Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip tapti laimingesniais vos per 10 minučių kasdien? 

2018 spalio 24 d. 14:00
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
pixabay.com nuotrauka

Šešių paprastų žingsnių programa gali prisidėti prie jūsų gerbūvio kūrimo. Ir tai užima mažiau laiko, nei kasdienis kavos puodelis, rašo BBC.

Net nesergant depresija, kasdienis stresas gali lengvai iš jūsų atimti pilnatvės ir pasitenkinimo jausmą.

Apstu strategijų, sukurtų remiantis moksliniais tyrimais, galinčių padėti kreipti savo gyvenimą pozityvia linkme. Vadinamoji „pozityvioji psichologija“ – 20 metų vystoma psichologijos sfera, padedanti kurti nuotaikos gerinimo technikas.

Tačiau kasdieniame gyvenime taikyti tokias strategijas ir technikas ne visad lengva. Centrinio Lankašyro universiteto dėstytoja Sandi Mann gali pasiūlyti problemos sprendimą. Remdamasi savo patirtimi klinikinėje psichologijoje ji siūlo užvesti žurnalą, kurį kasdien pildyti reikėtų šešiomis dalimis, atsakant į šiuos klausimus:

1. Kokios patirtys, kad ir kokios kasdieniškos bebūtų, jums suteikė malonumo?

2. Kokius pagyrimų ir atsako į savo darbą ar veiksmus šiandien sulaukėte?

3. Kuriuos šiandienos nutikimus ar momentus galima pavadinti tikra sėkme?

4. Kokie buvo jūsų pasiekimai, kad ir kokie maži bebūtų?

5. Kas privertė jus jaustis dėkingais?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

6. Kaip jūs išreiškėte dėkingumą?

Aibės tyrimų metu buvo įrodyta, kad skiriant vos šiek tiek laiko savo dienai įvertinti pamažu galima pakeisti savo nusistatymą ir ilgainiui gyvenime jaustis laimingesniais. Jausdamiesi nelaimingi lengvai ignoruojame teisingai besiklostančius dalykus. Tokio dienraščio pildymas padėtų į juos atkreipti dėmesį.

Sandi Mann pabrėžia, kad naudinga ne vien reflektuoti dieną. Senų įrašų perskaitymas taip pat gali padėti tvarkantis su sudėtingomis situacijomis ateityje. Jeigu koks nors nemalonus nutikimas sukelia prastą nuotaiką, dėka „asociatyviosios“ atminties smegenyse gali užsivesti panašių nemalonių nutikimų gaivinimo karuselė. Tokiu būdu užvedamas savigraužos mechanizmas.

Šeštasis klausimas remiasi vienu neseniai atliktu tyrimu apie kilnumo galią. Įvairiose pasaulio vietose atlikti skirtingi tyrimai parodė, kad nesavanaudiški veiksmai ne tik prisideda prie aplinkinių gerbūvio, bet ir tuos veiksmus atlikusio žmogaus nuotaiką. Išleidęs šiek tiek pinigų, idant pagelbėtumėt nepažįstamajam jums suteiks daugiau laimės, nei tos pačios sumos išleidimas norint pasilepinti.

Susitelkiant ties pozityviais nutikimais pamažu tampa aišku, kad būtent jūs kuriate visus tuos malonius jausmus ir nuotaiką ir kyla noras ieškoti naujų galimybių toliau.

Vos 10 minučių trunkantis savo dienos įvertinimas, žinoma, nepadarys stebuklų. Mokslininkė tai pabrėžia, sakydama, kad bet kas, įtariantis sergąs depresija turėtų nedelsdamas apsilankyti pas psichologą ir gauti profesionalią medicininę pagalbą. Tačiau tiems, kurie neserga depresija ar kitokiomis psichologinėmis ligomis, tik jaučiasi pavargę, nelaimingi ir įsitempė, tokia strategija gali padėti grįžti į teisingą kelią.

Jei tokia mokslininkės prieiga jums atrodo įdomi, verta atkreipti dėmesį į jos tyrimą apie nuobodulį. Kelių eksperimentų metu ji sužinojo, kad trumpi nuobodulio periodai gali atnešti didelę naudą.

Studentai, kurių buvo prašoma perrašyti telefonų knygą buvo linkę kūrybingiau spręsti paprastas logines užduotis vėliau, lyginant su tais, kurie nepatyrė nuobodulio. Sandi Mann įtaria, kad žiovulį kelianti veikla skatina studentų smegenis svajoti ir mintis klajoti aplink, taip skatinant lanksčiau mąstyti atliekant kūrybingas užduotis.

Jei save prigausite užstrigusį ties kokios nors problemos sprendimu – atsipūskite ir padarykite pertrauką, panuobodžiaukite, ir staiga į jūsų galvą gali pradėti plūsti kūrybingi sprendimai. Šiandien tai yra labai svarbu. Mes nuolat gręžiamės į socialinius tinklus, norėdami nuolat būti užimtais. „Galime skatinti kūrybingumą liovęsi stumti nuobodulį į šalį“, – pridėjo mokslininkė.

Laikui bėgant galite pajusti, kad vis geriau toleruojate laukimo laikotarpius, kad stovėjimo eilėje ar važiavimo viešuoju transportu periodai, kurie kadaise prilygo agonijai, tampa galimybe ramybei ir refleksijai. „Paradoksalu, bet geriausias būdas tvarkytis su nuoboduliu yra vis daugiau jo įsileisti į savo gyvenimus“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"