Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Medikai stoja į derybas dėl naujos šakinės sutarties 

2018 gruodžio 16 d. 13:55
pixabay.com nuotrauka

„Ar prieš nosį mums nebus užtrenktos durys?“ – viešojoje erdvėje šmaikštavo medikus vienijančių profsąjungų atstovai, prieš susitikimą su sveikatos apsaugos viceministre Lina Jaruševičiene. Juolab kai prie Sveikatos apsaugos ministerijos įėjimo išvydo pradėtus remonto darbus. „Kažin, ar mums nebus taip, kaip mokytojams“, – pajuokavo profsąjungų atstovai.

Profsąjungų susiskaldymas

Tiesa, medikai dar negali džiaugtis apčiuopiamais rezultatais, nes tikrosios derybos prasidės tik kitų metų sausio mėnesį.

„Buvo prieita prie gana racionalaus, visiems tinkančio sprendimo, kurį palaikė ir Sveikatos apsaugos ministerija, kad į derybas reikėtų sukviesti absoliučiai visas profesines sąjungas, kurios atstovauja medicinos darbuotojams. Dabar yra profsąjungų susiskaldymas: vienos pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį ir džiaugiasi, kad kitų profsąjungų nariams, kurie nepasirašė, nebus taip gerai. Tai labai skaido medikų bendruomenę“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

Pasak jos, ministerijai palaikant šį žingsnį bus galima apimti visas profesines sąjungas ir inicijuoti derybas dėl naujos šakinės sutarties.

„Dabar šakinė sutartis yra pasirašyta keturių profsąjungų vasaros pabaigoje. Kaip žinome, ji nėra tobula, joje daug visokių niuansų ir minusų, kenkiančių darbuotojams. Kuomet įtraukiama daugiau profsąjungų atstovų, būtų galima išsiderėti geresnes sąlygas ir sukurti vieną bendrą, kas būtų iš tikrųjų labai sveika visai Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, ginančią darbuotojų interesus profsąjungų atstovybę bei vieną dokumentą. Galbūt išsiderėsime ką nors, bet tas darbuotojas vėl suks galvą: ar man eiti į tą profsąjungą, ar į kitą? Taip neturi būti. Mano manymu, visiems sąlygos turi būti pagerintos vienodai“, – sako ietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

Atlyginimas – pažaduose

Profsąjungų atstovai kol kas nelietė derybinių aspektų dėl darbo krūvio ar atlyginimų.

„Jau buvo derėtasi dėl trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU), kuris dar nėra pasiektas ir nežinia kada bus. Jei valstybė neišgali taip staigiai pakelti atlyginimų medikams iki trijų VDU, bent reikėtų reikalauti konkretesnių įsipareigojimų, kuriais metais ir kiek jie planuoja kelti. Dabar yra pažadas, kad stengsimės kelti, bet kokiomis priemonėmis, kokiomis būdais, niekas nėra įsipareigojęs“, – sako T.Kundrotė.

Šiuo metu pas viceministrę buvo bene aštuonios profesinės sąjungos.

„Arba mes pradėsime derybas visi kaip vienas bendras profsąjungų aljansas ir visos Lietuvos medikų vardu derėsimės su Vyriausybe dėl geresnių sąlygų medikams. O jeigu nesutiks kai kurios profsąjungos, liks tik tos, kurios kreipėsi ir tada sausį ir prasidės derybos“, – sako pirmininkė.

Pokalbis su Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininku Alvydu Šeikumi:

– Kas jus, odontologus, skaudina?

– Susirenka ministras, Labanausko medikų profesinė sąjunga ir nedalyvaujant odontologams pasirašo trišakę sutartį, kur aiškiai juodu ant balto parašyta, kad mediko darbo bazinis užmokestis šimtas procentų, o odontologų, dirbančių valstybinėse gydymo įstaigose, – aštuoniasdešimt procentų. Palaukite, bet medikai ir odontologai, baigę studijas, gauna medicinos diplomus, turi licencijas, dirba žmonių sveikatos labui. Tad kodėl valstybinėse gydymo įstaigose yra diskriminuojami odontologai? Ministras pasirašo su palankia profsąjunga trišakę sutartį, kur odontologų atlyginimas tesiekia aštuoniasdešimt procentų mediko atlyginimo. Ką tai reiškia? Tai ir atostogos, ir visa valstybinių gydymo įstaigų, kur teikiama odontologinė pagalba, sistema. Ministras, priešingai, turėtų didinti valstybinį sektorių, kad pacientai, mūsų žmonės, gautų nemokamas odontologines paslaugas didesne apimtimi. O jis nutarė sumažinti ir visi odontologai, kiek jų dar likę, spjaus ir išeis į privačias gydymo įstaigas. Tai – diskriminacija!

– Kodėl jūs neįsitraukėte, kai vyko derybos dėl šakinės kolektyvinės sutarties?

– Mūsų, odontologų, niekas net nekvietė. Jie galvojo, kad nėra su kuo bendrauti, nors mūsų bendruomenė labai didelė – devyni tūkstančiai žmonių ir mums niekas neatstovavo. Taip neturi būti. Reikia bendrauti su visais žmonėmis, organizacijomis ir tada gali priimti teisingą bei logišką sprendimą.

Kai išleidžia jau pasirašytą susitarimą, visiems būna šokas. Vietoj to, kad valstybiniame sektoriuje padėtų žmonėms gauti pigesnes paslaugas, dar specialiai iš valstybinio sektoriaus išstumia tuos likusius dvidešimt procentų odontologų.

– Nežadate imti pavyzdžio iš mokytojų, kurie yra ministeriją „paėmę“ į savo rankas?

– Streikai yra kraštutinė priemonė. Pažiūrėkite, kaip susidarė tokia situacija, kad mokytojai liko ministerijoje. Juos pakvietė pokalbio, jie susirinko aiškintis, kaip turėtų vykti švietimo reforma. Sėdi, laukia, bet niekas neatėjo kalbėtis. Tad jie vis dar laukia... Tai yra nesusikalbėjimo problema.

Man patiko „Paskutinio skambučio“ akcija – taiki, susikibus rankomis, bendrai spręsti problemas.

Žmonės, patekę į aukštas pozicijas, pradeda galvoti, kad yra labai svarbūs. Vis dėlto lotyniškai ministras yra tarnas. O jie galvoja, kad yra magistrai. Ministras, jeigu vadovaujasi demokratijos principais, turi kalbėtis su tais žmonėmis, kurie iš apačios mato problemas. Jis turi tik apibendrinti ir padaryti taip, kad būtų gerai ir specialistams, ir visuomenei. Jei esi geras policininkas, geras gydytojas, atėjęs į politiką, tu jau turi būti politikas ir matyti ne tik save, kaip specialistą ar profesionalą, bet matyti ir visuomenės poreikius.

Man patiko pagrindinė mokytojų mintis, kad reikia kalbėtis su mokytojų profesinėmis sąjungomis. Turi kalbėtis Vyriausybė, ministrai. Tik bendraujant gali atsirasti racionalūs bei protingi sprendimai. Ir mūsų sistemoje yra panašiai, kai nekalbama ir nebendraujama, o priimami sprendimai, kurie kartais būna keistoki, kartais iš viso klaidingi. Dėl nesusikalbėjimo nukenčia ne tik specialistai, nukenčia ir pacientai.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"