Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl vaikams kuriami žaidimai, kurių esmė – pagauti kakutį 

2018 gruodžio 8 d. 18:05
Asociatyvi nuotrauka /
Asociatyvi nuotrauka /
pixabay.com nuotrauka

Kodėl vaikams kuriami žaidimai, kurių esmė – pagauti iš klozeto iššokantį kakutį arba pašerti kačiuką, kuris vėliau pakakoja. Kodėl jų reikia ir kokią įtaką jie daro vaikams? Žaidimų dizaineris Adas Griškevičius ir psichologė Ieva Vainoraitė LRT RADIJO laidoje „10–12“ sutaria, kad žaidimai su tokiais simboliais kuriami atkreipti dėmesį – kad kuo daugiau žmonių juos nusipirktų.

Iš užsienio į Lietuvą atkeliavęs žaidimas „Ponas Kakis“ šiemet yra ypač populiarus. Jo esmė – ant klozeto uždėti pompą ir pumpuoti tarsi išsikimšusį klozetą. Vaikai sustoja aplink šį klozetą-žaidimą ratu, yra kauliukas, kuris pasako, kiek kartų reikės nuspausti pompą. Jei paspaudus kakutis išskrenda – gerai, jei ne – eilė kitam žaidėjui. Iššokantis kakutis yra personifikuotas, su šypsena. Šis žaidimas vyresniems nei 5 metų vaikams.

Šiais laikais viskas turi būti linksma

„Pepi Play“ žaidimų vaikams kūrimo studijos vadovas, žaidimų dizaineris A. Griškevičius, vertindamas iš žaidimų kūrėjo perspektyvos, pirmiausia kelia klausimas, ką žaidimas lavina, edukuoja, t. y. koks yra jo tikslas. „Sakyčiau, jis yra lavinantis bendrąją judesių mechaniką. Tada kyla klausimas, kodėl pasirinktas toks simbolis, nes čia galėtų būti krepšinio kamuolys, obuolys, tai labiau psichologinė pusė.

Aš labiau siečiau su šiuo metu vyraujančiomis tendencijomis, ir pardavimais – tai vaikus traukia, yra šiek tiek tabu tema, kuria galbūt viešai nekalbama, ir vaikai mėgsta pasitikrinti ribas. Atsimenu savo vaikystę, tai nėra naujiena – kažkas buvo atsivežęs vėmalų muliažą. Iš pradžių mes jį išbandėme tarpusavyje, o vėliau ėjome į parduotuvę ir dėjome prie duonos ar daržovių ir žiūrėjome, kaip reaguoja suaugusieji“, – apie simbolio pasirinkimą laidoje svarsto žaidimų dizaineris.

Žaidimų dizaineris A. Griškevičius sako, kad dabar vaikams skirti žaidimai privalo būti linksmi, bet linksmybė nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį jei turi būti kuriami. „Kurdami žaidimą pirmiausia keliame klausimą, kokią problemą sprendžiame, arba su kuo supažindina žaidimas – nuo to viskas prasideda. Taip, dar yra ir kitas filtras – linksmumas. Vaikams šiais laikais turi būti linksma viskas“, – pabrėžia jis.

Anot pašnekovo, linksmybė negali būti tiesiog dėl savęs: „Paimame kakutį, linksma ir viskas tuo baigėsi. Manau, kad tokie žaidimai žaidžia per linksmumą, ir marketingas tuo remiasi – taip, tai yra linksma, tai nėra įprasta, šokiruoja. Linksmumas čia yra kaip galimybė gerai parduoti. Bet mes gyvename liberalioje visuomenėje ir kiekvienas gamintojas sprendžia, ką gaminti. Todėl čia atsakomybė gula ant pačių tėvų pečių – jie turi galvoti, ką jie perka.“

Vaikams nereikia iššokančio kakučio

Iš psichologinės pusės šį žaidimą komentuoja Vaikų psichologijos ir psichoterapijos centro vadovė, psichologė I. Vainoraitė. Ji sutinka, kad tai – reakcijos žaidimas. „Tai nėra žaidimas, kuris turėtų padėti suvokti apie tuštinimosi procesą – tai tikrai yra reakcijos žaidimas, iš kurio galėtų iššokti obuolys, kamuolys ar strėlė. Tokių reakcijos žaidimų yra pilnos parduotuvės.

Psichologinė pusė yra labiau iš marketingo pusės – atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau žmonių šį žaidimą nusipirktų. Nematau kitos psichologinės ar lavinimo pusės, [...]. Jis lavina reakciją, mes to negalime atmesti. Bet kuo jis skandalingesnis, tuo daugiau apie jį kalbama“, – klozetą su iššokstančiu besišypsančiu kakučiu komentuoja psichologė.

Anot psichologės I. Vainoraitės, žaislai vaikams reikalingi tam tikriems poreikiams tenkinti. Vaikai tikrai domisi tiek valgymo procesu, tiek ir tuštinimosi procesas jiems yra aktualus, tai yra neatsiejamas vaiko raidos etapas. Kiek vaikas tuo domisi, priklauso nuo vaiko asmenybės, nuo auklėjimo ir kaip jis buvo pratinamas savarankiškai tuštintis. Tačiau ji sako, kad vaikas poreikį gali patenkinti vaizduotėje: „Vaikams reikia žaislų, kurie būtų nekonkretūs, abstraktūs [...]. Jiems tikrai nereikia tualeto ir iššokančio kakučio.“

Paklausta, kodėl visgi vaikams patinka šlykštūs žaidimai, psichologė sako nesutinkanti, kad jie patinka visiems vaikams – tai labai priklauso nuo to, kaip tėvai reaguoja į tvarką, pavyzdžiui, kiek namie vaikas gali išsitepti, kiek vaikui leidžiama piešti su guašu ir pirštais.

„Vaikai mano kabinete tiesiog mėgaujasi tuo, kad gali išsiteplioti rankas guašu iki alkūnių. Tai yra jų saviraiška – teplioti. Visa tai galima daryti tikrai kūrybinėmis priemonėmis, nereikia žaislų, kurie turėtų konkrečią funkciją. Toks žaislas namuose pabus įdomus porą dienų, gal savaitę? Ir tada jis tiesiog nuguls, nes neturi jokios kitos funkcijos“, – nuomone dalijasi I. Vainoraitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika