenterologų ir mitybos draugija skelbia, kad labai svarbu, ką mes valgome (vadinamasis racionas), bet ne mažiau svarbu, kaip mes valgome ir maitiname vaikus, o tai ir pavadinta atsakingu maitinimu. Ką valgyti – mes žinome, bet kaip valgyti, – vis dar ne. Ne tik mes esame atsakingi už vaiko valgymą, ne mažiau svarbus dalyvis yra ir pats vaikas.

Ryšys tarp vaiko ir maitintojo

– Papasakokite plačiau, kas yra atsakingas maitinimas?

– Atsakingas maitinimas pirmiausia reiškia abipusį ryšį tarp vaiko ir jo maitintojo. Mama turi atpažinti vaiko alkio ar sotumo, pasiruošimo valgyti ženklus ir į juos reaguoti. Sutinku, kad čia jau prasideda psichologija. Vieną atsakingo maitinimo modelių sukūrė JAV mokslininkė, mitybos specialistė, psichoterapeutė Ellyn Satter. Šis modelis vadinasi sDOR (Satter division of responsobility in feeding, liet. – maitinimo atsakomybės pasidalijimo modelis). Modelio esmė – maitinimas / valgymas yra atsakomybės pasidalijimas tarp maitintojo ir valgytojo. Maitintojai visada atsakingi už tai, kur ir kada valgys vaikas, o vaikai visada yra ir bus atsakingi už tai, kiek ir ar iš viso valgys. Šio modelio tikslas – užauginti kompetentingą valgytoją. Tai valgytojas, kuris mėgaujasi maistu ir valgymu, kuris valgo tiek daug arba tiek mažai, kiek jam reikia, kuris valgo tai, ką valgo šeima (galimos mažos išlygos), kuris prie stalo elgiasi mandagiai.

Mūsų, tėvų, atsakomybė – gebėti ant stalo patiekti sveiką maistą, kurį valgo ir svarbiausia, kuriuo mėgaujasi visa šeima, o vaikas išsirinks, ko jam šiuo metu norisi, valgys savo greičiu ir tiek, kiek jis nori. Itin svarbus yra valgymo režimas ir maloni valgymo aplinka. Tėvai turi griežtai numatyti būsimų valgymų ir užkandžių laiką.

Tyrimai rodo, kad blogai valgantys vaikai, vadinamieji nevalgiukai, nevalgo todėl, kad buvo ar yra verčiami valgyti. Mama jaudinasi, kad vaikas nevalgo, jos stresas persiduoda vaikui, ir vaikas atsisako maisto. Prasideda įvairios manipuliacijos maistu, šokiai, valgymas prie ekranų ir t. t. Arba, priešingai, tėvams atrodo, kad vaikas valgo per daug. Tada prasideda maisto porcijų mažinimas, skiedimas, produktų atranka, o būtent tai ir išreguliuoja vaiko alkio ir sotumo jausmą, tai skatina emocinį valgymą, valgymo sutrikimus, nepasitikėjimą maistu ir, aišku, nutukimą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šis sDOR modelis moko, kad reikia pasitikėti vaiko apetitu, perprasti vaiko siunčiamus ženklus. Jeigu atidžiau stebėsime, kaip valgo vaikai, pamatysime, kad kiekvienas turi savo valgymo tempą, savo suvalgomo maisto kiekį, savo valgymo ritmą. Vaikai yra labai skirtingi ir unikalūs, ir tik jie žino, kiek maisto jiems tuo metu reikia.

Naujausios bendrosios rekomendacijos mums sako, kad reikia susirūpinti (peržiūrėti jo mitybą) dėl vaiko svorio augimo, jei rodikliai perkopė 85 procentilę (anksčiau buvo 97 procentilė). O pasitikėjimu grįsta teorija (maitinimo atsakomybės pasidalijimo) sako, kad reikia netrukdyti vaikui augti, stebėti jo augimą, ir jeigu svoris auga tolygiai (nesvarbu, ar ties 97 procentile, ar ties 3) toliau sėkmingai taikyti šį modelį ir džiaugtis gyvenimu.

„Ką valgyti – mes žinome, bet kaip valgyti – vis dar ne.“

Nesveiką maistą paverčiame geidžiamu

– Minėjote, kad šis modelis leidžia vaikui duoti nesveiko maisto?

– Taip, ši teorija nurodo, kad vaikui turime duoti paragauti nesveiko maisto, tai neturi būti tabu, nes kuo labiau maistas draudžiamas, tuo labiau jo norisi. Ne taip seniai pati patarinėjau nelaikyti namie jokių saldumynų, juos slėpti, duoti tik per šventes. Dabar manau, kad tai vaikams kenkia. Vaikas turi žinoti ir suprasti, kad nėra uždrausto maisto, kad to „nesveiko“ maisto vaikas galės gauti ne per progas, o kada norės ir kokiais nori kiekiais. Tada jis to maisto nebenorės. Drausdami nesveiką maistą padarome ypač geidžiamą, nes jis tampa tarsi prizu, kurį vaikas gali gauti, kai pavalgo normalaus maisto, kai susitvarko kambarį, kai būna gimtadienis ir pan.

O kai vaikas, kuriam nesveikas maistas yra uždraustas ar labai ribojamas, jo gauna, tai valgo tiek, tarsi paskutinį kartą gyvenime. Kad taip neatsitiktų, patariama tiesiog nedrausti. Mitybos psichologė Ellyn Satter teigia, kad uždraustas maistas, o tai dažniausiai būna saldumynai ir traškučiai, turi būti įtrauktas į vaiko maisto racioną. Net desertą siūloma duoti valgymo metu ir leisti, kad vaikas jį suvalgytų tada, kada nori (valgio metu, prieš valgį ar po valgio).

Užkandžių metu irgi reikia leisti vaikui rinktis, o pasirinkimas turi būti ne tik iš daržovių ir vaisių, bet kartkartėmis – ir saldumynų, sausainių, ir ne vienas, o visa lėkštė, kad vaikui nekiltų mintis, jog tai paskutinis.

Atsivalgymo laikas

– Skamba baisiai, nes atrodo, kad vaikas persivalgys saldainių, jį pykins, teks vežti į ligoninę?

– Nieko panašaus. Tyrimai parodė, kad pirmais kartais vaikas suvalgo daugiau, negu reikėtų, bet paskui porcijos vis mažėja, kol galop ateina diena, kai vaikas nebeima saldainio, o pasiima agurką ar morką. Na kiekgi gali valgyti tą patį maistą? Prisipažinsiu, netikėjau, kad taip gali būti, bet pasitikrinau stebėdama savo vaiką. Tai veikia! Vaikas gali sakyti – noriu noriu noriu, bet kai gauna neribotą kiekį ir be jokio draudimo, paragauja ir sako: „Ačiū, jau nebenoriu.“

Tėvai klausia, kiek gali užtrukti atsivalgymo laikas? Tai tikrai netruks mėnesiais, pakaks kelių kartų, kai vaikas matys pilnas lėkštes saldumynų, ir jie nebus uždrausti. Beje, tai, ar tėvai vaikams draudžia nesveiką maistą, ar leidžia, galime pamatyti per vaikų šventes, gimtadienius. Vieni vaikai apžiūri vaišių stalą ir nubėga žaisti, o kiti, pamatę uždraustą maistą, stovi ir kemša. Būtent tokie vaikai atvežami į skubios pagalbos skyrius per Kalėdas ir Velykas, nes suvalgo didžiulį kiekį namie uždrausto maisto.

Taisyklės – visai šeimai

– Sunku patikėti, kad siūloma nebesilaikyti jokių taisyklių?

– Žinoma, taisyklių yra ir jos gana griežtos. Ir laikytis jų turi ne tik vaikas, o visa šeima. Yra daug iššūkių, kuriuos reikia įveikti, tačiau įveikus šeimos gyvenimas labai palengvėja.

Vaikai turi gauti sveiką, gerą maistą, ruoštą namie, didelę jo įvairovę. Idealu, kai ant stalo vieno valgymo metu yra iš ko pasirinkti. Tai jau yra maisto gaminimo planavimas.

Vaikams gerą pavyzdį turi rodyti tėvai – jie patys turi valgyti tinkamą maistą, bet svarbiausia – juo mėgautis. Ne deklaruoti: „Štai pažiūrėk, sūnau, valgau salotas, nes tai labai sveika“, o natūraliai mėgautis.

Ant stalo vaikas turi matyti „saugų maistą“, kurį mėgsta ir prie kurio yra pripratęs, bet kaskart jis turi ant stalo ką nors naujo išvysti ir pabandyti. Naują daržovę, naują vaisių ar garnyrą. Galima švelniai padrąsinti jį paragauti. Jeigu vaikas matys, kad tėvai tai valgo, anksčiau ar vėliau jis paragaus. Tik nereikia vaiko nei girti už tai, nei peikti.

Reikia sureguliuoti vaiko režimą, kad būtų valgoma panašiu laiku. Jeigu vaikas nenori valgyti, tegul kyla nuo stalo ir nevalgo, bet iki kito valgymo jis neturi gauti jokių užkandžių – jokio mamos iš gailesčio sutepto sumuštinio ar jogurtuko iš šaldytuvo. Užkandžiai irgi turi būti ritmingi. Tarp valgymų reikia duoti gerti tik vandens, jokių kitų užkandžių ir saldintų gėrimų. Kai susitvarko valgymo ritmas, kai vaikui pakanka maisto medžiagų, kai jis valgo tiek, kiek nori, kai saldumynai tampa neuždraustu maistu, vaikas noriai valgo, nes išalksta, ir savaime sumažėja saldumynų poreikis.

Reikia vaikui pasakoti apie maistą, kodėl vienas vertingas, kitas mažiau, kodėl draugo šeima valgo vienokius produktus, o mes galbūt kitokius. Reikia vaikams leisti padėti ruošti maistą, serviruoti stalą, mokyti etiketo ir t. t.

Valgymas turi teikti džiaugsmą nuo kūdikystės. Žmogus, kuris maitina mažą vaiką, turi būti atsipalaidavęs ir linksmas, o kai vaikas sėda prie bendro šeimos stalo, turi tvyroti pozityvi energija. Jokių priekabiavimų, priekaištavimų ar nurodinėjimų (suvalgei per mažai daržovių, įsidėk dar vieną kotletą).

Negalima vaiko apgaudinėti ruošiant maistą, tarkime, į kotletus įtarkuoti cukinijos ar bulvių košėje slėpti špinatus, bet vaikui meluoti, kad jų nėra. Vaikai yra protingi, o apgauti jie išsiugdys nepasitikėjimą jumis ir maistu.

– Siūlote pamiršti kalorijas?

– Viena mokslininkų grupė liepia skaičiuoti kiekius ir kalorijas. Kita stovykla tikina, kad vaikui reikia leisti augti, jokiu būdu neskaičiuoti kalorijų, nes vaiko adaptacinė sistema yra labai gera. Maži vaikai dar neturi suaugusiesiems būdingų ligų, hormonų sutrikimų, jų organizmas yra tobulas. Vieni vaikai vaikystėje būna stambūs, bet išauga, kiti – labai liesi, bet sutvirtėja. Kiekvieno kūnas yra toks ir ne kitoks, ir kūnas viską žino geriausiai. Nereikia kūnui trukdyti augti. Vaiko kūnas gali augti ties žemiausia ar aukščiausia procentile, bet tegul, netrukdykime, vadinasi, jam taip geriausia.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"