Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip lavinti vaikus 

2018 rugsėjo 15 d. 17:00
Gebėjimus lemia ne genai, o vaikui sudarytos lavinimosi sąlygos, suaugusiųjų sukurta aplinka.
Gebėjimus lemia ne genai, o vaikui sudarytos lavinimosi sąlygos, suaugusiųjų sukurta aplinka.
Ramutės Žilionės nuotrauka

Vaikų lavinimas – mada ar būtinybė? Tėvus dažnai kamuoja klausimai, kada geriausias laikas parinkti vaikui lavinamąją veiklą, kiek būrelių jam lankyti, kaip pastebėti jo polinkius ir sudaryti sąlygas jiems atsiskleisti. Apie tai kalbamės su fortepijono mokytoja dr. Dėja Aukštkalnyte.

– Ar vaikas gali būti gabus keletui dalykų – šokiui, dailei, sportui?

– Jeigu vaikas gimė sveikas, jis gali būti gabus bet kuriam dalykui – anot japonų mokslininko dr. Shinichi Suzuki, gebėjimus lemia ne genai, bet vaikui sudarytos lavinimosi sąlygos, suaugusiųjų sukurta aplinka.

Tėvai klausia, ar ne geriau, kai vaikas auga kaip vaikas – žaidžia, dūksta, o ne „lavinasi“? Atsakau, kad žaisdamas ir dūkdamas vaikas tikrai išmoks žaisti ir dūkti. Bet tik tiek.

– Psichologai sako, kad neverta į būrelius leisti pirmokų, juk jiems ir taip didelis stresas. Ką manote?

– Priklausau tai žmonių grupei, kuri pasisako už visapusišką ir kuo ankstyvesnį vaiko lavinimą. Beje, rasti pirmoką, kuris iki tol nebūtų lavintas jei ne būreliuose, tai bent kelių suaugusių žmonių, man būtų per sunki užduotis. Lankyti būrelius nuo antros, trečios ar x klasės – vadinasi, pavėluoti x metų.

– Ar pateisinate prievartą leidžiant į būrelius?

– Geriausia ne liepti, o susitarti. Jeigu vaikas prašo vienokios ar kitokios veiklos, tėvų kelias pats lengviausias: susitarti iš anksto, kiek vaikas įsipareigos tos veiklos užsiėmimus lankyti (pvz., metus; iki baltojo karatė diržo; iki tam tikro kūrinio pagrojimo). Jeigu vaikui veikla nusibosta anksčiau, reikia priminti susitarimą ir tvirtai jo laikytis. Juk siekiame ne padaryti vaiką virtuozu ar olimpiečiu, bet ugdyti jo charakterį: mokome susikaupti, ištverti, nugalėti sunkumus, įveikti save mažuose dalykuose. Jeigu buvo susitarimas – „kietumas“ iš tėvų pusės privalomas. Jeigu vaikui veikla patiko ne iš karto, o po kurio laiko – vėl siekite susitarimo, bet nemeskite po pirmojo pageidavimo „pradėti ką nors kita“. Nenaudokite prievartos. „Susitarimas – priminimas – žodžio laikymasis“ yra protinga schema.

– Galima vaikui parinkti vieną kryptį ir toje srityje jį lavinti daug metų, bet galima kasmet leisti vis į kitą būrelį. Kiek naudos vaikui duos eklektiška veiklų kaita, kai vienus metus jis gros gitara, kitus – lankys baseiną, trečius mokysis japonų kalbos?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Įvairių dalykų „paragavimas“ (jeigu tai ne narkotikai) nieko blogo niekam nepadarė. Vaikas gali rinktis. Bet vieną ar dvi sau mielas kryptis jis įžvelgs gana greitai. Būtų gerai, kad vaiko ir tėvų nuomonė dėl veiklų sutaptų ir būtų sudarytos sąlygos jas tobulinti. Beje, mokykloje vaikai mokomi bent 5–6 skirtingų dalykų per dieną: kodėl nekyla klausimas, kad mūsų bendrojo lavinimo mokyklos ugdo „eklektiškumą“? Dvylika metų aklai šaudome, ko vaikui gyvenime prireiks, o galiausiai jis įgyja siauros srities specialybę ir neretai dirba dar siauresnio profilio darbą.

