Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip susidoroti su labai dideliu nusivylimo jausmu savo vyrui? 

2018 spalio 27 d. 15:45
 Andrik Langfield / Unsplash nuotrauka

Noriu paklausti kaip susidoroti su labai dideliu nusivylimo jausmu jaučiamu savo vyrui? Situacija tokia: santuoka trunka 7 metus. Ją paspartino neplanuotas nėštumas (prieš tai draugavome tris metus), tad viskas kaip ir buvo planuose, bet… Viso jau 10 metų esame kartu ir kai atsigręžus atgal įvertinu „užgyventą, sukurtą turtą“ – tėra tik vienas vaikas… Labai mylimas, tikras stebuklas ir sakyčiau gyvybė mūsų santuokos. Labai norėčiau dar vieno vaiko, bet vyras ne.

Iš kitos pusės, kadangi neturime savo namų, tai antras vaikas tikrai neplanuojamas. Labiausiai ir nuvilia tai, kad vis dar gyvename nuomojame būste, jau 10 metų… Finansinė padėtis nėra bloga, jei tik būsto įsigijimas būtų buvę vyro pagrindinis tikslas ir noras, tikrai sąlygos leistų tą padaryti į antrą planą nukėlus tokius dalykus kaip prabangi jo mašina, kelionės, investavimai, išlaidos nevaržant per daug savęs.

Išgyvenu labai labai didelį nusivylimo jausmą savo vyru, nebenoriu šnekėtis apie ateitį su juo, nes kai paskutinį kart juoko forma pabandžiau, jis tiesiog leido suprasti– negaliu tau to suteikti dabar, jei nuspręstum ieškoti to kitur – netrukdyčiau. Tas labai skaudina, esu labai nelaiminga, nepatenkinta, bet slepiu visas emocijas nuo aplinkos, nes visa kita lyg ir gerai, jis mane myli tikrai, rūpinasi, bet kaip su tuo susitaikyti, ką man daryti – nežinau… Tas nusivylimas toks didelis, kad viskas ne taip kaip norėčiau. Net kartais jaučiu tokį jausmą, jog norėčiau ištrūkti, lyg ne čia turėčiau būti.

Dėkoju Jums už atsakymą.

Pagarbiai,

Laura (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Agnė Vaiciukevičienė

Sveika, Laura (vardas pakeistas),

džiaugiuosi, kad nepaliekate visko savieigai ir ieškote sprendimo būdų. Nusivylimas, emocinis skausmas, taip pat kaip ir pasitenkinimas bei džiaugsmas yra mūsų jausmai, kuriuos labai svarbu pripažinti, ką Jūs ir darote. Tačiau užsitęsęJūsų negatyvūs jausmai ne retais atvejais trukdo pamatyti, suprasti, įsisąmoninti ir pozityvius jausmus. Rašėte, kad „Jis mane myli tikrai, rūpinasi…“, o ar Jūs jį mylite, ar norite juo rūpintis? Kokios yra vyro teigiamos savybės? Už ką Jūs jį pamilote prieš 10 metų? Ar tos savybės išliko?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jeigu teisingai suprantu iš Jūsų laiško, judu su vyru kalbatės pakankamai paviršutiniškai ir su humoru. Tad kyla klausimas, kada paskutinį kartą kalbėjote atvirai, nuoširdžiai apie savo jausmus, perspektyvas, ateities planus? Ne per humorą, o atvirai… Rašote, kad nenorite kalbėti su vyru apie ateitį, tačiau kitos išeities aš nematau. Rašote, kad „Esu labai nelaiminga, nepatenkinta, bet slepiu visas emocijas nuo aplinkos…“. Mano nuomone, teisingai darote. Nebūtina visiems žinoti, kas vyksta su Jumis, tačiau būtina, kad tai žinotų Jūsų artimiausieji, pirmiausia – vyras. Nežinodamas Jūsų jausmų, artimas žmogus „nesusipras“ savaime ir Jūsų nusivylimas tik didės, nuoskaudų daugės.

Mano nuomone, Jūs turite nuoširdžiai ir itin atvirai pasikalbėti su savo vyru apie tai, kaip jaučiatės ir ko tikitės. Tam, kad nesulauktumėte kaltinimų, puolimų ar atsakymo: „Ieškok kitur.“, rekomenduoju kalbėti „AŠ kalba“. Ji pasižymi tuo, kad antra pusė nėra kaltinama, o kalbame tik apie savo jausmus. Jos formulė yra: AŠ jausmas, KAI veiksmas, NES priežastis. Pavyzdžiui, „MAN skaudu, KAI tu pasiūlei ieškoti kitur to, ko noriu, NES tikėjausi, kad esame pajėgūs ieškoti išeičių drauge.“.

Laiške pasigedau informacijos, ar tai vienintelė nusivylimo priežastis ir kaip seniai nusivylimas Jus kamuoja. Ir vis tiek, jeigu nuoskaudų yra tiek daug, jog nedrįstate „peržengti per save“ ir pradėti kalbėtis, parašykite jam laišką. Parašykite, kaip jaučiatės, ko tikitės ir po kurio laiko paklauskite, ar skaitė. Pakvieskite atsisėsti ir apie tą laišką pakalbėti.

Taigi, kaip matote, kad ir ką rekomenduočiau, vis tiek būtina atvirai išsikalbėti, nes skyrybos dažniausiai yra nesikalbėjimo pasekmė. O kalbėtis privalote išmokti, nes neišmoktos pamokos Jus persekios ir naujuose santykiuose, jei nuspręsite pastaruosius nutraukti ir naujus kurti.

Pirmieji pokalbiai nėra lengvi, bet palengva „normuoti, dozuoti“ jausmų išsisakymai yra geriausia prevencija ir intervencija pozityvių santykių kūrimui. Kai išmoksite kalbėti, išgirsti, girdėti ir priimti kito jausmus bei nuomonę, tokie pokalbiai bus lengvesni ir lengvesni.

Linkiu Jums susikaupti ir išdrįsti pereiti į gilesnį santykių etapą – nuoširdų ir atvirą bendravimą su vyru. Tikiu, kad atviro ir nuoširdaus bendravimo dėka, Jūs galėsite turėti tai, ko norite. Sėkmės.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"