Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai mažai angliavandenių, gali sutrumpėti gyvenimas 

2018 rugpjūčio 25 d. 12:00
Tyrimas atskleidžia, kad, angliavandenių gaunant per mažai, gyvenimas gali sutrumpėti net ketveriais metais.
Tyrimas atskleidžia, kad, angliavandenių gaunant per mažai, gyvenimas gali sutrumpėti net ketveriais metais.
medicalxpress.com nuotrauka

Metant svorį ir tikintis išvengti kai kurių ligų, vis labiau populiarėja tokios kaip Atkinso dieta, kai vartojama mažai angliavandenių. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad, angliavandenių gaunant per mažai, gyvenimas gali sutrumpėti net ketveriais metais.

Kaip rašo „BBC News“, JAV tyrimas vykdytas 25 metus ir buvo grindžiamas pačių žmonių parodymais, kiek vartojo angliavandenių. Nustatyta, kad sveikesnė yra tokia mityba, kai angliavandenių vartojama vidutiniškai arba mėsa pakeičiama augaliniais baltymais ir riebalais.

Plačiai išpopuliarėjo

Per tyrimą, paskelbtą žurnale „The Lancet Public Health“, 15 400 žmonių iš JAV užpildė klausimynus apie vartotą maistą ir gėrimus, kartu nurodė porcijų dydį. Tyrėjai apskaičiavo, kiek kalorijų jie gauna iš angliavandenių, riebalų ir baltymų. Tiriamųjų grupė stebėta vidutiniškai 25 metus. Mokslininkai nustatė, kad tie asmenys, kurie 50–55 proc. savo energijos gavo iš angliavandenių, turėjo šiek tiek mažesnę mirties riziką nei mažai ir daug angliavandenių vartojusios grupės.

Angliavandeniai yra daržovės, vaisiai ir cukrus, tačiau pagrindinis jų šaltinis – krakmolingi maisto produktai, tokie kaip bulvės, duona, ryžiai, makaronai ir grūdai.

Anglijos nacionalinė sveikatos tarnyba Sveikos mitybos gairėse pateikia išsamią informaciją, kaip sveikai ir subalansuotai maitintis bei ilgainiui sumažinti rimtų ligų riziką. Tyrėjai apskaičiavo, kad nuo 50 metų vidutiniškai angliavandenių vartojantys asmenys gyventų, tikėtina, vidutiniškai dar 33 metus. Tai yra ketverius metus ilgiau nei žmonės, kurie 30 proc. ar mažiau savo energijos gauna iš angliavandenių; 2,3 metų ilgiau negu 30–40 proc. grupė; taip pat 1,1 metų ilgiau negu 65 proc. ar daugiau savo energijos gaunantys iš angliavandenių asmenys.

Rezultatai buvo panašūs į ankstesnių tyrimų, kuriuose dalyvavo per 400 tūkst. žmonių iš daugiau nei 20 šalių. Tada mokslininkai palygino mažai angliavandenių ir daug gyvūninių baltymų bei riebalų turinčias dietas su turinčiomis daug augalinių baltymų ir riebalų. Buvo nustatyta, kad valgant daugiau jautienos, ėrienos, kiaulienos, vištienos ir sūrio vietoj angliavandenių šiek tiek padidėja ankstyvesnės mirties rizika. Tačiau angliavandenius pakeičiant labiau augaliniais baltymais ir riebalais, pavyzdžiui, ankštiniais ir riešutais, tokia rizika kiek sumažėja.

Tyrimui vadovavusi dr. Sara Seidelmann, širdies ir kraujagyslių medicinos specialistė iš Brigamo ir moterų ligoninės Bostone, sakė: „Mažai angliavandenių turinčios dietos, pakeičiančios juos baltymais ar riebalais, vis labiau populiarėja kaip sveikatos ir svorio metimo strategija. Tačiau mūsų duomenys rodo, kad mažai angliavandenių turinčios dietos, pagrįstos gyvūniniu maistu, būdingos Šiaurės Amerikai ir Europai, gali būti susijusios su trumpesniu gyvenimu, todėl jų nereikėtų skatinti. Jei norite laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos, verčiau keiskite juos augaliniais riebalais ir baltymais, tai iš tikrųjų gali ilgainiui prisidėti prie sveiko senėjimo.“

Svarbu ne tik maistingos medžiagos

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Autorių teigimu, vakarietiškos dietos, ribojančios angliavandenius, dažnai lemia, kad vartojama mažiau daržovių, vaisių ir grūdų, bet daugiau gyvūninių baltymų ir riebalų, susijusių su uždegimais ir organizmo senėjimu.

Prie tyrimo neprisidėjusi prof. Nita Forouhi iš Kembridžo universiteto teigė: „Iš tikrųjų svarbi šio tyrimo žinia yra ta, kad nepakanka susitelkti į maistingąsias medžiagas, bet ir į jų gyvūninę ar augalinę kilmę. Suvartoti mažiau angliavandenių bus naudinga tik tuo atveju, jei juos pakeis augalinės, bet ne gyvūninės kilmės riebalai ir baltymai, pavyzdžiui, mėsa.“

Jei norite laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos, keiskite juos augaliniais riebalais ir baltymais.

Tačiau tyrimas yra ribotas. Jo išvados labiau nulemtos stebėjimo sąsajų, o ne priežasties ir pasekmės ryšių. Ką žmonės valgė, buvo pagrįsta savarankiškai pateiktais duomenimis, kurie gali būti netikslūs.

Autoriai pripažįsta, kad dietos buvo matuojamos tik tyrimo pradžioje ir praėjus šešeriems metams, bet jų modeliai galėjo pasikeisti per artimiausius 19 metų.

Daug skaidulų

Londono karališkojo koledžo mitybos ir dietologijos profesorius emeritas Tomas Sandersas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad per tyrimą naudoti klausimynai galėjo paskatinti žmones nuvertinti suvartojamas kalorijas ir riebalus.

„Vienas šio ir kitų JAV tyrimų rezultatų paaiškinimas galėtų būti toks, kad jie rodo didžiausią mirties dėl antsvorio ir nutukimo riziką, kuri gali būti priskiriama dviem populiarioms mitybos stovykloms – tiems, kurie pritaria „daug mėsos ir mažai angliavandenių“ dietai, ir tiems, kurie laikosi „mažai riebalų ir daug angliavandenių“ dietos“, – pridūrė jis.

Dr. Alison Tedstone, Anglijos visuomenės sveikatos agentūros vyriausioji mitybos specialistė, sakė: „Tai suteikia papildomų įrodymų, kad dietos, turinčios mažai angliavandenių, gali būti nepaprastai žalingos mūsų ilgalaikei sveikatai. Iš daug skaidulinių medžiagų turinčių krakmolingų angliavandenių turėtume gauti maždaug pusę savo energijos, įskaitant vaisius ir daržoves, kartu turėtume mažiau vartoti riebios mėsos ir pieno produktų.“

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"