Turėdamas sau mielą veiklą ar kelias veiklas, vaikas galės jose save realizuoti visą gyvenimą. Kodėl mūsų visuomenėje nuo maždaug trisdešimties metų daryti daugelį smagių dalykų pasidaro „per vėlu“? Nes nesame nuo vaikystės įpratę ieškoti veiklos, mielos širdžiai. O „širdis“ bet kuriame amžiuje savo išsireikalauja. Tad nenustebkite, jei vaikas, kuriam siūlėte tik groti, užaugęs pats užsirašys į Rytų kovos menų studiją arba mokysis joti.

Vaikas negros saksofonu, kol nepasikeitę jo pieniniai dantys, o stuburas negali nekrypdamas išlaikyti 6–8 kg svorio. Patarimas: iki 9–10 metų grokite išilgine fleita.

– Apie vaikus, kurie pasiekia didelių aukštumų – tampa čempionais, solistais, sakome „parduota vaikystė“. Ar jie, matydami tik savo siaurą lavinimo sitį, užaugs mokėdami bendrauti, normaliai įsilies į socialinę aplinką?

– Tai priklauso tik nuo požiūrio. Draugų galima rasti ir repeticijose, ir treniruotėse. Neretai draugystės, pagrįstos panašiais polinkiais, lieka stipriausios visą gyvenimą. Nes repeticijos ir treniruotės – taip pat socialinė aplinka, į kurią reikia įsilieti ir kur santykiai būna labai gyvenimiški: kartais malonūs iki euforijos, kartais įtempti iki nervinių priepuolių.

Rimtai dirbant, mūsų emocijos irgi reaguoja intensyviai, tad labai svarbu, kokiam žmogui patikėsime savo vaiko lavinimą. Ar futbolo treneris liepia pasiekti įvartį spardant konkurentams į blauzdas, ar pabrėžia komandos draugiškumą, garbę?

Manau, tėvų tikslas – kad vaikai užaugtų laimingais žmonėmis. Jeigu jie sutinka, kad laimingi tampame dalydamiesi, nesvarbu, kurioje srityje jie skatins vaiką dalytis: gražiai pašokti scenoje suteikiant žiūrovams malonumą, nupiešti paveikslą, kuriuo žavėsis parodos lankytojai, ar šypsotis gatvėje, kad praeiviams būtų maloniau. Socialinę aplinką galime kurti, ne tik į ją įsilieti. Beje, tai ir darome kiekvieną akimirką. Pabrėžiu – svarbu ne veikla, bet požiūris, dėl ko veikiame.

– Ką manote apie tėvelius, kurie vaikus lavina dėl socialinio statuso, nes gali pasigirti: „Mano vaikas groja fleita, gitara, smuiku, pianinu“?

– Man jie labai juokingi tol, kol nekenkia savo vaikui. Pasigirti, kad vaikas kur nors dalyvauja – kiekvieno tėvo pareiga, tai sveika! Nesveika, jeigu tuo stengiamės pažeminti kitus tėvus ir vaikus, kurie nėra pasiekę „mūsų vaiko lygio“. Pasekmės: mūsų vaikas tikrai geriau už mus išmoks žeminti aplinkinius. Mums tai gal ir tas pats, kol tai liečia tik aplinkinius, ar ne? Bet dažniausiai mūsų vaikai prisiliečia prie mūsų. Tad galvokite, tėveliai, galvokite...

– Ar esate pasakiusi tėvams, kad geriau nevestų vaiko į būrelį, nes vaikas tam būreliui visai netinka?

– Visada taip pasakau, jeigu vaiko amžius, intelektinis ar fizinis išsivystymas neatitinka veiklai būtinų standartų. Nukreipti vaikus, padėti tėvams apsispręsti – mokytojo pareiga. Pavyzdys: jūsų vaikui nepatartina mokytis ekonomikos, kol neišmoks skaičiukų. Patarimas: kol kas nestokite į aukštąją, pradėkite nuo pradinės mokyklos. Arba paprasčiau: vaikas negros saksofonu, kol nepasikeitę jo pieniniai dantys, o stuburas negali nekrypdamas išlaikyti 6–8 kg svorio. Patarimas: iki 9–10 metų grokite išilgine fleita. Žinoma, visada įmanomos išimtys!

– Ką duoda vaikui mokymasis groti vienu ar kitu instrumentu?

– Kultūros. Mokėjimas groti, išreikšti save per muziką – tai daugiau negu užsienio kalbos mokėjimas. Tai universali kalba, suprantama visame pasaulyje, bet kurioje tautoje. Jeigu žmogus mokomas muzikos, jis išmoks ją atlikti savimi – ne instrumentu. Instrumentas – tai tik mūsų kūno pratęsimas, priemonė, darbo įrankis, kuris pats savaime neįgudusiose rankose yra bevertis. Dailininkas naudojasi dažais, tačiau tik nuo jo vaizduotės priklauso, koks bus sukurtas meno kūrinys. Muzikantas groja instrumentu, bet garsą iš jo išgauna savimi. Vadinasi, kad vaikas taptų muzikantu, jo viduje turi skambėti muzika. Nelavintas žmogus „neskamba“.

– Kaip išrinkti tinkamą instrumentą, juk vaikas savo nuomonės dar neturi?

– Suteikti jam kuo daugiau informacijos. Vaikai – konservatyvūs. Jie nori to, kas jiems pažįstama, vengia nepažįstamų dalykų. Vaikščiokite su vaikais į koncertus. Leiskite stebėti grojančius žmones. Pastebėjau, kad vaikai nekreipia dėmesio į „sintetinį“ elektroninių instrumentų garsą – ir taip šiais garsais perkrauta mūsų aplinka. Jie ypač suklūsta išgirdę gyvą akustinio instrumento garsą – nesvarbu, smuiko ar tūbos. Gyvas orkestras gatvėje ar filharmonijoje padaro stiprų įspūdį. Tai jiems įdomu, nors ne viskas priimtina. Tik susipažinę su instrumentais jie gali pasirinkti.

Kitas būdas – jeigu suaugęs šeimos narys nuoširdžiai žavisi kuriuo nors instrumentu. Šis žavėjimasis tikrai persiduos vaikui. Jeigu varu neversite jo groti. Ir, žinoma, atsižvelgsite į fizinę vaiko brandą, nes ne kiekvienu instrumentu galima groti pagal amžių.

– Ar verta mokyti vaiką, kurio klausa nėra labai gera?

– Verta. Jis neturės laiko karstytis tvoromis. Abejoju, ar verta mokyti muzikos kurčią vaiką, bet jeigu sužinočiau, kad tai kur nors buvo bandyta ir sulaukta teigiamų rezultatų, susidomėčiau. Man toks bandymas nepavyko, nors dvejų metukų mergaitė, apie kurios kurtumą nežinojo net mama, vien žiūrėdama atkartodavo mušamą nesudėtingą ritmą, kartu su grupe judėdavo „pagal muziką“ (mėgdžiodavo kitus vaikus).

– Kiek valandų per dieną, savaitę rekomenduojate užimti vaikus lavinančia veikla?

– Vaiko lavinimas vyksta nuolatos, kai tik jis pramerkia akis ir atveria ausis. Tai ir džiaugsminga, ir siaubinga žinia visiems suaugusiems žmonėms. Jūs pasižiūrite į vaiką – ir jis jau žino, kaip jį vertinate. Praveriate burną – ir jis jau žino ne tik apie save, bet ir apie jus. O kur dar veiksmai? Vaikas susiurbs iš aplinkos viską, ką jam duosite. Nes mokymasis, lavėjimas – tai gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų. Vaikai gimsta ir iš karto prisitaiko. Vienam kūdikiui reikia įdėti daug pastangų (rėkti!), kad jį pamaitintų, kitam prie lovytės kabo paveikslų originalai ir skamba gyvo instrumento muzika. Abu kūdikiai taps vaikais, o paskui suaugusiaisiais. Kurio perspektyva pasiekti meno ir mokslo aukštumas didesnė? To, kuriam nereikia iššvaistyti visų pastangų ieškant duonos kąsnio.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"