Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaltinimai savivaldybėms: turėjo, bet nedavė? 

2019 vasario 12 d. 18:52
Savivaldybės turėjo realią galimybę investuoti į socialinių paslaugų plėtrą, taip pat skurdo ir atskirties mažinimą
Savivaldybės turėjo realią galimybę investuoti į socialinių paslaugų plėtrą, taip pat skurdo ir atskirties mažinimą
BNS nuotrauka

Savivaldybes sudrebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sudarytas spalvingas žemėlapis, kuriame atvaizduota, kurios savivaldybės sutaupė daugiausiai lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai. Gyventojai, išgirdę apie nepanaudotus milijonus, užplūdo skambučiais ir pagalbos prašymais. Ypač jautriai sureagavo gyventojai tų rajonų, kurių savivaldybės pagal minėtą žemėlapį pasirodo it tikri „skrudžai“. Savivalda ginasi: sutaupytų milijonų mes nematome.

Atsuko nugarą

„Pernai birželio mėnesį man buvo išoperuotas piktybinis krūties auglys. Paskambino vilnietė draugė, su kuria gulėjau vienoje Nacionalinio vėžio instituto palatoje, ir paklausė, ar jau gavau vienkartinę pašalpą. Nusistebėjau. Net nežinojau, kad galiu ją gauti. Draugė paragino: eik į savivaldybę“, – pasakojo iš Panevėžio kilusi moteris.

Ji nedelsdama paskambino į savivaldybę internete susirastais telefono numeriais.

„Buvo keista, kai manęs paklausė: jūs dirbanti? Kaip aš galiu po operacijos dirbti, tik gaunu grupę. Mudu su vyru esame darbingi tik keturiasdešimt procentų. Tada darbuotoja paklausė: ar mums susidaro šimtas aštuoniasdešimt eurų? Išgirdusi, kad susidaro, patikino, kad mums nepriklauso jokia pašalpa. Palaukite, o kam priklauso – gal tiems „bomžams“, kurie rausiasi prie konteinerių“, – piktinosi moteris.

Nieko keisto, kad išvydusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą žemėlapį, moteris neteko amo. Kaip pažymėjo ministerija, pernai piniginei socialinei paramai (socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms) savivaldybės galėjo skirti 223,3 mln. Eur. Visgi, kaip nurodoma, nepanaudota liko 117,5 mln. Eur arba 52,6 proc. skirtų lėšų.

„Kai pamačiau, kiek savivaldybės nepanaudoja lėšų... Panevėžys beveik pirmoje vietoje! Jei turite, skirkite žmonėms. Juk neprašau man mokėti dvylika mėnesių, prašiau vienkartinės pašalpos, nes kainuoja ir kelionės reguliariai lankantis gydymo įstaigoje“, – nusistebėjo sunkiai besiverčianti moteris.

Savivaldybės specialistai moteriai pasiūlė paskambinti rudenį – gal pasikeis įstatymai.

Susisiekus su Panevėžio miesto savivaldybės laikinai mero pareigas einančiu pavaduotoju Aleksu Varna, šis ne kažin ką galėjo pasakyti, kodėl susitaupė tokios didžiulės sumos. Paprašė atsiųsti klausimus raštu. Žadėjo, kad būtinai atsakys. O paskambinus kitą dieną mėtėsi, kad reikia geriau įsigilinti į situaciją. Vėlgi žadėjo perskambinti.

„Kodėl ta suma tokia didelė? Kiek man žinoma, pirkome būstus iš tų pinigų socialinėms reikmėms. Man atrodo, procesas užsitęsė. Buvome nuplanavę jų daugiau nupirkti, nes eilėje stovi apie keturi šimtai žmonių. Man dar reikia pasiaiškinti, ar todėl nepanaudojome lėšų“, – sakė A.Varna žadėdamas perskambinti.

Išmokos gavėjų mažėja

„Pirmiausiai niekas nieko negrąžino. Antra, visos šios lėšos – tai yra piniginė socialinė parama, – kurios yra neišmokomos kaip piniginė socialinė parama, gali būti naudojamos kitų socialinių paslaugų – socialinio darbo organizavimui, darbo užmokesčio socialiniams darbuotojams didinimui – reikmėms. Vilniaus mieste iš dvidešimt trijų milijonų, skirtų valstybės dotacijos piniginei socialinei paramai, planuota buvo panaudoti dvylika milijonų, bet realiai panaudota apie dešimt milijonų. O kitos lėšos skirtos integraliai socialiniai pagalbai, socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui, vaiko globos įstaigų pertvarkai, nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų pirkimui ir panašiai“, – aiškino Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Anot jo, įstatymas šių lėšų kitoms reikmėms naudoti neleidžia. O kiek yra išmokama pašalpų ir kitų socialinių išmokų bei kas gali į jas pretenduoti, apibrėžia įstatymas.

„Kadangi Vilniuje vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, o asmenų minimalios pajamos, palyginti su kitais rajonais, pakankamos, atitinkamai jie negali pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Dėl to pašalpų išmokama mažiau, negu suplanuota metų pradžioje ir paramos gavėjų skaičius ketverius metus iš eilės mažėja“, – sako G.Paluckas.

Vicemeras įžvelgia, kad šia žinute turėta kitokių tikslų.

„Jei ką nors nori pasakyti apie kurią nors savivaldybę (tikiu, šiuo atveju ne apie Vilnių), tegul ir sako: va, pinigų turėjo, bet nedavė ir juos išleido netinkamai. Bet Vilniuje situacija tikrai yra kita“, – patikino vicemeras.

Skaičiuoja kitaip

Ministerijos skaičiavimai apstulbino ir Kretingos rajono savivaldybės merą Juozą Mažeiką.

„Aš nematau sutaupytų lėšų. Socialinėms reikmėms pinigai dabar nėra skiriami dotacijos pavidalu iš valstybės biudžeto. Jie yra numatomi savivaldybės biudžete nuo gyventojų pajamų mokesčio atskaičiuojant tam tikrą procentinę dalį. Priklausomai nuo to, koks yra mūsų rajono poreikis, tiek numatome lėšų biudžete ir visus šiuos pinigus tvarkingai panaudojame. Todėl su tokiu ministerijos skaičiavimu kategoriškai nesutinku ir nematau tų sutaupytų milijonų, kaip jie rašo. Man tai yra panašu, kai dar TSRS laikais ekonomika buvo lyginama su 1913 metų carinės Rusijos grūdų derliumi“, – aiškino J.Mažeika.

Ministerija atlieka analizę

Savo ruožtu SADM socialiniame tinklalapyje nurodė, kad įstatymas įpareigoja piniginei socialinei paramai sutaupytas lėšas skirti kitoms socialinėms reikmėms: socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, smurto, savižudybių, priklausomybių prevencijai, užimtumo didinimui, socialinių paslaugų plėtrai ar socialinių darbuotojų atlyginimo didinimui ir pan. Ministerija šiuo metu kaip tik atlieka analizę, o rezultatus žada pateikti kovo mėnesį.

„Reaguodama į savivaldybių susirūpinimą, ministerija pabrėžia, kad žemėlapis nevertina – gerai ar blogai – buvo panaudotos piniginei socialinei paramai sutaupytos lėšos. Kaip minėta, ministerija atlieka analizę ir jos rezultatus paskelbs viešai. Žemėlapis atskleidžia tik statistinę informaciją apie sutaupytas piniginės socialinės paramos lėšas. Vadinasi, savivaldybės turėjo realią galimybę investuoti į socialinių paslaugų plėtrą, taip pat skurdo ir atskirties mažinimą“, – rašoma ministerijos socialinėje paskiroje.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika