Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Mikrobiota: sąvoka, kurią žinosime kiekvienas 

2019 vasario 11 d. 12:00
Specialistai pataria vengti sterilių sąlygų, ant grindų, stalo, kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. 
Specialistai pataria vengti sterilių sąlygų, ant grindų, stalo, kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. 
Asmeninio albumo nuotrauka

Terminą „mikrobiota“ girdime vis dažniau, nuolat daugėja tyrimų ir atradimų, susijusių su mūsų žarnyne gyvenančiomis bakterijomis. Žarnyno mikrobiota jau vadinama atskiru žmogaus organu. Kas toliau? Kalbamės su vaikų gastroenterologu dr. Vaidotu Urbonu.

– Kodėl kilo susidomėjimas žarnyno mikrobiota?

– Šiuo metu mikrobiota yra viena labiausiai tyrinėjamų mokslo sričių medicinoje, kaip ir onkologija, neurofiziologija ir autoimuninės ligos. Vis dažniau svarstoma, kad daugumos ligų – tiek onkologinių, tiek alerginių, tiek autoimuninių – pradžia yra mūsų žarnyne. Šios ligos yra didžiulė našta visuomenei, nes daugelis jų neišgydomos, žmogus ilgai gyvena priklausomas nuo vaistų. Deja, priežastis, kodėl šių ligų daugėja, vis dar neaiški. Gal dėl pasikeitusio maisto, nes valgome daugiau pusgaminių? Gal dėl elektromagnetinio lauko, kai kiekviename kambaryje veikia belaidis internetas? Niekas nežino, kaip šie elektromagnetiniai laukai veikia, kai tarp jų žmogus gyvena nuo gimimo, o ne dvi dienas ar metus? O kaip tokiame elektromagnetiniame lauke vystosi mamos pilve augantis vaisius? Puodai, indai, teršalai. Galime vardyti begalę priežasčių. Viena jų – kad, ko gero, pasikeitė mūsų žarnyno mirkobiota, dėl to organizmas nėra taip gerai ištreniruotas, kaip mūsų senelių ir prosenelių. Juk mikrobiota treniruoja imuninę sistemą, būtent iš žarnyno ištreniruotos imuninės ląstelės su krauju keliauja po visą organizmą – į smegenis, kepenis, kur tik nori.

Kas svetima, kas reikalinga

– Kodėl būtent žarnyne treniruojamas imunitetas?

– Žarnynas yra ta vieta, kur žmogus labiausiai susilieja su aplinka. Valgome nesterilų maistą, jis patenka į žarnyną, kuris irgi nėra sterilus. Žarnyne gyvena milijardai bakterijų, o už kelių mikronų, visiškai šalia, yra sterili aplinka, kur bakterijų neturi būti. Kaip žarnynui išlaikyti pusiausvyrą, kai vienoje pusėje plonytės sienos (žarnų spindyje, viduje) yra daugybė bakterijų ir virusų, o šalia, už kelių mikronų, nėra nieko? Be to, ta siena nėra sumūryta, nėra cementinė, nes per ją į žmogaus organizmą turi pereiti su maistu gaunamos medžiagos, bet neturi patekti bakterijos ir virusai. Todėl žarnyne mūsų imuninė sistema turi atskirti, su kuo reikia kovoti ir neįleisti į organizmą, ką reikia sunaikinti (tarkime, salmoneliozės ar šigeliozės sukėlėjus), o ką reikia atrinkti ir palikti – bifido– ir laktobakterijas, pieno baltymus ir t. t. Tai dar vadinama oraline tolerancija – atskirti, kas svetima ir pavojinga nuo to, kas nepavojinga ir net reikalinga.

Manoma, kad kiekviena bakterija, kuri yra žarnyne, savotiškai treniruoja mūsų imuninę sistemą. Bakterijų yra 5000–7000 rūšių, o padermių – dar daugiau (viena bakterija gali turėti ir 12 padermių). Kiekviena iš keliasdešimt tūkstančių padermių turi savą unikalią informaciją, ir kiekvieną jų mūsų žarnyno ląstelės apdoroja bei aiškinasi, ar jos žalingos, ar naudingos.

Mikrobiota treniruoja imuninę sistemą, būtent iš žarnyno ištreniruotos imuninės ląstelės krauju keliauja po visą organizmą.

– Kaip galėjo mikrobiota taip nusilpti, palyginti su mūsų seneliais, kad nebeatpažįsta blogųjų bakterijų?

– Jeigu gyvename steriliai, į žarnyną patenka mažiau negu reikia bakterijų. Mažiau bakterijų, mažiau imuninės sistemos treniruočių ir nesusiformuoja pakankamas kiekis reguliacinių ląstelių, neleidžiančių atsirasti alergijai ar autoimuninėms ligoms. Žarnynas nebegali atskirti, ar čia geras dalykas, su kuriuo nereikia kovoti, ar blogas. Alerginės ir autoimuninės ligos, kurios dabar yra svarbiausios, – suklaidinto imuniteto pasekmė. Tiesiog viena imuniteto grandžių pradeda kovoti prieš dalykus, kurie visiškai nekenksmingi, tarkime, prieš pieno baltymą, kuris iš esmės nėra žalingas. Bet štai sutriko atpažinimo procesas, ir organizmas pradeda gaminti medžiagas, kurios kovoja su gerais dalykais. Autoimuninių ligų principas toks pat – organizmas pradeda kovoti su savo ląstelėmis ir organais.

Pakeisti sudėtinga, papildyti – galima

Dr. Vaidotas Urbonas. "Pirmas patarimas, kad vaiko mirkrobiota susiformuotų sveika, – mažinti sterilumą, nes steriliomis sąlygomis auga ligoniai, o ne sveiki žmonės." / Asmeninio archyvo nuotrauka
Dr. Vaidotas Urbonas. "Pirmas patarimas, kad vaiko mirkrobiota susiformuotų sveika, – mažinti sterilumą, nes steriliomis sąlygomis auga ligoniai, o ne sveiki žmonės." / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Ar mikrobiotos tyrinėjimai nėra mokslas dėl mokslo? Jeigu, kaip teigiama, kiekvieno žmogaus mikrobiota unikali kaip piršto atspaudas, kaip ją galime pakeisti? Juk kraujo grupės pakeisti negalime.

– Iš tiesų, pakeisti žmogaus mikrobiotą sudėtinga, bet, skirtingai nei kraujo grupę, ją galima papildyti. Kaip sergantiesiems diabetu duodame insulino, taip ir čia – jeigu sužinosime, kokių bakterijų žmogui trūksta, galėsime jų duoti papildomai. Šis metodas įrodytas skiriant paprasčiausias probiotines (gerąsias) bakterijas, jos sumažina viduriavimo dažnį susirgus rotavirusu ar noravirusu. Efektas tikrai yra.

Nors, kaip sakiau, mirkobiota dabar tyrinėjama nenusakomu tempu, o didžiausias proveržis įvyko po 2013 metais atlikto tyrimo, kai išmatų transplantacija buvo atlikta žmonėms, sergantiems labai sunkia žarnyno infekcine liga, kurią sukėlė Clostridium difficile bakterija. Ši bakterija atsiranda nusilpusių, ilgai antibiotikus vartojusiųjų žarnyne ir sukelia viduriavimą, kartais labai agresyvų, kai įmanoma net mirti. Tai nutinka Kanadoje, Amerikoje, kur medicina puikiai išvystyta ir tokių ligų net neturėtų būti.

Minėto 2013 metų tyrimo metu sergantiesiems šia liga buvo transplantuotos donoro išmatos, ir 100 proc. ligonių pasveiko! Mikrobiotos transplantacija padarė didesnį poveikį nei brangiausi antibiotikai, kurių kursas savaitei kainuoja 2000–3000 eurų. Skyrus brangiausius antibiotikus, pasveikdavo 70 proc. ligonių, o persodinus mikrobiotą, – 100 procentų. Po vienkartinės transplantacijos. Tai buvo fantastinis atradimas, kuris sukrėtė mediciną. Po šio tyrimo Amerikos FDA (Food and Drug Administration), valstybinė institucija, kuri suteikia leidimus vaistams, suteikė leidimą išmatų transplantaciją naudoti gydymui masiškai – kaip labai efektyvų gydymo metodą. Ir tą leidimą davė praėjus vos pusei metų po straipsnio apie tyrimą pasirodymo. Tai irgi savotiškas rekordas.

Mikrobiota persodinama ir Lietuvoje

– Ar mikrobiotos persodinimas tapo populiarus? Gal tai atliekama ir Lietuvoje?

– Nuo lemtingojo atradimo per 5 metus daug tyrimų padaryta, ir visų atsakymas toks pat – efektas labai geras. Lietuvos gyventojai tuo irgi įsitikino, nes ir mūsų šalyje atliekamos mikrobiotos transplantacijos. Jau trejus metus tai atlieka dr. Juozas Kupčinskas Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje. Ateityje tokios transplantacijos bus atliekamos bet kurioje Lietuvos ligoninėje.

Santaros klinikų Vaikų ligoninėje prieš 1,5 metų su kolegomis pradėjome projektą – išmatų transplantacijas atliekame autizmą turintiems vaikas. Tai kol kas moksliniai tyrimai.

Specialistai pataria vengti sterilių sąlygų, ant grindų, stalo, kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Specialistai pataria vengti sterilių sąlygų, ant grindų, stalo, kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Šiuo metu tyrinėdami ir transplantuodami mokrobiotą esame panašioje situacijoje, kokioje buvo medicina prieš 200–300 metų, kai buvo atrastas kraujo perpylimas. Tuo metu niekas nežinojo apie kraujo grupes, jų suderinamumą, pylė bet ką, net ėriuko kraują žmogui. Užtat šiuo metu apie kraują viską puikiai žinome. Kalbant apie išmatų transplantaciją, situacija panaši – dabar žinome mažai, bet žinosime daug. Aišku tik viena: ištirti kraujo tapatumą ir jį perpilti labai nesunku, palyginti su išmatų transplantacija, nes kraujyje kur kas mažiau įvairių medžiagų nei išmatose. Jeigu sužinosime, kaip parinkti donorą, kad jis idealiai atitiktų recipiento poreikius, tai rezultatai bus dar geresni. Kol kas žinių dar nėra tiek daug. Tarkime, vieno donoro išmatos suleidžiamos 5 ligoniams, iš kurių du pajunta labai gerą efektą, vienas – nedidelį, o kiti du negauna jokio efekto.

Atskira tema – mikrobiota ir nutukimas. Vyksta moksliniai tyrimai aiškinantis, kaip viena konkreti bakterija lemia žmogaus svorio augimą. Kai jos trūksta, svoris didėja. Galbūt sukūrus probiotikus su šia bakterija, nutukimą bus galima pažaboti?

Lazda dviem galais

– Perskaičius pokalbį, daugumai norėsis skubėti į vaistines, pirkti probiotikus ir gerinti savo mikrobiotą. Ką patartumėte?

– Pirmas patarimas, kad vaiko mirkrobiota susiformuotų sveika, – mažinti sterilumą. Steriliomis sąlygomis auga ligoniai, o ne sveiki žmonės. Net baugu žiūrėti į kai kurias supermamas, kurios nešiojasi dezinfekcinius purškalus ir viską valo. Tai tragedija. Kiekviena lazda turi du galus. Viename gale – infekcijos dėl nešvaros, kitame gale – alergijos ir autoimuninės ligos. Jeigu nesilaikome higienos, yra tikimybė susirgti rotavirusu ar kita žarnyno infekcija, to neneigiu. Tačiau tų infekcijų nėra daug, ir jos lengvai praeina.

Žinoma, higiena būtina ligoninėje, nes ten jau kitos taisyklės. Bet kalbėkime apie natūralią aplinką – namus. Ant grindų, stalo, kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. Dalis žūsta skrandyje, bet dalis patenka į žarnyną ir treniruoja imuninę sistemą. Bakterijos vaiko skrandyje ir žarnyne didina tam tikrų reguliacinių ląstelių kiekį, kad imunitetas būtų normalus. Jeigu tos pačios bakterijos patenka į suaugusio žmogaus organizmą, jos jokios įtakos nepadaro – kiek žmogus turi tų reguliacinių ląstelių, susiformavusių vaikystėje, tiek ir turi. Kiek prikaupė būdamas mažiukas, tiek ir liks. Kadangi įrodyta, kad imuninė sistema labiausiai treniruojama vaikystėje, visame pasaulyje dabar kalbama apie 1000 svarbiausių žmogaus sveikatai dienų, kai susiformuoja visi reikalingi mechanizmai. Jos apima nėštumą ir pirmus dvejus žmogaus gyvenimo metus.

Kuo galime padėti vaikui? Nesilaikyti sterilumo. Nukrito daiktas ar žaislas – nedezinfekuokime, nevirinkime, neplaukime karštu vandeniu. Daržovių ir vaisių plovimas dabar svarbesnis ne dėl bakterijų, o dėl organinių teršalų, chemikalų.

Kalbant apie probiotikų vartojimą, irgi reikia rasti aukso vidurį. Būna tėvų, kurie pasakoja, jog duoda vaikui probiotikų nuolatos nuo gimimo, nes taip pasakė gydytoja. Šiuo metu nėra įrodymų, kad reikėtų probiotikus vartoti nuolatos. Tačiau yra etapų, kai probiotikų tikrai reikia. Visų pirma, jie naudingi žarnyno virusų sezono metu (tas sezonas sutampa su gripo sezonu). Probiotikų vartojimas paprastai apsaugo nuo žarnyno virusų, o jeigu vaikas suserga, – serga kur kas lengviau.

Kitas etapas, kai reikėtų vartoti probiotikų, – kai vaikui skirta antibiotikų, ir ypač, jeigu prieš tai, skyrus antibiotikų, vaikas viduriavo. Geriant antibiotikus su probiotikais, reikia išlaikyti laiko tarpą tarp antibiotikų ir probiotikų, nes jie „susitikę“ mažina vienas kito poveikį. Reikėtų probiotikų vartoti palaukus 2–4 valandas po antibiotikų vartojimo arba gerti mieliagrybį (jis yra vienintelis), kurio antibiotikai neveikia.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika