Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kovai su oro taršos sukeltomis ligomis kasmet išmetami milijardai eurų 

2018 lapkričio 27 d. 17:38
Daugelis lietuvių savo šalį vadina žaliu kraštu, bet pažvelgus į statistinius oro taršos duomenis kai kuriuose miestuose, būtų teisinga juos nustoti vadinti „žalumos oazėmis“ ir objektyviai pervadinti „smogo sostinėmis./
Daugelis lietuvių savo šalį vadina žaliu kraštu, bet pažvelgus į statistinius oro taršos duomenis kai kuriuose miestuose, būtų teisinga juos nustoti vadinti „žalumos oazėmis“ ir objektyviai pervadinti „smogo sostinėmis./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos visuomenės sveikatos aljansas (EPHA) paskelbta studija rodo, kad visoje Europoje dėl kelių transporto keliamos oro taršos kasmet priskaičiuojama apie 400 tūkstančių priešlaikinių mirčių. Su oro taršos sukeltomis problemomis kovoti prarandama nuo 67 iki 80 mlrd. eurų.

„Lietuva su ypatingu pomėgiu dyzeliams sumoka milijonus eurų kasmet iš savo šalies sveikatos biudžeto, dorodamasi su oro taršos sukeltomis ligomis. Jei žalos sveikatai dydis Europos Sąjungoje, 2016 metų skaičiavimais, galėjo siekti net iki 80 milijardų eurų, tai Lietuvos dalis tame skaičiuje – turbūt ne vienas šimtas milijonų“, – EPHA studijos išvadas pakomentavo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Anot jo, Lietuvoje susiklosčiusi oro taršos situacija nėra pati blogiausia Europoje, bet tikrai negali būti laikoma gera. „Daugelis lietuvių savo šalį vadina žaliu kraštu, bet pažvelgus į statistinius oro taršos duomenis kai kuriuose miestuose, būtų teisinga juos nustoti vadinti „žalumos oazėmis“ ir objektyviai pervadinti „smogo sostinėmis“, – teigia Kęstutis Kupšys.

Net po „dyzelgeito“ Lietuvos keliuose nesumažėjęs, o pagal šių metų statistiką netgi didėjantis, dyzelinių automobilių kiekis, vartotojų atstovo vertinimu, atspindi visuomenės suvokimo apie nematomas grėsmes lygį: nematau, vadinasi, taršos nėra. Tačiau taip galvoti – yra neatsakinga tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu.

„Azoto oksidai bei kietosios dalelės – pagrindinė dyzelinių variklių bėda. Kelias valandas už automobilio vairo kelyje arba kamščiuose praleidžiantis vairuotojas paspartintu tempu žudo savo plaučius, alina organizmą ir trumpina savo gyvenimą. Tarša pasiekia ir praeivių, keleivių plaučius. Koks aukštas taršos mastas, gali įsitikinti kiekvienas, išvažiavęs per kamščius pasivažinėti po Vilnių elektromobiliu ar kitokiu netaršiu automobiliu. Sėdint netaršiame automobilyje, aiškiai jaučiasi, kokia ženkli išmetamųjų dujų, kurias išleidžia kamštyje aplink stovinčių automobilių varikliai, koncentracija“, – teigia LVOA atstovas.

K. Kupšys primena, kad Vyriausybė jau turi naują Nacionalinį oro taršos mažinimo plano variantą, kurio patvirtinimo tikimasi dar šiemet.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas liepą atliko visuminių automobilio naudojimo kaštų tyrimą, kuris patvirtino, jog dujinių (SND) automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal bendrą eksploatacijos pigumą – dyzelinu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio. Tyrimas perša išvadą: be valstybės paramos švariam transportui ir mokestinių sankcijų taršiam transportui situacija nesikeis, nes toliau vyraus dyzelinas ir dujos. Elektra varomas lengvasis transportas pasieks eksploatacijos kainos paritetą su dyzeliu varomais varikliais maždaug tik apie 2025–2030 metus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"