Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nerimo sutrikimai: kaip su jais gyventi? 

2018 liepos 14 d. 12:11
pixabay.com nuotrauka

Modernus pasaulis diktuoja spartų gyvenimo tempą, kelia aukštus reikalavimus. Žmonės vis sunkiau randa laiko sau: pabūti tyloje, pasirūpinti svarbiausiais savo psichologiniais poreikiais, atsiduoti giliam ryšiui su kitu žmogumi. Pasekmė – daugybė kenčiančių nuo nerimo žmonių, nesugebančių sustoti pašėlusiose „žiurkių“ lenktynėse.

„Aukštų standartų ir lūkesčių kėlimo sau ir kitiems pasekmė – nuolatinis nerimas, įtampa, baimė nepasiekti tikslų, neatitikti reikalavimų. Jei nepaisome psichinio, fizinio nuovargio signalų anksčiau ar vėliau nerimas pasiekia savo apogėjų.

Naujausia pasaulinė statistika tokia: vienkartinių panikos priepuolių patiria beveik kas dešimtas asmuo. Jei panikos priepuoliai kartojasi, yra diagnozuojamas panikos sutrikimas, o tokių asmenų yra 3–4 proc.

Žmogų ištinka panikos ataka (PA). Kai negirdime tylių varpelių, mūsų psichika pareiškia apie save galingo varpo dūžiais! O tokio siaubingo išgyvenimo nepaisyti nebepajėgiame. Paradoksas, bet, kaip teigia vokiečių psichologas Klaus Bernhardt, panikos ataka tai – psichikos paslauga mums.

Tai ženklas, kad kažką gyvenime reikia keisti. Galbūt pasirinkti vieną galimybę, pagaliau priimti sprendimą ar tiesiog kažko atsisakyti.“, – patirtimi dalijasi psichologė, psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

„Tiesą sakant, sunku įvertinti kiek daugėja nuo panikos priepuolių ir nerimo sutrikimų kenčiančių žmonių, nes diagnostikos galimybės su kiekvienais metais vis gerėja, tampa subtilesnės, keičiasi diagnozės. Pvz.: prieš kelis dešimtmečius dažnai diagnozuodavo neurasteninį asmenybės sutrikimą arba vegetodistoninį sutrikimą, apie kuriuos dabar jau pamiršome. Šiuos sutrikimus bei panikos priepuolių ir nerimo sutrikimus sieja labai panašūs patiriami simptomai.

Naujausia pasaulinė statistika tokia: vienkartinių panikos priepuolių patiria beveik kas dešimtas asmuo. Jei panikos priepuoliai kartojasi, yra diagnozuojamas panikos sutrikimas, o tokių asmenų yra 3–4 proc. PA gali ištikti bet ką nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo. Pirmieji panikos priepuoliai gali pasireikšti paauglystėje. Dažniausiai nuo jų kenčia darbingo amžiaus, veiklūs, siekiantys tikslo maksimalistai.

Panikos ataka yra ūmus, netikėtas nerimo priepuolis, pasireiškiantis stipriais simptomais: padažnėjęs širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, galūnių tirpimas, oro trūkumas, skausmas krūtinėje. Šie simptomai paprastai lydimi baimingų minčių, tokių kaip „Aš mirštu!“ arba „Aš išprotėsiu!“. Kadangi PA nutinka netikėtai, kartais ir miego metu arba kokioje neutralioje vietoje, kasdienėje situacijoje (atliekant namų ruošos darbus, vairuojant, apsiperkant), žmogus nesusimąsto, kad tokio stipraus priepuolio priežastys gali būti psichologinės. Įsijungia katastrofinis mąstymas ir galvojama apie blogiausią baigtį: infarktą, insultą. Šios mintys tik sustiprina simptomus“, – teigia R. Bačiulytė

Nerimo sutrikimas viena iš šiuolaikinio jaunimo problemų, teigia ir apie tai plačiau pasakoja psichologė, prichoterapeutė Aušra Griškonytė.

„Tiek visko daug aplink daug: informacijos, daiktų, malonumų. Tad jei jaunuolis neturi stipraus psichologinio stuburo – aiškios tapatybės, gyvenimo filosofijos, nusibrėžtų tikslų – ši lavina jį užgula visu svoriu ir sukelia nerimą.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip manote, kokios priežastys lemia augantį nerimo sutrikimų ir panikos priepuolių skaičių tarp jaunų žmonių?

„Jaunimas pernelyg paveikus medijų, aplinkinių nuomonei, vertinimams.

Lietuviška kultūra – per daug orientuota į tobulumą. Bijome klaidų. Bijome, kad nepavyks ko nors padaryti puikiai ir iš pirmo karto. Bijome tuomet būti išjuokti, atstumti, nuvertinti. Gyvename ne savo gyvenimus ir taikomės prie kitų spaudimo. Studijuojame ne tai, ko iš tiesų norime, dirbame tik dėl atlyginimo, vengiame patys formuoti savo aprangos, laisvalaikio stilių. Bijome atidžiau pažvelgti į save. Nemokame priimti dabarties ir gyvename ateitimi, kurios nėra, ir apie kurią galime tik fantazuoti. Galvos pilnos išgąstingų minčių, kaip pvz., jei neįvykdysiu užduoties ir mane atleis iš darbo; jei priaugsiu svorio, mylimasis ar mylimoji paliks mane ir pan.“, – įžvalgomis dalijosi A. Griškonytė.

Kuo skiriasi panikos ataka ir nerimo sutrikimas?

„Panikos ataka nėra sutrikimas tol, kol nepasikartoja. Taip pat PA gali būti kitų sutrikimų simptomas, tame tarpe ir nerimo sutrikimo. Todėl patyrus panikos priepuolį svarbu kreiptis pagalbos. Specialistas padės suprasti, kas su žmogumi vyksta, atmes kitų susirgimų galimybę ir pasiūlys tinkamą gydymą. Jau žinoma, kad esant panikos sutrikimui efektyviausias kompleksinis gydymas – vaistai ir psichoterapija kartu. Vaistai palengvina simptomus ir žmogus įgyja resursų spręsti savo vidines problemas, keisti gyvenimo būdą“, – teigia Rūta Bačiulytė.

Ar žmonės, susidūrę su panikos atakomis turėtų kreiptis pagalbos? Kaip yra gydomas nerimo sutrikimas?

Psichologės, psichoterapeutės Rūtos teigimu, kartais žmogui sunku pripažinti, jog tokia sunki būsena turi psichologines priežastis. „Jis suka ratais po kardiologų, neurologų, endokrinologų kabinetus ir nedrįsta kreiptis į psichiatrą ar psichologą, nes jam tai atrodo gėdinga. Daugelis atsisako vartoti antidepresantus ar trankviliantus, nes jaučiasi pralaimėję arba bijo pripratimo prie vaistų. Nedrįsta kreiptis ir į psichologą, nes įpratę su visomis problemomis kovoti patys, nuvertina tokią pagalbą. Beje, moterys lengviau įveikia šį barjerą ir aktyviau ieško pagalbos nei vyrai. Vyrams pripažinti, jog kenčia nuo nerimo ir baimių, tas pats, kas prarasti savo vyriškumą. Deja, negydomas panikos sutrikimas linkęs tik stiprėti ir vis labiau blogina žmogaus gyvenimo kokybę – imama vengti įvairių vietų, ribojama veikla, socialinis gyvenimas. Žmogui išsivysto depresija, kyla savižudiškų minčių.“

Ką patartumėte žmogui susidūrusiam su panikos ataka pirmą kartą?

„1. Sulėtinkite kvėpavimą. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite. Priepuolio metu žmogus kvėpuoja pernelyg dažnai, todėl įvyksta hiperventiliacija, kas dar labiau didina nerimą. 2. Pakeiskite katastrofines mintis. Užuot baimingai mąsčius, kad tuoj numirsite, pagalvokite, jog nuo PA dar nė vienas žmogus nemirė arba tiesiog nukreipkite dėmesį kam nors paskambindami. 3. Stebėkite priepuolį lyg iš šalies, kaip reiškinį, nevertindami jo. Atminkite, kad priepuolis lūžio tašką pasiekia per 15–20 minučių, o po to atslūgsta. Kuo mažiau priešinsitės, tuo greičiau viskas praeis.“

Ką reikėtų žinoti artimiesiems, jeigu šeimos nariui prasidėjo panikos atakos? Kada reikėtų sunerimti ir kaip padėti nerimautojui?

„Šiais laikais kentėti stipraus nerimo priepuolius – kvaila. Nerimas nėra nei gėdinga, nei kažin kokia sudėtinga ir nepagydoma problema. Juk yra daugybė specialistų, pasiruošusių padėti. Tai ir psichologai, ir psichoterapeutai, ir psichiatrai. Svarbu nedelsti, nes nerimas lyg sniego lavina ritasi per asmens gyvenimą ir jį gali gerokai apsunkinti. Jei nesitvarkoma su panikos atakomis, po kiek laiko gali tekti jau kankintis nuo įvairiausių baimių – baimė išeiti iš namų, baimė būti žmonių būryje, baimė praeiti gatve ir t.t. Tuomet gyvenimas gali susitraukti iki keturių kambario sienų, įsikibus mamai ar kitam artimam žmogui į ranką“, – ragina A. Griškonytė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"